Pernai tuo pačiu metu nustatytas vienas susirgimo šia užkrečiamąja liga atvejis.
Iš viso praėjusiais metais Lietuvoje registruota 17 susirgimų legionelioze atvejų, mirė vienas asmuo.
Anot ULAC pranešimo, legioneliozei (legionierių ligai) būdingos dvi kliniškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji – legionierių liga, jai būdingas plaučių uždegimas, ir antroji – Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos (plaučių uždegimo).
Pontiako karštligės inkubacinis periodas trunka nuo kelių valandų iki dviejų dienų. Liga pasireiškia 2–6 dienas trunkančiu karščiavimu, galvos ir raumenų skausmu, sausu kosuliu.
Legionelinės pneumonijos (legionierių liga) inkubacinio periodo trukmė – 2–10 dienų. Liga paprastai prasideda aukštu karščiavimu, nuovargiu, galvos ir raumenų skausmu. Sausas kosulys ir pleurinio pobūdžio skausmas krūtinėje progresuoja iki sunkios pneumonijos.
Apie 30 proc. ligonių viduriuoja ar vemia ir apie 50 proc. patiria sąmonės sutrikimų, hiponatremiją (Schwarz-Bartterio sindromas). Krūtinės ląstos rentgenogramoje dažnai matyti abipusiai alveoliniai infiltratai, segmentinė ar skiltinė infiltracija. Trečdaliui ligonių pleuros ertmėse būna nedaug skysčio.
Plaučių infiltratų rezorbcija lėta (1 – 4 mėn.). 25 proc. atvejų išryškėja plaučių fibrozė. Plaučiuose karkalų dažniausiai nepasitaiko. Skreplių tepinėlyje paties sukėlėjo nesimato (nenusidažo Gramo būdu), leukocitų būna nedaug.
Kaip užsikrečiama?
Žmogus legionelioze užsikrečia įkvėpdamas Legionella bakterijų su vandens garais ir purslais, kurie gali susidaryti baseine, duše, prie fontano ir t. t.
Šios bakterijos palankiausiai dauginasi 20–45 ºC vandens temperatūroje.
Pagrindinė legioneliozės profilaktika – sukėlėjo rezervuaro paieška ir jo nukenksminimas terminiais ar cheminiais metodais, oro kondicionavimo, vėsinimo, drėkinimo ir kt. sistemų tinkama priežiūra.
Gyventojams patariama neleisti vandeniui užsistovėti, kad nesusikauptų nuosėdos reguliariai valyti dušus, dušų galvutes ir vandens čiaupus.
Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės susijusios su teisinga vandens sistemų eksploatacija: karšto vandens temperatūra turi būti palaikoma 50–60 ºC; šalto vandens temperatūra neturi siekti 25 ºC; neleisti vandeniui užsistovėti sistemose; ne rečiau kaip 2 kartus per metus valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius oro kondicionavimo sistemose; valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus; po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuoti karšto vandens sistemas.
