Kaip portalui tv3.lt pasakojo LSMU Kauno ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas, ši COVID-19 banga išsiskiria tuo, kad tenka gydyti daugiau vaikų.
„Turėjome vieną kitą labai sunkų pacientą, kitiems irgi reikėjo reanimacijos paslaugų, nes buvo sudėtinga situacija. Mes visąlaik turime 5–10 ligonių.
Nebūtinai visiems reikalinga reanimacijos paslauga, bet jų turime. Ankstesnių bangų metu irgi turėdavome tokių pacientų, bet tai daugiau būdavo pavieniai atvejai, o dabar jų yra nuolatos“, – komentavo jis.
Padidintos rizikos grupėje – su gretutinėmis ligomis
S. Tvirbuto aiškinimu, gydytojai svarsto, kad, kaip prognozuota, čia savo darbą padarė delta atmaina – apėmė platesnes amžiaus grupes.
„Taigi ir daugiau įvairių ligonių turime, ne vien garbingo amžiaus. Aišku, rizikingiausi yra vaikai, turintys gretutinių ligų, pavyzdžiui, cukrinį diabetą, nutukimą kurie iki mūsų ir atvažiuoja. Ypač rizikinga vaikų grupė, kurie serga Dauno sindromu, jie sunkiau pakelia COVID-19.
„Aišku, rizikingiausi yra vaikai, turintys gretutinių ligų, pavyzdžiui, cukrinį diabetą, nutukimą kurie iki mūsų ir atvažiuoja.“
Kiek gydytojai pasakoja, jų ir požymiai, ligos eiga kitokia – su viduriavimais, vėmimais, atrodytų, ne visai COVID-19 ligai būdingais simptomais. Įvairūs tie atvejai būna, bet faktas, kad liga pasireiškia įvairiau“, – kalbėjo Kauno ligoninės atstovas.
Nepastebi delta atmainos išskirtinio poveikio
Nors pastaruoju metu pasirodo vis daugiau žinučių apie reanimacijoje gydomus koronavirusu sergančius vaikus ir net kūdikius, Kauno klinikų Vaikų intensyvios terapijos skyriaus vadovas doc. dr. Vaidotas Gurskis teigė, kad to visgi neišeitų sieti su kažkokiu išskirtiniu delta atmainos poveikiu.
„Visos atmainos nuo pat Uhano pasižymėjo tuo, kad infekcija vaikus paliesdavo. Jie sirgdavo lygiai taip pat, kaip dabar, tik gal apie juos mažiau kalbėjome ir mažiau skyrėme dėmesio, nes vis tik vaikai kelis kartus rečiau suserga išreikštomis kovido formomis.
Juo labiau šiaip vaikų populiacija yra mažesnė nei suaugusiųjų, tai gal atrodo, kad vaikai tampa „nematomi“. Bet literatūros duomenys rodo, kad delta atmaina niekuo nėra išskirtinė nuo kitų vaikų pažeidžiamumo prasme“, – kalbėjo jis.
Gydytojas priminė – kadangi delta atmaina yra greičiau plintanti ir labiau užkrečiama, virusas paprasčiausiai greičiau įsisuka į visas amžiaus grupes.
„Tuomet ir greičiau pasireiškia ligos formos, jų daug yra, nes labai daug žmonių suserga vienu metu. Todėl ir tą aiškesnį, labiau pastebimą vaizdą matome dėl to, kad atmaina yra užkrečiamesnė, tačiau kol kas nėra patvirtinimų, kad delta atmaina sukelia sunkesnes ligos formas. Dauguma žmonių kaip tik serga nesunkiai“, – komentavo V. Gurskis.
Liga pasireiškia labai skirtingai
Kaip nurodė pašnekovas, šių metų vasarą prestižiniame „Nature“ žurnale publikuotos studijos, apibendrinančios visus mokslinius straipsnius vaikų ir COVID-19 tematika nuo pandemijos pradžios, duomenys rodo, kad 21 proc. vaikų turi besimptomę ligos formą ir tik 3,8 proc. linkę sirgti sunkiausiomis ligos formomis, dėl ko jie patenka į intensyviosios terapijos skyrius. Tuomet jiems taikomas toks pats gydymas kaip ir suaugusiems.
„O šiaip kovidu serga įvairaus amžiaus vaikai – nuo naujagimio amžiaus iki pat 17–18 metų. Tuo metu ligos išraiškos gali būti įvairiausios – nuo vos kiek kelias dienas perštinčios gerklės iki labai išreikštų formų, kada vaikai suserga plaučių uždegimais taip pat sunkiai, kaip ir suaugusieji“, – kalbėjo jis.
V. Gurskis taip pat patvirtino, kad vienas skiriamasis vaikų, sergančių koronavirusu, aspektas – simptomų pobūdis.
„Tikrai galimi labai įvairūs pasireiškimai. Liga jiems gali pasireikšti eilinio peršalimo požymiais – tiesiog sloga, nebūtinai turi uoslė išnykti, gali būti gerklės perštėjimas, gali būti su kosuliu ar be jo. Taip pat ir temperatūra gali būti, gali ir nebūti.
Kartais kovidas imituoja chirurgines pilvo ligas, prasideda pilvo, į apendicitą panašūs skausmai. Ne paslaptis, kad pirmųjų bangų metu dalis vaikų buvo operuojami negalint paneigti apendicito. Jie gal ir būdavo mažai išreikšti, bet dabar paaiškėjo, kad COVID-19 ligos metu kartais yra sutapimas, o kartais – priežastinis ryšys, kad infekcija gali išprovokuoti ūmią chirurginę patologiją. Taigi stebime pačių įvairiausių išraiškų“, – aiškino Kauno klinikų gydytojas.
„Literatūros duomenys rodo, kad delta atmaina niekuo nėra išskirtinė nuo kitų vaikų pažeidžiamumo prasme.“
Jis kartu atkreipė dėmesį, kad kovidas vaikui gali „smogti“ po poros savaičių, kai užkilusi temperatūra signalizuoja apie multisisteminį uždegiminio atsako sindromą – būklę, kažkiek primenančią sepsį, citokinų audrą.
„Toks uždegiminis atsakas kyla jau praėjus COVID-19 infekcijai arba vaikui net nežinant, kad ja sirgo. Tada jis ima karščiuoti, kas rodo jau prasidėjusį uždegimą, kuris kartais pasireiškia ir odos bėrimais ir kraujagyslių uždegimu, vadinamu Kawasaki liga“, – kalbėjo V. Gurskis.
Pavojinga kiekviena infekcija
Komentuodamas vaikų sergamumą COVD-19 Kauno klinikų Vaikų klinikos vadovas prof .dr. Rimantas Kėvalas pažymėjo, kad susirgus bet kokia virusine infekcija scenarijai, kaip vystysis liga, yra individualūs.
„Kiekvienas virusas, ar tai būtų COVID-19 liga ar kita infekcija, vaikui yra individualus. Paimkime kad ir ne SARS-CoV-2 virusą, o vaikams būdingą RS (respiratorinį sincitinį) virusą ir kuris šiemet bent jau Anglijoje atsirado vasaros pabaigoje.
Tai RS virusas vieniems gali sukelti elementarius peršalimo simptomus, kitiems netgi būtų reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija dėl kvėpavimo nepakankamumo. Tad viskas pagal situaciją. Ypač šis virusas pavojingas neišnešiotiems naujagimiams, kuriems nuo šio viruso net vakcina yra speciali“, – komentavo jis.
Neišvengia pokovidinių reiškinių
Kaip ne mažiau reikšmingą koronaviruso pavojų vaikams specialistai išskiria ir pokovidinius liekamuosius reiškinius.
Kaip komentavo VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė, šiuo metu yra labai daug duomenų apie pokovidinį sindromą vaikams.
„Gal tėvai apie tai mažiau žino ar mažiau garsiai apie tai kalbama, bet iki pusės metų kai kurie vaikai jaučia lieka tam tikrus liekamuosius reiškinius. Pavyzdžiui, bendras silpnumą – bet ne tai, kad kažką tingisi daryti, bet išties būna silpna ir nieko negali daryti.
Toliau gali būti įvairūs raumenų, sąnarių skausmai, sunkumai mokantis, sukaupiant dėmesį – ta spektras yra labai platus. Ir jei vaikams tie požymiai, grubiai imant, išlieka 4–6 mėnesius, tai irgi yra reikšmingas poveikis jų sveikatai“, – aiškino gydytoja.
Ji pabrėžė, kad visa tai daro įtaką ir vaikų bendravimui, socialiniams įgūdžiams ir pan.
„Dažnai tenka konsultuoti pacientus, kurie jau ištikus nelaimei skambina ir yra pasiryžę padaryti bet ką – gauti vaistus iš bet kokios pasaulio šalies, kad tik kažkaip sušvelninti ligos simptomus. Tai šiandien yra ta dieną, kada galima pasiskiepyti ir nereikės būti toje situacijoje, kada kviesi kažką, darysi, galvosi, melsiesi, kad būtų kažkokių inovatyvių vaistų. Tai dabar yra as momentas, kai galima užkirsti kelią“, – pažymėjo I. Ivaškevičienė.
