Apie tokią sukčiavimo schemą savo „Facebook“ paskyroje pasidalino gyventoja Violeta. Gyventoja pasakoja, kad neseniai ji sulaukė Lietuvos pašto kurjerio skambučio – šis informavo, kad atveža siuntą su išperkamuoju mokesčiu, kuris siekė 47 eurus.
Visgi tai moterį gerokai nustebino, nes ji nieko nebuvo užsisakiusi. Tuomet, pasak Violetos, jai kurjeris pasakė, kad tikriausiai tai dar viena sukčių ataka, o tokių atvejų neva per dieną pasitaiko kelios dešimtys.
„Jis man paaiškina, kad tokių išperkamųjų siuntinių per dieną ateina keliasdešimt, ir beveik visus juos grąžina siuntėjui. O kas siuntėjas? Kažkokios neaiškios būtent šiems reikalams sukurtos bendrovės“, – dalinosi gyventoja.
Ji priduria, kad sukčiai pasinaudoja turimais nutekintais gyventojų asmens duomenimis (pavyzdžiui, nutekintais duomenimis iš internetinių parduotuvių) ir užsako siuntą su išperkamuoju mokesčiu, kuri yra išsiunčiama į gyventojų namus.
„Žinoma, žmonės dažniausiai jų neima, todėl paštas fiksuoja grąžinimą atgal. Tačiau, pasak kurjerio, yra ir išpirkusių, mat jeigu žmogus dažnai užsisako prekių, gal laukia visai kitų, tad susimoka ir paima šias nelauktas prekes.
Sakė, viena vyresnio amžiaus moteris taip už 73 eurus nusipirko vaikiškų liemenėlių“, – tvirtino Violeta.
Pasakė ką daryti, sumokėjus už neužsisakytą siuntą
Dėl tokio galimo sukčiavimo naujienų portalo tv3.lt žurnalistai kreipėsi ir į Lietuvos paštą. O kaip nurodė Lietuvos pašto atstovas ryšiams su visuomene L. Zadarackas, tokių sukčiavimo atveju, nors ir retai, įmonė iš tiesų užfiksuoja.
„Pastaruoju metu mūsų klientų aptarnavimo kolegos tik pavieniais atvejais fiksuoja gyventojų pranešimus apie šio pobūdžio sukčiavimą – tokios situacijos nėra dažnos“, – akcentuoja Lietuvos pašto atstovas.
L. Zadarackas taip pat pasidalino ir ką reikėtų tokiu atveju, jei gyventojai pakliuvo į sukčių pinkles ir sumokėjo pinigus už iš tikrųjų neužsisakytas prekes.
„Jei klientas, susisiekęs su Lietuvos paštu, nurodo, kad sumokėjo ir atsiėmė siuntą tik vėliau supratęs, jog jos neužsisakė, jis turėtų:
- pateikti pretenziją mūsų tinklalapyje užpildęs formą: https://www.post.lt/lt/skundai.
- Nedelsiant kreiptis į savo banką dėl galimo lėšų blokavimo toje sąskaitoje, iš kurios buvo atliktas mokėjimas.
- Taip pat pranešti apie galimą sukčiavimo atvejį policijai“, – nurodė L. Zadarackas.
O tokiu atveju, jei siunta iš užsienio nėra atsiimama, ji yra saugoma bendrovės logistikos centre 30 kalendorinių dienų ir tuomet išsiunčiama atgal siuntėjo adresu.
„Kalbant apie prevenciją, pagrindinis patarimas gyventojams – visuomet įsitikinti, ar tikrai užsisakė ir laukia konkrečios siuntos, ir žino siuntos pardavėjo ir siuntėjo pavadinimą.
Jei vis dėlto netyčia yra užkimbama ant sukčių kabliuko, kaip jau minėta, būtina kuo skubiau informuoti Lietuvos paštą, savo banką bei policiją“, – pažymi L. Zadarackas.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį sukčiai išviliojo kelis milijonus eurų
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centro (PPPKC) duomenimis, per pirmąjį 2025 m. ketvirtį iš viso buvo užfiksuoti 3247 sukčiavimo atvejai, iš gyventojų išviliota virš 4 milijonų eurų, o iš viso pasikėsinta į 9,5 milijono eurų.
Pats populiariausias sukčių veikimo būdas išlieka netikrų elektroninių laiškų ir SMS žinučių siuntimas. PPKC dalinasi, jog tokių suklastotų žinučių per 2025 m. pirmąjį ketvirtį užfiksuota net 1581 atvejis.
Vidutiniškai šiuo aferistų veikimo būdu išviliota 346 eurai, o iš viso per šį laikotarpį patirtas 550 tūkst. eurų nuostolis.
Kiti populiarūs sukčiavimo būdai, PPPKC duomenimis yra:
- Avansiniai mokėjimai (557 atvejai).
- Investicinis sukčiavimas (353 atvejai).
- Telefoninis sukčiavimas (171 atvejis).
- Romantinis sukčiavimas (111 atvejų).
- Susirašinėjimo el. paštu perėmimas (11 atvejų).
- Netikros įmonės vadovas (4 atvejai).
- Kiti sukčiavimai (459 atvejai).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
