Savo kalboje G. Nausėda džiaugėsi didėjančiu finansavimu gynybai, bet tuo pat metu kalbėjo apie atskirties ir skurdo mažinimą:
„Pateikiau siūlymą mažinti gyventojų pajamų mokesčio naštą vaikus auginantiems samdomiems darbuotojams ir individualiai dirbantiesiems, jį kviečiu priimti kartu su Vyriausybės mokesčių pertvarka. Tai būtų rimta paspirtis Lietuvos šeimoms – mūsų visuomenės pagrindui.
Taip pat siūlau ne mažiau kaip 20 procentų planuojamo „Sodros“ biudžeto pertekliaus skirti individualiosios pensijos dalies indeksavimui. Pagal „Sodros“ prognozes, tai reikštų bent 90 mln. eurų daugiau pensijoms nei šiemet, kartu „Sodros“ rezervas ir toliau, tik nuosaikiau, kauptųsi. Mums reikalinga tvaresnė socialinio draudimo sistema, kuri geriau atitiktų visuomenės lūkesčius ir mažiau priklausytų nuo politinių sprendimų.“
Šioje dalyje, kaip ir visoje prezidento kalboje, išryškėja prieštaravimai, sako poligologas Vladimiras Laučius.
„Čia įvyksta įdomus dalykas. Yra du iš esmės vienas kitą paneigiantys akcentai. Jeigu mes tikrai norime, kad divizija būtų pilnai sukurta ir pajėgi iki 3030 metų ir tam norime skirti 5 proc. BVP (bendrojo vidaus produkto – red. past.), kaip nusprendė prezidentas ir priėmė Valstybės gynimo taryba (VGT), tai aš labai sunkiai įsivaizduoju, kad per tokį trumpą laikotarpį valstybei išugdant savo asignavimus gynybai įmanoma dar ir geriau siekti socialinės gerovės valstybės tikslų“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo jis.
„Arba pinigai ten, arba ten. Lietuva neturi tiek pinigų, kad ir socialinės gerovės valstybė per tuos artimiausius keletą metų suklestėtų, ir kartu mes turėtume 5 proc. BVP gynybai“, – pridūrė politologas.
Sausį VGT pritarė siūlymui nuo kitų metų iki 2030-ųjų skirti 5–6 proc. BVP krašto apsaugai.
Prezidento kalboje pasigedo sąžiningumo
Anot V. Laučiaus, iš naujų mokesčių planuojamos surinkti sumos nėra įspūdingos, todėl dalinant pinigus ir krašto apsaugai, ir visuomenei, nebus įmanoma pasiekti nei socialinės gerovės, nei kariuomenės stiprinimo tikslų.
„Nei tų, nei tų iš tokios sumos nepasieksim. Čia turėtų būti kur kas didesnis apmokestinimas ir turėtume kalbėti apie kur kas didesnius pinigus“, – teigė politologas.
„Patys socdemų ministrai čia, šitoje studijoje, ne kartą yra pripažinę, kad labai sunku bus tuos tikslus derinti, o prezidento kalboje jie kažkaip savaime ir vienas, ir kitas sugyvena. Maža to, sugyvena, turint galvoje, kad iš tos mokesčių reformos nesmarkiai padidės biudžeto pajamos“, – akcentavo jis.
Savo ruožtu politologas Ignas Kalpokas pastebėjo, kad prezidento frazė, jog „netapsime saugesni, sviestą keisdami patrankomis“, kitaip tariant mokesčiais didindami socialinę atskirtį, iš esmės atkartoja kai kuriuos populistų šūkius.
„Viena vertus, sakoma, kad gynyba yra labai svarbi, bet mes nieko neturime norėti dėl jos paaukoti. Tai klausimas, ar iš tikrųjų ta gynyba svarbi?“, – klausė jis.
„Jeigu mes pripažįstame, kad gyvename labai didelių nacionalinio saugumo grėsmių situacijoje, man atrodo, daug sąžiningiau būtų sakyti: žiūrėkite, taip, šiuo metu galbūt mums skaudės, bet susiveržkime diržus, pridėkime pinigų gynybai, nes jeigu nebus gynybos, galbūt nebeliks ir ligoninių, ir mokyklų, ir nekilnojamojo turto. To sąžiningumo, sakyčiau, šiek tiek pritrūko“, – šalies vadovo kalbą apibendrino I. Kalpokas.
Nausėda: netapsime saugesni, sviestą keisdami patrankomis
Ketvirtadienį Seime prezidentas Gitanas Nausėda perskaitė iš viso šeštąjį metinį pranešimą. Šeštojoje prezidento metinėje kalboje – dėmesys nacionaliniam saugumui ir gynybai, nelygybės mažinimui, istorinės atminties puoselėjimui bei užuominos parlamentarams.
Prezidentas G. Nausėda teigė, kad Seime svarstoma mokesčių reforma turi prisidėti ne tik prie siekio didinti išlaidas gynybai, bet ir padėti mažinti pajamų nelygybę.
„Mokesčių pertvarkos metu taip pat būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp socialinės ir ekonominės politikos prioritetų ir poreikių. Tikrai netapsime saugesni, sviestą keisdami patrankomis, didindami skurdą ir socialinę atskirtį“, – ketvirtadienį Seime skaitydamas metinį pranešimą sakė šalies vadovas.
„Todėl Vyriausybės parengti bei Seimo patvirtinti mokesčių pakeitimai turi prisidėti ir prie pajamų nelygybės mažinimo“, – pridūrė jis.
Seimui priėmus Vyriausybės siūlomą mokesčių pakeitimų paketą, kitais metais į valstybės biudžetą planuojama papildomai surinkti 278,8 mln. eurų, 2027 metais – 551,9 mln. eurų.
Didžiąją dalį šių lėšų žadama skirti krašto apsaugai. Lietuva ketina 2026–2030 metais gynybai skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto.
Pasak G. Nausėdos, jautriausios visuomenės grupės pastaruoju metu pagrįstai kelia klausimų dėl šalyje augančios skurdo rizikos, o sparčiai didėjančios pragyvenimo ir ypač būsto išlaikymo išlaidos vis labiau spaudžia mažesnių pajamų gavėjus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
