Sukčiai pasinaudojo ir ekonomisto Nerijaus Mačiulio atvaizdu ir balsu: „Nebuvo malonus jausmas“

Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. 

„Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio balsu ir atvaizdu pasinaudojo internetiniai sukčiai. Nusikaltėliai, pasinaudoję „deepfake“ ar kitomis panašiomis technologijomis, sukūrė netikrą vaizdo įrašą, kuriame kviečia investuoti pinigus, o iš tikro bando juos išvilioti. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Palucko žodžiai sukėlė audrą: profesinių mokyklų absolventai uždirba daugiau nei aukštųjų?

Kelmės rajone ir Klaipėdos apskrityje sukčiai iš žmonių išviliojo apie 6 tūkst. eurų

Valstybės kontrolė: Lietuvoje nėra užtikrinama dirbtiniam intelektui reikalinga infrastruktūra

„Nebuvo malonus jausmas matyti savo vaizdą, labai panašų į savo balsą, kur raginama investuoti akivaizdžiai į sukčių platformą. <...> Nustebino, kad jau ir lietuvių kalbą sugeneruoja. Tiesa, su gramatinėmis klaidomis, bet labai panašius ir kai kuriems asmenims nėra lengva atskirti, ar tai yra tikras asmuo“, – kalbėjo pats ekonomistas. 

Nors vaizdo įrašuose matosi sukčių klastotės brokas – pavyzdžiui, netikslūs žmogaus lūpų judesiai – nemaža dalis gyventojų užkimba ant tokio kabliuko. 

„Gavau daug asmeninių žinučių apie tai, klausia, ar tikrai aš reklamuoju tokius investicinius projektus. Pavyzdys, kaip sukčiai nesnaudžia ir pasinaudoja pačiomis naujausiomis technologijomis tam, kad apgautų ir išviliotų pinigus. Skaičiuojama, kad pasaulyje per metus internete sukčiai daugiau nei 500 milijardų eurų išvilioja visokiausiomis formomis“, – sakė N. Mačiulis. 

Šiemet išviliojo beveik 6 mln. eurų

Policija pasakoja, kad kasmet sukčiai iš gyventojų išvilioja milijonus eurų. 

„Sumos milijoninės, šiais metais yra apie 5,6 milijono. Šiais metais populiariausiais išlieka investicinis sukčiavimas, telefoninis sukčiavimas, „fišingas“, – teigė policijos departamento atstovė Revita Janavičiūtė. 

„Nustatėme, kad šiuo metu yra 170 reklamų, kurios gali būti naudojamos sukčiavimo atvejais. Didžiausią susirūpinimą kelia būtent „deepfake“ technologija“, – sakė Nacionalinio krizių valdymo centro atstovas Darius Buta. 

Nacionalinis krizių valdymo centras kartu su kitomis institucijomis stengiasi kalbėtis su „Facebook“ savininke „Meta“, kad ši greičiau reaguotų į panašius atvejus ir greičiau šalintų sukčių sukurtas reklamas. 

Surinkome informaciją, perdavėme ir kitoms institucijoms, kurios gali pagal „Digital Service Act“ pateikti informaciją „Meta“, kad šitie video būtų kuo skubiau panaikinti. Turime jau geresnį kontaktą šiek tiek su „Meta.“ Jie sureagavo ir dėkui Jūsų kolegoms žurnalistams, kurie kreipėsi ir tą paviešino. „Meta“ reaguoja, jiems svarbi jų reputacija“, – kalbėjo D. Buta. 

Pagrindinis sukčiavimo reklamų taikinys yra vyresnio amžiaus „Facebook“ vartotojai – 45-erių amžiaus grupė ir vyresni. Dažniausiai pasitelkiami 2023-2024-aisiais sukurti „Facebook“ puslapiai, didžioji dalis jų registruoti Azijos valstybėse – Vietname, Filipinuose, Bangladeše, Indonezijoje, taip pat Centrinės ir Pietų Amerikos valstybėse – Meksikoje ar Kolumbijoje. 

Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.   

Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia: