Bet šie planai bent kol kas griūna. Seimo Teisės departamentas pateikė išvadą, kad kai kurios reformos nuostatos gali prieštarauti Konstitucijai. Šias išvadas jau apsvarstė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas bei pritarė teisininkų išvadoms. Tai reiškia, kad pirmadienį neeiliniame posėdyje valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus pertvarkos apsvarstyti nepavyks ir klausimas keliamas į ateitį. Tai patvirtino ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Ką pasakė teisininkai?
Centrinė šios reformos ašis yra valstybės įstaigų vadovai, mat jau ne pirmą kartą pastebima, kad paskelbus konkursus į vadovų vietas norinčiųjų beveik neatsiranda. Nuo 2016 metų neįvyko 40 proc. konkursų į valstybės tarnautojų pozicijas ir 55 proc. konkursų į įstaigų vadovų pareigybes.
Kadangi siekiama pritraukti kuo daugiau aukštos kvalifikacijos asmenų į valstybės tarnybos įstaigų vadovus, planuota stipriai padidinti vadovų atlyginimus ir suteikti laisvesnes rankas priimti bei atleisti žmones, spręsti, kiek darbuotojų įstaigai reikia, koks darbo užmokestis turi būti mokamas pavaldiniams. Vadovus varžytų tik įstatymais nustatyta žemutinė koeficientų riba darbuotojo darbo užmokesčiui bei skiriamas bendras finansavimas įstaigai.
Tačiau Seimo teisininkai atsivertė Konstitucinio Teismo nutarimus ir atkreipė dėmesį, jog valstybės tarnautojų atlyginimų koeficientų viršutinių ribų panaikinimas galima prieštarauti Konstitucijai. Pagrindinis principas, jog valstybės tarnautojų darbo užmokestis turi būti nustatomas įstatymais. Vadinasi, sąlygų sudarymas vadovams nustatyti konkretų kiekvieno darbuotojo darbo užmokestį gali neatitikti pagrindinio šalies įstatymo.
Kad būtų aiškiau, situaciją galima apibūdinti šitaip. Šiuo metu konkretaus valstybės tarnautojo pareiginis koeficientas nurodomas įstatyme nuo-iki, pavyzdžiui, vyresniojo patarėjo įstaigoje, kuri priskiriama trečiajai grupei, koeficientas yra nuo 8,1 iki 14,5. Kitaip tariant, yra nustatomas minimalus koeficientas ir maksimalus. Koeficientas yra dauginamas iš pareiginės algos bazinio dydžio, o šiuo metu šis dydis siekia 181 eurą. Taip gaunama pareiginė alga „ant popieriaus“. Jeigu skiriamas koks nors priedas, jis irgi skaičiuojamas procentais nuo pareiginės algos, o priedai ir priemokos yra ribojami – priedas už stažą valstybės tarnyboje negali viršyti 30 proc. pareiginės algos, o priemokos už pavadavimą ar papildomų užduočių atlikimą negali viršyti 40 proc. pareiginės algos.
Valdantieji norėjo nuimti viršutinius koeficientus ir leisti vadovams pasitvirtinti kiekvienos įstaigos darbo užmokesčio sistemą, kad trūkstant kokios nors srities darbuotojo būtų galima padidinti darbo užmokestį tiek, kad pavyktų pervilioti iš privataus sektoriaus ar panašiai. Reformos rengėjai norėjo neriboti ir priemokų dydžių, norėjo tik nustatyti, kad priemokos negalėtų būti mažesnės nei 10 proc. nuo pareiginės algos.
Seimo Teisės departamentas pabrėžia, kad tokiu būdu valstybės tarnautojų darbo užmokestis iš esmės būtų neapibrėžtas, neaiškus, o skirtingose įstaigose gali susiklostyti labai nevienalytė padėtis: vienos įstaigos darbuotojai uždirbtų daugiau, kitos mažiau, todėl išnyktų visa hierarchinė sistema, kuri šiuo metu specialiai yra suformuota.
Kadangi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė parlamento teisininkų išvadai, komiteto išvada turėjo būti įtraukta į Seimo neeilinio posėdžio darbotvarkę, bet pagal Seimo Statutą neeilinio posėdžio darbotvarkė negali būti keičiama šiaip sau. Dėl šios priežasties reforma turės būti svarstoma ateityje.
Ko bijo valstybės tarnautojai?
Patys valstybės tarnautojai baiminasi dėl potencialiai galimo sustiprėjusių valstybės įtaigų vadovų mobingo, myliu-nemyliu principo įsigalėjimo bei nesutinka su įvairių bonusų atsisakymu: pavyzdžiui, tarnautojai nenori atsisakyti priedo už stažą valstybės tarnybai, kuris šiuo metu siekia po 1 proc. už kiekvienus tarnybos metus, bet negali viršyti 30 proc. nuo pareiginės algos, arba dviejų kasmetinių atostogų dienų – jas norima atimti taip suvienodinant valstybės tarnautojų ir pagal paprastas darbo sutartis dirbančių darbuotojų kasmetinių atostogų kiekį.
Negana to, nemažą dalį valstybės tarnautojų ketinama „ištarnautinti“, tai yra jų funkcijas priskirti ne prie valstybės tarnybos, bet prie vidaus administravimo. Vertinant apskritai ši reforma labai koncentruojasi pakeisti situaciją valstybės įstaigų vadovų lygmeniu ir mažai ką pasiūlo kaip bonusą eiliniams tarnautojams.
Viešasis sektorius apima valstybės tarnautojus, įskaitant ir įstaigų vadovus, politikus, valstybės pareigūnus, taip pat prokurorus, teisėsaugos institucijų pareigūnus, karius, teisėjus bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojus. Valdančiųjų planuojama pertvarka turėtų paliesti beveik visų išvardintų profesijų žmones, tik vienus planuojama reforma džiugina, o kitiems ji nelabai patinka.
Daugiausia klausimų, kaip visuomet, kyla dėl darbo užmokesčio. Paprastai darbo užmokesčio didinimas tam tikriems sektoriams yra susijęs su jo patrauklumo didinimu: kuo didesni atlyginimai, tuo noriau žmonės renkasi atitinkamą darbą, ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, pastaruoju metu skamba istorijos apie teisėjus, kurie palieka savo tarnybą dėl pernelyg žemo darbo užmokesčio.
Valdantieji suplanavo, kad darbo užmokesčio skaičiavimas viešajame sektoriuje bus keičiamas: nustatomi nauji koeficientai, o planuojamų metų bazinė pareiginė alga bus lygi praėjusių metų vidutiniam šalies mėnesio darbo užmokesčiui. Tokiu būdu, jeigu reformą šį rudenį pavyktų priimti, 2023 m. antrą pusmetį bazinė pareiginė alga būtų lygi 2021 m. vidutiniam mėnesiniam šalies atlyginimui – tai yra 1579,4 eurams.
Šis dydis bus dauginamas iš pakeistų koeficientų ir lems galutines viešojo sektoriaus algas. Planuojama, kad bazinis dydis bus peržiūrimas kas trejus metus, o priėmus įstatymus pirmą kartą peržiūra būtų atlikta algoms, kurios bus mokamos nuo 2025 m.
Pirmiausia atlyginimai kils merams, teisėjams ir valstybės pareigūnams
Jeigu reformai bus pritarta, pirmiausia atlyginimai nuo nuo 2023 m. liepos 1 d. kils teisėjams ir valstybės pareigūnams. Pavyzdžiui, apylinkės teismo teisėjo alga po reformos turėtų siekti apie 3,7 tūkst. „į rankas“, o Konstitucinio Teismo pirmininko –apie 5,2 tūkst. „į rankas“. Valstybės kontrolieriaus – 4,3 tūkst. „į rankas“, o vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus – apie 3 tūkst. „į rankas“.
Valstybės įstaigų vadovams algos stipriai padidės nuo naujos jų kadencijos pradžios. Tai yra dabartiniai vadovai turėtų pabaigti kadencijas su esamais atlyginimais, tada turėtų būti rengiamas konkursas ir naujam vadovui mokama nauja alga. Bet jeigu iki vadovo kadencijos pabaigos liko ne mažiau nei 2,5 metų ir jis arba ji sutiks sudaryti susitarimą dėl veiklos tikslų ir rezultatų, tada galės džiaugtis ir didesne alga.
Politikams didesni pinigai būtų skiriami po rinkimų, tai yra nuo naujos kadencijos. Merams – nuo 2023 metų balandžio mėnesio, Seimo nariams, ministrams, premjerui – nuo 2024 metų pabaigos, prezidentui – nuo 2024 metų vidurio.
Tačiau paprastiems valstybės tarnautojams, kurie nėra įstaigų vadovai, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams atlyginimai šios reformos rėmuose neaugs, augs tik nuo sausio didinant seno pavyzdžio bazinį pareiginės algos dydį nuo 181 iki 186 eurų.
Darbo užmokestis šios reformos rėmuose neaugs ir Vadovybės apsaugos tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, žvalgybos pareigūnams, statutiniams pareigūnams, prokurorams bei kariams, nors jų atlyginimai pagal naują bazinį atlygį turėtų būti perskaičiuojami nuo 2024 m. sausio 1 d.
Drastiškai siūlo didinti politikų atlyginimus
Tarp visų pokyčių įkomponuotas ir stiprus valstybės politikų atlyginimų didinimas. Premjerė I. Šimonytė yra viešai kalbėjusi, kad tiek jos pačios, tiek Seimo narių atlyginimai nėra normalūs ir kad tokiais būdais mes sukuriame pigią valdžią.
Ši problema Lietuvoje minima gana dažnai: politinėms partijoms sunku pritraukti kompetentingų kandidatų, nes aukšto lygmens specialistams bei ekspertams kituose sektoriuose mokama daugiau. Todėl į politiką linksta eiti arba viešajam interesui pasišventę asmenys, ar tie, kurie nežino, ko galėtų daugiau griebtis.
„Čia ne mano, o ministro pirmininko atlyginimas yra nenormalus, čia ne įmonių vadovų atlyginimas yra nenormalus. Nenormalus ir Seimo narių atlyginimas. Todėl kad mes tokiais būdais sukuriame pigią valdžią. Ir tuomet į tas pozicijas veržiasi žmonės, kuriems tas atlyginimas atrodo kažkoks tai didelis gyvenimo pasiekimas ir kurie ne visada supranta savo atsakomybę. Tai man atrodo, čia per ilgą laiką Lietuvos politika pati save nusipigino ir šitą problemą reikia spręsti“, – pernai gruodį per Vyriausybės valandą sakė I. Šimonytė.
Kaip tarė, taip padarė. Viešojo sektoriaus ir valstybės tarnybos pertvarkos pakete įtrauktas ir Valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymas, kuriame numatomi nauji atlyginimų koeficientai Lietuvos politikams po naujų rinkimų.
Jeigu pakeitimams būtų pritarta, premjero ir Seimo pirmininko atlyginimas augtų nuo 2,8 iki 5,2 tūkst. Vyriausybės ministrams darbo užmokestis augtų nuo 2,6 iki 4,6 tūkst. eurų, o jokių pareigų neinantiems Seimo nariams – nuo 2,1 iki 3,8 tūkst. eurų.
Seimo narių, kurie vadovauja komitetams, komisijoms, pakomitečiams ar frakcijoms, atlyginimai yra didesni nei jokių pareigų neinančių parlamentarų.
Tiesa, Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus surinkta informacija rodo, kad Lietuvos parlamentarų atlyginimai, kai vertinama per santykį su šalies vidutiniu mėnesio darbo užmokesčiu, nėra jau tokie ir menki bei panašūs kaip Švedijoje ar Lenkijoje.
Gana stipriai augs ir darbo užmokestis savivaldybių merams. Pavyzdžiui, Vilniaus merui atlyginimas augtų nuo maždaug 2 tūkst. eurų iki 3,8 tūkst. eurų.
Mažesnių savivaldybių merams užmokestis irgi auga, atlyginimo rėžiai priklauso nuo gyventojų skaičiaus savivaldybėse. Beje, jeigu pertvarkai būtų pritarta, merai pirmiausia iš politikų pajustų naudą, nes nauji rinkimai bus 2023 m. kovo 5 d.
Reforma – ne tik apie atlyginimus, bet jie kelia audras
Tačiau reforma nėra tik apie atlyginimus, nors dirbantiesiems tai labai svarbi kontrakto dalis. Iš esmės į valstybės tarnybą norima perkelti keletą privataus sektoriaus elementų, manoma, kad tai didins lankstumą ir patrauklumą.
Nors valstybės įstaigų vadovai bus atrenkami centralizuotai, bet su jais bus sudaromi susitarimai dėl veiklos rezultatų ir tikslų. Tai bus kaip koks akcininko laiškas samdomam įmonės direktoriui. Jeigu iškelti rezultatai bus pasiekti, tai pasibaigus pirmai vadovo kadencijai galės būti siūloma skirti ir antrajai be konkurso. Naująja reforma taip pat norima centralizuotai investuoti į aukštesniųjų vadovų kompetencijų tobulinimą.
Tačiau, skirtingai nei vadovų, eilinių valstybės tarnautojų konkursai bus vykdomi decentralizuotai, tai yra konkursus skelbs ir vykdys pačios įstaigos, o kai kuriais atvejais į karjeros ir laikinųjų valstybės tarnautojų pareigas bus galima priimti ir be konkurso ne ilgiau nei 3 metų laikotarpiui.
Valstybės tarnautojams bus nustatomas bandomasis laikotarpis – tai dar vienas inkliuzas, plačiai paplitęs privačiame sektoriuje. Taip pat planuojama, kad būtų galima „skolintis“ valstybės tarnautojus iš vienos įstaigos į kitą, bet ne ilgiau nei metams.
Bet patys valstybės tarnautojai nepatenkinti. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga rašte Vyriausybei sako, jog pakeitimai sumažins valstybės tarnybos patrauklumą, be to, nesuprantama, kodėl bazinės pareiginės algos dydis iš esmės bus įšaldomas iki 2025 m. pradžios.
Profesinė sąjunga taip pat atkreipia dėmesį, kad eiliniams valstybės tarnautojams ne tik nėra apčiuopiamai didinamas darbo užmokestis, bet tuo pat metu atimami ir bonusai, kaip kad priedas už stažą valstybės tarnyboje.
Tuo metu kitos grupės gauna bent vieną iš naudų: tarkime vadovams, teisėjams, politikams, valstybės pareigūnams naikinamas priedas už stažą, bet stipriai padidės atlyginimai, o statutiniams pareigūnams, prokurorams darbo užmokestis ryškiai nepadidės, bet bus išlaikomas stažas už tarnybą valstybei.
