Įspėja – bus tikra pekla: sausrų bus ir daugiau, štai kada Lietuvą nuplaus lietus

„Šiemet situacija yra pakankamai įtempta. Gaisrų turime daug: iki šios dienos (birželio 13 d. – aut. past.) kilo 99 gaisrai. Jau daugiau nei 34 ha miško yra sudegę. Palyginimui, pernai tuo pat metu turėjome 39 miško gaisrus, bet buvo išdegęs 41 ha. Taigi gaisrų skaičius šiemet beveik triskart didesnis nei pernai, bet plotas mažesnis. Tai rodo, kad gaisrai mažesni, bet žymiai dažniau kyla“, – sako Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Sausra smogs dar stipriau – įvardijo, kuriose regionuose blogiausia

Ilgai lauktas lietus – jau čia pat: sinoptikas pasakė, kada jo sulauksime

Naujausia Naglio Šulijos orų prognozė: to laukėme ilgai

Oficialiais duomenimis, Lietuvoje sausra pradėta fiksuoti nuo gegužės 9 d. Ankstesnių metų rodikliai rodo, kad tai nėra įprasta, nes sausros prasidėdavo vėliau arba jos būdavo trumpos, kartais pasikartodavo. Todėl šie metai yra išskirtiniai.

„Dažniausiai būna daugiau ar mažiau užsitęsusi pavasarinė sausra. Vasaros pradžioje truputį aprimsta, palyja. Vasarinės sausros dažniausiai prasidėdavo liepos pabaigoje, rugpjūčio pirmoje pusėje.

Šiemet turime kitokią situaciją: nuo pavasario vidurio prasidėjo ir vyrauja visiškai sausringi orai be lietaus. Kurį laiką truputį gelbėjo tai, kad nebuvo karščių. Nesant karščiams miškas džiūva, bet ne taip greitai. O dabar, kai dar ir karščiai sukilo, gaisringumas labai stipriai auga“, – paaiškina M. Ivanauskas.

Itin pavojingoje zonoje – pusė Lietuvos

M. Ivanauskas atkreipia dėmesį, kad miškų gaisringumas priklauso nuo rizikos rodiklio ir gaisringumo klasės. Priklausomai nuo to, koks medynas auga, kokio amžiaus medžiai vyrauja, miškai skirstomi į tris grupes: didelės gaisrų rizikos, vidutinės ir mažos. 

Gaisringumo klasę nustato Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Atsižvelgiant į kritulių kiekį, vėją, miško paklotės išdžiūvimą ir kitus rodiklius, pagal pavojų yra miškai yra skirstomi nuo I iki V klasės. I klasė reiškia, kad gaisro pavojaus nėra arba jis mažas, II–IV klasė rodo, o V klasė įspėja apie ypač didelį pavojų, kai gaisras gali lengvai kilti, o jį suvaldyti darosi sunku.

„Mažesnė gaisringumo klasė reiškia, kad miškai lėčiau dega, jie greičiau užgesinami“, – priduria M. Ivanauskas.

Anot specialisto, beveik visa Lietuva tapo pavojinga zona, o tie regionai, kuriuose miškingumas mažesnis, netrukus dar išsausės.

„Dabar beveik pusei Lietuvos miškų yra V klasė. Likusioje dalyje – IV. V klasė būtų Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje, šiek tiek apėmusi ir Suvalkijos (Kazlų Rūdos, Prienų) miškus. Šiek tiek gelbsti tai, kad patys degiausi Dzūkijos miškai vis dar IV klasėje, <...> bet jau ir Dzūkijoje artėjame prie V-os klasės“, – patikslina Miško apsaugos skyriaus vadovas. 

Tuo metu sinoptikai turi dvi žinias: artimiausiomis dienomis bus karšta, tačiau savaitgalį palis beveik visoje šalyje. Tik ar to užteks nutraukti sausrą miškuose?

„Reikėtų, kad rimtas lietus užtruktų bent 2–3 dienas. Iš kitos pusės, net ir menkas lietus pagelbėtų nemažai. Poveikis būtų trumpesnį laiką, bet jis būtų“, – kalba M. Ivanauskas. 

Kalbėdamas apie ateitį, M. Ivanauskas dažnesnių miškų gaisrų Lietuvoje neprognozuoja. Vis tik viena tendencija neramina.

„Žiūrint į statistiką, gaisrų pavojus nėra itin didelis. Prieš 10 metų irgi buvo stiprios sausros, turėjome  didesnį skaičių gaisrų ir žymiai didesniu išdegusius plotus. Tačiau matosi kita tendencija – dabar vis dažniau gaisrai vyksta tuose miškuose, kuriuose anksčiau gaisras buvo retenybė. Taigi šiltėjančio klimato įtaka jaučiasi“, – sako specialistas.

Pataria, kaip elgtis pastebėjus degantį mišką

Miško apsaugos skyriaus vadovas primena, kad geriausia, ką gali padaryti kiekvienas gyventojas – neuždegti miško. Deja, nors specialistai kasmet įspėja elgtis atsakingai, žmonės dažnai pervertina savo jėgas.

„Pavojingiausias dalykas yra stovyklavimas. Tokiu sausringu laikotarpiu miške, net tokiose vietose, kur galima kurti laužą, jį įkūrus ir nors truputį palikus be priežiūros net menkiausias vėjas gali nunešti žariją ir įplieksti tokį gaisrą, kurio žmonės nesugebės užgesinti. Stovyklaujant reikėtų vengti atvirų ugnies šaltinių: nedeginti laužų, kepsninių ir pan.

Kitas dalykas, dėl ko kyla gaisrai, – neatsargiai numesta nuorūka. Ko gero, tai dažniausia priežastis“, – vardija M. Ivanauskas.

Jeigu atsitiko taip, kad pamatėme degantį miško plotą, svarbiausia atlikti du žingsnius. Pirmiausia, paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Tuomet, kol laukiame tarnybų, kritiškai įvertinti situaciją. Pasak M. Ivanausko, geriausia miško gaisro nebandyti gesinti patiems, o palikti tai profesionalams.

„Ką tokiu atveju žmogus gali padaryti naudingo? Nuo gaisro vietos nueiti ar nuvažiuoti iki artimiausio keliuko ir palaukti atvykstančių pajėgų, joms parodyti, kaip greičiausiai pasiekti gaisro vietą – tai būtų didesnė nauda nei bandyti gesinti sudėtingą gaisrą“, – teigia VMU specialistas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Miškų įstatymu bei Lankymosi miške taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-849 „Dėl Lankymosi miške taisyklių patvirtinimo“, Valstybinių miškų urėdija gali kreiptis į savivaldybių vykdomąsias institucijas dėl fizinių asmenų lankymosi miškuose uždraudimo ar apribojimo.

Meteorologai pasakė, kokio lietaus reikėtų nutraukti sausrą

Hidrometeorologijos tarnyba įspėja, kad tebesilaikant sausiems orams, auga kritulių deficitas. Tiesa, šalyje jis pasiskirstė nevienodai.

„Geriausia situacija (mažiausias kritulių deficitas) susidaręs pietiniame ir pietrytiniame šalies pakraštyje (žemėlapyje – šviesiai gelsvi atspalviai). Blogiausia situacija (didžiausias kritulių deficitas) fiksuojama Vakarų Lietuvoje, kur skaičiuojant nuo balandžio 1-osios trūksta net >85 mm kritulių (lyginant su daugiamete norma). Maždaug šiose vietovėse jau ilgokai fiksuojama pavojinga/stichinė sausra“, – praneša Tarnyba.

Šią savaitę iškrisiantis lietus, panašu, nutrauks kritulių stygių. Vis tik meteorologai džiūgauti neskuba – ne visos lietaus rūšys yra palankios užbaigti sausrą.

„Reiktų pažymėti, kad sausrai panaikinti užtektų ir mažesnio kritulių kiekio nei nurodytas, tačiau viskas priklausytų nuo lietaus pobūdžio. Jei labai didelis kritulių kiekis iškristų staiga, daug vandens tiesiog nutekėtų sausu žemės paviršiumi (nesusigertų gilyn į žemę). Šiuo metu reikalingiausias visą parą ar dvi trunkantis vidutinio intensyvumo, ramus lietus. Trumpalaikė ir intensyvi liūtis nebūtų palanki augalijai, kadangi galėtų pridaryti dar daugiau žalos nei jau pridarė sausra“, – komentuoja LHMT.

Naujausia orų prognozė: link savaitgalio orai turėtų keistis iš esmės

Aiškėja detali savaitės orų prognozė. Sulauksime visko: bus karšta, vietomis pasirodys lietus su perkūnija, o savaitgalį įvyks tam tikras lūžis – palis beveik visoje šalyje. Nors vienos lietingos dienos neužteks atgaivinti pavojingai išsausėjusią Lietuvos žemę, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) sinoptikė Simona Dalinkevičiūtė tv3.lt sako, kad antroji savaitės pusė ūkininkams bus džiugesnė.

„Trečiadienio naktis pas mus dar išlieka sausa, o dienos metu kai kur sulauksime lietaus. Vyraus trumpalaikis, dažniausiai nedidelis lietus. Vėjas šiaurės rytų–rytų. Naktį silpnas, dieną – vidutinio stiprumo.  Temperatūra naktį svyruoja tarp 7–12 laipsnių, vietomis bus šilčiau – iki 15 laipsnių šilumos. Dieną vėl sušyla iki 21–26 laipsnių.

Ketvirtadienį ir naktį, ir dieną sulauksime trumpo lietaus. Dieną lietų kai kur turėtų palydėti pavienės perkūnijos. Vėjas bus besikeičiančios krypties, naktį vėl nurims, dieną sustiprės iki 5–10 m/s. Naktį temperatūra nukris iki 11–16 laipsnių šilumos, o dieną vėl sugrįš karštesnio oro banga – temperatūra svyruos tarp 24 ir 29 laipsnių šilumos“, – komentuoja sinoptikė.

Savaitgalį orai ims keistis: atvės ir gausiau palis visoje šalyje.

„Penktadienį situacija labai panaši. Ir naktį, ir dieną vietomis trumpai palis, griaudės perkūnija. Vėjas išliks besikeičiančios krypties, naktį silpnas, dieną vidutinio stiprumo. Naktį temperatūra pažemės iki 12–17 laipsnių šilumos, dieną vėl šyla iki 24–29 laipsnių. Tik pietiniuose rajonuose vietomis, kur daugiau debesų, temperatūra pakils iki 21–23 laipsnių šilumos.

Šeštadienį lietaus turėtume sulaukti didesnėje šalies teritorijoje. Naktį lietus bus labiau ištisinio pobūdžio, dieną vyraus trumpalaikiai lietūs. Bet šeštadienį lietus turėtų aplankyti didžiąją Lietuvos dalį ir bent kažkiek atgaivinti. Dienos metu didesnė tikimybė, kad vietomis griaudės perkūnija.

Vėjas bus rytinių krypčių. Naktį nurims iki 3–8 m/s, dieną vėl sustiprės iki 5–10 m/s. temperatūra naktį svyruos tarp 13–18 laipsnių šilumos. Dieną bus vėsiau – plūstelės šaltesnio oro masė, todėl šils tiki iki +20–25. Bet, kaip įprasta lietuviškai vasarai, tai bus maloni temperatūra“, – praneša S. Dalinkevičiūtė.

Nors artimiausiomis dienomis lietus dažniau aplankys pietinę Lietuvos dalį, Vakarų Lietuva, kurioje fiksuojama stichinė sausra, neliks be lašo.

„Nuo savaitės vidurio, maždaug nuo ketvirtadienio jau ir tie regionai vietomis turėtų gauti lietaus. Kai kur jau po truputį atgaivins žemę, Nors ji tiek išsausėjusi, kad vieno nulijimo tikrai nepakaks. Tačiau nuo savaitės vidurio lietus turėtų apimti vis didesnę teritoriją ir savaitgalį kur kas daugiau palaistyti žemę tiek lietaus kiekiu, tiek teritoriškai“, – sako sinoptikė.