Prienų rajone, netoli Kauno esančiai Išlaužo parapijai vadovaujantis klebonas Vilius Sikorskas, maldos metu pasakė, jog „išreiškia didelę simpatiją advokatui Vėgėlei“, taip paremdamas kandidatą Igną Vėgėlę artėjančiuose 2024 m. Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose.
„Viešpatie trokštame, kad mūsų vadovo rinkimai būtų paremti vadovo atsakomybe, meile. Asmeniškai reiškiu didelę simpatiją advokatui Vėgėlei, tai yra mano malda.
Kiekvienas palydėkite savo favoritą. Meldžiame, kad Dievas duotų mūsų tėvynei Lietuvai vadovų, politikų, mylinčių ne savo grupes, ne savo partijas, bet partiją, kuri vadinsis Lietuva“, – sakė klebonas.
Klebonas – tai tikrai nėra agitacija
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su vaizdo įraše kalbėjusiu ir Išlaužo parapijai vadovaujančiu klebonu Viliumi Sikorsku. Klebonas teigė, jog savo pasisakymo rinkimine agitacija nelaiko – esą tai kai kurių žmonių interpretacija. Pasak klebono, jo pasisakymo tikslas buvo pakviesti pasimelsti už savo favoritus, bei kitus kandidatus.
„Tik kai kurie žmonės taip sako. Tai tikrai nėra agitacija. Tokį žodelį pasakiau, taip pat sakiau, kad žmonės turėtų savo favoritus ir meldžiamės už visus kandidatus. Tiek kiek buvo pasakyta, tai tikrai nėra politikavimas, o jokios rinkiminės kampanijos nėra prasidėjusios, kaip Jūs kalbate“, – sakė V. Sikorskas.
„Aš kaip Lietuvos pilietis turiu savo nuomonę ir gerbiu visas kitas nuomones. O kaip kunigas, kviečiau pasimelsti už Lietuvos ateitį ir už tuos, kurie ves Lietuvos ateitį. Be abejo, tai taip buvo raginimas melstis už savo favoritus“, – pridūrė klebonas.
Klebonas taip pat teigė, jog šiuo atveju reakcija socialiniuose tinkluose buvo perdėta.
„Tik pasakai žodį, ir iš karto iššauna skandalas. Nesakau, kad tai juokinga, bet tokios reakcijos rodo kai kuriuos dalykus visuomenėje. Tai buvo tik vieno žmogaus reakcija, kurią jis išplatino draugų rate. Daugiau niekas nereaguoja, nes nėra į ką reaguoti“, – teigė klebonas.
Katalikų bažnyčia politinę agitaciją dvasininkams draudžia
Katalikų bažnyčios teisynas – kanonų teisės kodeksas, draudžia dvasininkams vykdyti politinę veiklą.
„Dvasininkams neleidžiama aktyviai dalyvauti politinių partijų veikloje […], nebent, kompetentingos bažnytinės valdžios sprendimu, tai būtų reikalinga Bažnyčios teisių gynimui ar bendros gerovės įtvirtinimui“, – nurodoma Bažnyčios teisės kanonų kodekso 287 kanono 2 dalyje.
Nepaisant to, tai ne pirmas atvejis, kuomet dvasininkai remia politinius kandidatus. Pavyzdžiui, 2020 m. seimo rinkimų laikotarpiu, kardinolas Sigitas Tamkevičius atsidūrė politinės partijos „Krikščionių sąjunga“ reklamoje.
Tais pačiais metais visuomeninkas Andrius Tapinas buvo pasidalinęs daug dėmesio sulaukusiu vaizdo įrašu, kuriame Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios kunigas Seimo rinkimuose agitavo balsuoti už Lenkų rinkiminę akciją. Tų pačių mišių metu prie mikrofono melstis žengė minėtos partijos kandidatas Zbygnievas Jedinskis, žinomas dėl savo pro-rusiškų pažiūrų.
Vyriausioji rinkimų komisija – situacija žinoma
Naujienų portalas susisiekė su Vyriausiąja rinkimų komisija (VRK), organizuojančia ir vykdančia Lietuvos Respublikos prezidento rinkimus. VRK atstovės spaudai Indrės Ramanavičienės teigimu, VRK jau buvo gavę pranešimus, apie atvejį Išlaužo parapijos bažnyčioje.
"Kalėdų dienomis Vyriausioji rinkimų komisija gavo keleto piliečių užklausas su nuorodomis į Kūčių vakarą vykusių Piemenėlių mišių įrašą Išlaužo parapijos bažnyčioje ir su klausimais, ar galima rinkimų agitacija dvasinių apeigų metu, tad ši situacija komisijai jau yra žinoma“, – atsakyme teigė I. Ramanavičienė
VRK atstovė pabrėžė, jog rinkimų kodeksas nedraudžia agituoti už politinius kandidatus, tačiau dvasininkai turėtų įvertinti galimas neigiamas reakcijas.
"Rinkimų kodeksas nenumato draudimo skleisti rinkimų agitaciją maldos namuose.
Tačiau politinės kampanijos dalyvius palaikantys dvasininkai prieš agituodami bažnyčioje turėtų įsivertinti, ar toks elgesys nesuerzins rinkėjų bei nesukels priešingos reakcijos“, – atsakyme rašė I. Ramanavičienė.
Pasak VRK atstovės, minėtas atvejis bus aptariamas gruodžio 28 d. numatytame Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje.
Politologas situaciją pavadino ribų peržengimu
Politologas, Kauno technikos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekano Ainiaus Lašo teigimu, nors kunigo pasakyta kalba ir negalėtų būti laikoma dalyvavimu politinėje kampanijoje, vis dėlto, riba buvo peržengta.
„Nesakyčiau, kad tai yra dalyvavimas politinėje veikloje, tačiau tai yra bažnyčios ribų peržengimas, aiškinimas žmonėms, už ką balsuoti.
O Lietuvoje valstybės politikos ir bažnyčios atskyrimas turėtų būti formaliai įgyvendinamas. Kita vertus, mes suprantame, kad ryšis nėra visiškai atitrūkęs – problema iškyla, kai pradedama agitacija už politinį kandidatą“, – sakė A. Lašas.
"Mišių metu jis yra ne privatus asmuo, o bažnyčios atstovas. Tad jis komunikuoja bažnyčios preferenciją šiuose rinkimuose“, – paaiškino A. Lašas.
Pasak politologo, po kilusio atgarsio bažnyčia turėtų aiškiai komunikuoti, jog nedalyvauja politinėse kampanijose.
"Šiuo atveju bažnyčios vadovai turėtų aiškiai iškomunikuoti, kad bažnyčia neturi politinių preferencijų ir nėra politinės kampanijos dalyvė. Jeigu tai nepadaroma ir tokie atvejai kartojasi, bažnyčia peržengia ribas, įsijungia į rinkiminę kampaniją“, – teigė A. Lašas.
A. Lašo teigimu, pavieniai agitacijos atvejai didelės įtakos rinkimų rezultatams neturi, ypač kalbant apie Prezidento rinkimus.
"Signalų apie kandidatus siunčiama daug ir per visus kanalus, tad pavieniai atvejai didelės reikšmės neturi. Nebent kalbėtume apie žmones, kurie yra labai tampriai susiję su bažnyčia ir jiems kunigo nuomonė yra tolygi Dievo nuomonei. Bet tai pavieniai atvejai“, – aiškino A. Lašas.
:Be to, tie atvejai tikrai nenulems prezidento rinkimų rezultatų. Galbūt kiek kitaip yra, kai kalbame apie Seimo rinkimus, ypač mažose apygardose. Kai kalbame apie kelis tūkstančius rinkėjų turinčias apygardas, įtaka gali būti didesnė“, – pridūrė A. Lašas.
Politologas taip pat pabrėžė, jog bažnyčia apie savo politines preferencijas dažnai komunikuoja ir neremdama kandidatų – vis dėlto, bažnyčios pasisakymai Stambulo konvencijos ar kitomis panašiomis temomis padeda kai kuriems kandidatams.
"Iš kitos pusės, bažnyčia apie savo politines pozicijas nuolatos komunikuoja ir netiesiogiai – nėra didelė naujiena, kad bažnyčia kalbėdama apie tradicines vertybes komunikuoja socialiniais klausimais konservatyvių kandidatų naudai. Tokia yra institucija, to neįmanoma išvengti. Tikrai nesureikšminčiau vieno šio pasisakymo, bet reikia suvokti, kuria linkme komunikuoja bažnyčia“, – pabrėžė A. Lašas.