Iškart po sulaikymo Kauno apygardos vyriausias prokuroras Darius Valkavičius spaudos konferencijoje užsiminė, kad gali būti siekiama ištirti, kiek tėvai yra adekvatūs bei „orientuoti savyje, laike ir erdvėje“. Klausimų dėl to kyla, nes M. Vilčinskas labai keistai bendravo su valstybės institucijomis: vadino save „gyvu vyru“, klausinėjo, kodėl valstybės institucijos veikia sausumoje, aiškinosi, kaip įvairios įstaigos gali turėti padalinius, kurių juridinio asmens kodai sutampa su pačios įstaigos kodu ir pagal tai kaltino nelegalia veikla.
Socialiniame tinkle „Telegram“ egzistuoja paskyra „Lietuvis org“, kuriame yra kanalas, pavadintas „vilčinskų Bendruomenės vieši pranešimai“. Čia M. Vilčinskas talpino nemažai savo parašytų ir iš Lietuvos valstybės institucijų gautų raštų, garso ir vaizdo įrašus, iš kurių galima susidaryti įspūdį apie asmens būklę.
Iš socialiniame tinkle patalpintų dokumentų matyti, kad pagal M. Vilčinsko suvokimą jų šeima buvo Vilčinskų bendruomenė, kurią sudarė jis pats, kaip pirmininkas, taip pat sutuoktinė Inga Vilčinskienė, kuri dažnai dokumentuose tampa raštininke, bei trys nepilnamečiai vaikai, kurių globa šiuo metu skirta vaikų gerovės centrui „Pastogė“ Kaune.
M. Vilčinskas turi ir pilnametį sūnų Joną, bet šis sūnus ne visuose šeimos raštuose priskiriamas vadinamajai „vilčinskų Bendruomenei“.
Valstybės institucijos, atsakydamos į įvairias M. Vilčinsko užklausas neginčijo Vilčinskų bendruomenės egzistavimo, nors tokios organizacijos nėra.
Pokalbyje su Kauno savivaldybe – kaltinimai piratavimu
Iš garso įrašų galima spręsti, kad bendravimas su M. Vilčinsku buvo fantasmagoriškas. Pavyzdžiui, „Telegram“ kanale įdėtas garso įrašas su Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Egle Andriuškiene.
M. Vilčinskas pokalbyje pareiškė, kad vaikų gerovės centre „Pastogė“ „yra įkalinti“ jo „palikuonys“ ir kad jis reikalauja visų dokumentų originalų. Savivaldybės atstovė nurodė išties galinti atsiųsti visų dokumentų kopijas, tačiau paprašė pateikti prašymą raštu, nes taip reikalaujama pagal Viešojo administravimo įstatymą.
„Žiūrėkit, Viešojo administravimo įstatyme žmonės nefigūruoja. Mes ne asmenys, mes esame žmonės ir negalime jums pateikti jokių raštiškų... Kitas dalykas pati įstaiga tenai nepateikinėja jokių duomenų, tai aš jums sakau, jūs atsiųskite [email protected], toks žodinis mano reikalavimas ir viskas“, – teigė M. Vilčinskas.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja informavo, kad žodinis prašymas nebus tenkinamas, nes negalima pateikti dokumentų su asmens duomenimis, vaikų vardais ir pavardėmis bet kuriam paskambinusiam žmogui, mat tai būtų nusižengimas asmens duomenis saugantiems teisės aktams.
„Ten ne mūsų vardai ir pavardės, ten asmenų duomenys“, – ginčijosi M. Vilčinskas.
„Ten sulaikyti ne asmenys, o žmonės įkalinti. Jūs skiriat duomenis nuo žmonių, asmens duomenis nuo žmonių?“, – piktinosi „gyvu vyru“ prisistatantis M. Vilčinskas.
Tuomet Kauno miesto savivaldybės administracijos tarnautoja paprašė M. Vilčinsko prisistatyti, kas jis toks yra, kad jam būtų siunčiami dokumentai su asmens duomenimis ir asmenine informacija.
E. Andriuškienė: „Kas jūs toks, šiuo metu galite man pasakyti? Kas jūs toks, prisistatykite“.
M. Vilčinskas: „Prisistatyti? Aš esu Mindaugas, vyras Mindaugas. Ten yra mano palikuonys, va dabar tenai įkalinti. Viskas“.
E. Andriuškienė: „Ir kaip dabar įrodyti valstybinei institucijai, kad jūs esate vyras Mindaugas?“
M. Vilčinskas: „O kuriai valstybinei institucijai? Jūs komercinė įstaiga, kokia valstybinė institucija?“
E. Andriuškienė: „Jei komercinė įstaiga, tai tada prašyčiau susipažinti su Vietos savivaldos įstatymu ir Lietuvos Respublikos Konstitucija“.
M. Vilčinskas: „Lietuvos Respublikos jurisdikcija yra jūrinis šelfas. Ir ten sausumos vandenys. Jūs negalite čia daryti savo jokios veiklos, apie ką jūs čia kalbat?
E. Andriuškienė: „Tai aš, žinokite, atstovauju institucijai“.
M. Vilčinskas: „Tai institucija yra jūros dugno institucija pagal jūros kodeksą. Jūs dabar ant sausumos randatės“.
E. Andriuškienė: „Tai aš ir esu ant sausumos, dar to betrūktų kad vandeny sėdėčiau darbo metu“.
M. Vilčinskas: „Tai jei žinot įstatymus, pasiskaitykit jūros teisės konvenciją, pavadinimas yra Jūros dugno įstaiga. Tai kodėl jūs ant kranto įstaigą įsteigėt?“
Pokalbis buvo ilgesnis ir krypo vis keistesne linkme, vyras kėlė balsą ir šaukė ant tarnautojos. M. Vilčinskas toliau aiškino apie jūrų konvencijas, kaltino Kauno savivaldybės tarnautoją piratavimu, pasakojo, kad vaikų iš šeimos atvykusi paimti policija buvo „sufalsifikuota“, piktinosi, kad prieš tai prievarta teko nuvežti vaikus į ligoninę, siūlė pasiskaityti žemės įstatymus. Kaip galima suprasti iš pokalbio, Vilčinskų šeima, be kitų bėdų, nesirūpino vaikų sveikata.
Teismas leido paimti vaikus dėl nepriežiūros
Kaip žinoma, 2023 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teismas suteikė leidimą paimti 3 nepilnamečius Vilčinskų vaikus iš šeimos ir perduoti į globą vaikų gerovės centrui „Pastogė“, nes vaikai nuo pernai spalio nelankė ugdymo įstaigų, nebuvo mokomi ir namuose, nors tai ir siūlyta, nebuvo socializuojami, tėvai vengė patikrinti vaikų sveikatą, nebendradarbiavo su specialistais, nepriėmė siūlomos pagalbos.
Šių metų liepos 18 d. Vilčinskai lankydami vaikus pagrobė 3 mažamečius iš „Pastogės“ nustūmę centro darbuotoją, tačiau rugpjūčio 1 d. buvo sulaikyti pasienyje prie Baltarusijos, kur bandė bėgti nuo pasieniečių, bet įklimpo prie pat fizinio barjero su Baltarusija.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ patvirtino, kad jau kreiptasi į teismą dėl nuolatinio Vilčinskų teisių apribojimo vaikams, o abu sutuoktinius teismas leido suimti – tėvą mėnesiui, o mamą – 9 paroms. Pasak I. Skuodienės, šioje šeimoje vaikai patyrė nepriežiūrą, todėl institucijos negalėjo nereaguoti.
Ši šeima anksčiau gyveno Vokietijoje, bet 2022 m. grįžo į Lietuvą, apsigyveno savivaldybės būste, iš kurio jau pastaruoju metu grėsė iškeldinimas, ir bandė prašyti pašalpų bei paramos mokiniams, bet nesėkmingai, nes neturėjo asmens dokumentų.
Portalo turimais duomenimis, pirmą kartą apie tokią šeimą Lietuvos institucijos sužinojo, kai 2022 metų liepos mėnesį, kai buvo iškviesta policija dėl žodinio konflikto. Namuose buvo visi 3 vaikai, o policija nustatė neblaivumą visiems suaugusiesiems: pačiam pranešėjui, vaikų mamai bei tėčiui. Pranešėjas buvo girčiausias – 1,89 promilės, vaikų mamos girtumas siekė 1,14 promilės, o tėvo – 0,14 promilės.
Iš viso Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gavo bent 7 įvairių institucijų raštus, kuriuose buvo pateikta informacija apie galimus vaiko teisių pažeidimus.
„Aš ne Mindaugas, aš ne Mindaugas“
Kitame pokalbyje M. Vilčinskas greičiausiai kalbasi su „Pastogės“ atstovu ir reikalauja dokumento, dėl kurio kreipėsi anksčiau. Garso įraše M. Vilčinskas teigia, kad „mūsų palikuonys, žmonės, blemba, pas jus įkalinti laikomi, kas neaišku dar?“
Centro darbuotojas paaiškina, kad į M. Vilčinsko siųstus raštus atsakyta elektroniniu paštu – tai yra taip, kaip buvo kreiptasi, bet M. Vilčinskas sako, jog nieko negavo. „Kad tu man neleidi užeiti pas tave, budiste tu, tai dabar ateisiu ir pakalbam, nu“, – pyksta vyras. Darbuotojas bando paaiškinti dėl susitikimų su vaikais, bet M. Vilčinskas negali pakęsti žodžio „vaikai“ ir vadina savo vaikus „palikuonimis“.
Portalo turimomis žiniomis, kai teismo sprendimu vaikai buvo paimti iš Vilčinskų šeimos, abu tėvai ir vyriausias brolis Jonas galėjo lankyti du berniukus ir mergaitę, susitikimai buvo organizuojami kasdien, tačiau juose tėvas M. Vilčinskas elgdavosi neadekvačiai.
Pavyzdžiui, tėvas susitikimuose su vaikais dėmesį skirdavo ne mažyliams, o susitikime dalyvaujančiam specialistui, skaitydavo jam savo Vilčinskų bendruomenės nuostatas, nesuprantamo teksto sutartis, įžeidinėdavo darbuotojus prie vaikų, todėl kontaktiniai susitikimai su tėvu nutraukti, bet mama ir toliau kasdien galėjo lankyti vaikučius kartu dalyvaujant centro darbuotojui, kartais ir psichologui.
Viename iš pokalbių M. Vilčinskas ir piktinasi šiuo sprendimu, reikalauja dokumentų, nesitvardo savyje, bet pašnekovas neišsiprovokuoja.
Dar viename pokalbyje M. Vilčinskas piktinasi, kad jam elektroniniu paštu buvo atsiųsti dokumentai, tik neįvardijama, kokie tai tiksliai dokumentai. „Kuom čia remiatės, siųsdami tuos pranešimus šituo adresu?“ – klausia vyras.
Moteris paaiškina, kad šiuo elektroniniu paštu buvo su M. Vilčinsku susirašinėjama ir anksčiau dėl mažamečių vaikų, todėl tuo pačiu paštu buvo nusiųsti ir kiti dokumentai. „Su kuo mumis susirašinėjot?“ – pasidomi M. Vilčinskas ir ima aiškinti, kad pašnekovė klaidina bei meluoja, sakydama, kad susirašinėjo su Mindaugu Vilčinsku. Paskui jis pareikalauja, kad moteris įrodytų, jog nemeluoja, bet iš esmės pokalbis yra neracionalus, sakiniai tarpusavyje nesusiję logine prasme.
„Mes siuntėm jums kaltinimus ir skolas dėl Vilčinskų bendruomenės narių, kuriuos jūs savo melagingais parodymais laikote dabar įkalinę“, – piktinasi M. Vilčinskas. Vyras taip pat negali ramiai reaguoti, kai pašnekovė paklausia, ar ji kalbasi su M. Vilčinsku, trijų vaikų tėčiu, kurių vardus čia pat išvardija.
„Aš esu gyvas vyras Mindaugas, jie mano palikuonys, jie nėra asmenys. Jie nėra asmenys, jie yra gyvi vyrai ir moterys“, – balsą kelia M. Vilčinskas.
„Aš ne Mindaugas, aš ne Mindaugas, į mane kreiptis reikia gyvas vyras Mindaugas“, – pyksta M. Vilčinskas.
„Telegram“ kanale yra ir dar vienas pokalbis su Kauno miesto socialinių paslaugų centru. Paskambinęs M. Vilčinskas bando suvokti, kaip vienam Kauno miesto socialinių paslaugų centrui gali priklausyti keturi padaliniai, skirtingais adresais, bet kaip vienas juridinis asmuo. Kauno miesto socialinių paslaugų centro darbuotoja kantrai aiškina, bet paskui paklausia, su kuo kalba.
„Su tyrėju, kuris tiria jūsų veiklą“, – sako M. Vilčinskas.
„Esu Lietuvis.org vykdantis veiklą, veiklos šalis Lietuva, registruota Jungtinėse Tautose sekretoriato nevyriausybinių organizacijų“, – tęsia M. Vilčinskas ir paskui nusprendžia, kad Kauno miesto socialinių paslaugų centras vykdo nelegalią veiklą.
„Jūs esate su mumis, su Vilčinskų bendruomene sudarę sutartį, priėmę jūsų darbuotoją kaip Kauno socialinių paslaugų centro darbuotojas, kuris įvardijo prieš vaizdo kamerą ir tai patvirtino policijos pareigūnams, kurį jį jinai pati išsikvietė ir buvo registruotas ROIK numeris, mes jums gi atsiuntėme, kad jūs esate įtraukti į Vilčinskų bendruomenės skolininkų sąrašą UCC 1 protokolu kaip skolininkas pasauliniame bankų registre. Jokių atsakymų iš jūsų vis tiek nėra“, – tokią tiradą tęsia M. Vilčinskas.
