„Vėgėlių išteklių būklė kelia susirūpinimą, todėl praėjusiais metais šių žuvų žvejybos draudimo trukmė buvo pratęsta, ir dabar jis galioja ne iki sausio 15 dienos, bet iki sausio 31 dienos“, – pranešė Aplinkos ministerija.
Vėgėlių žvejybos draudimo laikotarpiu taip pat draudžiama žvejoti nakties metu pagrindinėse vėgėlių nerštavietėse – Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto.
Anot pranešimo, vėgėlių išteklių sumažėjimą pajuto ne tik žvejai mėgėjai, daug mažiau šių žuvų sužvejoja ir žvejai verslininkai.
Ministerijos duomenimis, pastaraisiais metais šių žuvų pagaunama vis mažiau: 2019 metais jų sugauta apie 9,4 tonos, 2020 metais – 13,2 tonos, pernai – 6,6 tonos.
„Pastarasis ženklus vėgėlių laimikių, o kartu ir išteklių pagausėjimas buvo stebimas 1983–1991 metais, kai sugavimai kito 83–158 tonų ribose“, – teigiama Aplinkos ministerijos pranešime.
Vėgėlės yra vienintelės menkiažuvių būrio atstovės Lietuvoje, prisitaikiusios gyventi gėluose vandenyse, būtina jų maitinimosi ir neršto sąlyga – pakankamai šaltas vanduo, šiltojo sezono metu jos visiškai neaktyvios.
Nesenai parengtame Verslinės žvejybos taisyklių pakeitimo projekte numatoma dar labiau stiprinti vėgėlių apsaugą.
Planuojama šių žuvų verslinę žvejybą drausti nuo lapkričio 15-osios iki gruodžio 31-osios, 70–80 mm akių dydžio stambiaakių tinklaičių, kuriais sužvejojama daugiausiai vėgėlių, ketinama sumažinti apie 20 procentų.
Taip pat planuojama visiškai uždrausti verslinę žvejybą visais žvejybos įrankiais 2 km atstumu nuo kranto atkarpoje, kur yra visos į Kuršių marias įtekančių upių atšakos – nuo Atmatos iki Skirvytės žiočių.
