Sveikatos mokslų instituto direktorius, mitybos ekspertas prof. Rimantas Stukas atkreipė dėmesį, kad šiais metais patvirtintos naujos rekomendacijos ir naujas požiūris į mitybą – ji turi būti ne tik sveika, bet ir tvari.
„Turime žiūrėti plačiai – tai yra susiję ir su aplinka, klimato kaita, maisto švaistymo mažinimu, augalinio maisto vartojimo didinimu, apie ką visą laiką irgi kalbame. Taip pat tai susiję su šiek tiek mėsos vartojimo sumažinimu, nes auginant karves, jaučius daug vandens naudojama, į aplinką skiriasi metano dujos, CO2, azotas. Visa tai siejama su klimato kaita.
Kadangi į viską turime turėti holistinį požiūrį – į mitybą, save, savo organizmą ir aplinką, užtat šiemet yra patvirtintos sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijos“, – „Žinių radijo“ laidoje „Persona grata“ kalbėjo specialistas.
Jo aiškinimu, jose pabrėžiama ir tai, kad maisto reikia pirkti ir gaminti tiek, kad suvalgytume, nereikėtų išmesti, kad nebūtų likučių. „Tada maistas bus ir šviežias, biologiškai vertingas, ir nebus maisto švaistymo, tai čia viskas susiję“, – pabrėžė R. Stukas.
Lietuviams labiau rūpi skonis, o ne sveikata
Nors dabar „ant bangos“ ilgaamžiškumo tema ir žmonių paieškos, kaip nugyventi kuo ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą, pasak R. Stuko, tiek Medicinos fakulteto, tiek Higienos instituto atlikti tyrimai atskleidžia, kad vis tik rinkdamiesi maistą lietuviai visų pirma galvoja ne apie sveikatą.
„Taip pat tai susiję su šiek tiek mėsos vartojimo sumažinimu, nes auginant karves, jaučius daug vandens naudojama, į aplinką skiriasi metano dujos, CO2, azotas. Visa tai siejama su klimato kaita.“
„Bet apie ją galvoja maždaug tik apie 20 proc. Dažniau žiūri, kad būtų skanu, dalis, kad gal pigiau. Tarp kitko, pandemijos laikotarpiu sveikata buvo pirmoje vietoje, žmonės, rinkdamiesi maistą, galvojo, kad čia bus veikiau, gal imuninę sistemą, organizmą stiprins. O dabar vėl rūpi, kad tik būtų.
O maistas yra išorinės aplinkos veiksnys, tiesiogiai darantys poveikį sveikatai. Jeigu nuo gyvensenos mūsų sveikata priklauso 50 proc., tai mityba daro poveikį 30 proc. O kalbant apie širdies kraujagyslių sistemos ligas, kurios šiandien Lietuvoje yra pirmoje vietoje, 80 proc. tų ligų galima būtų išvengti, jeigu žmonės maitintųsi sveikai ir gyvensena bendrai būtų sveika“, – pabrėžė mitybos specialistas.
Pasak jo, tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojų sveikatos ir mitybos raštingumas yra žemas. „Ką reiškia raštingumas? Tai, kad žmogus turi turėti teisingas žinias ir jas sau taikyti. Kas iš to, kad aš, pavyzdžiui, žinau, bet aš vis tiek nevalgau tų daržovių arba įsivaizduoju, kad tai žinau, bet mano žinios neteisingos, nes apie mitybą kalba ir rašto, kas tik netingi.
Įvairūs nuomonės formuotojai dalinasi savo asmenine patirtimi – gal jam tas labai tinka, bet tai nereiškia, kad visiems kitiems irgi tinka. Kai tokia nuomonė įvairovė, eilinis pilietis kartais pasimeta, kaip geriau“, – kalbėjo R. Stukas.
Naujas nerimas – ir dėl mikroplastiko poveikio
Paklaustas, kodėl teisės aktais griežčiau nereglamentuojama, kad akivaizdžiai organizmui žalingos medžiagos nepatektų į rinką, profesorius pabrėžė, kad vis tik pats žmogus turi rinktis.
„Jei pažiūrėtume į teisės aktus, kurie reglamentuoja maistą ir kas jų sudėtyje gali būti, įrašytas kriterijus, kad į rinką tiekiamas maistas privalo būti saugus, nesukelti apsinuodijimų.
Tai reiškia, neturi būti mikrobinės, cheminės, radiacinės taršos. O jau ką valgys, žmogus pats turi spręsti. Čia jau ir „įsijungia“ mano minėtos sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijos, visuomenės švietimas, aišku, ir savišvieta, domėjimasis.
Ir viskas priklauso nuo suvalgyto maisto kiekio, nes nėra sveikų ar nesveikų produktų, yra sveika arba nesveika mityba“, – pastebėjo R. Stukas.
Be kita ko, jis pridūrė, kad nors kalbama apie mitybą, nereikia pamiršti ir kitų svarbių veiksnių. „Yra įvairios naujosios maisto gamybos technologijos, kurios netgi keičia maisto produktų struktūras, o kur dar aplinkos veiksniai – kiek [medžiagų] per orą įkvepiame, su maistu dar kiek gauname.
Dabar plastikas aktyviai tyrinėjamas – jo ir įkvepiame, ir su maistu, gėrimais gauname, o kaip viskas organizme toliau vyksta, tie procesai tyrinėjami. Be to, maisto produktuose irgi yra įvairių medžiagų, kurios gali per įvairius procesus jungtis ir su tomis nano ir mikroplastiko dalelėmis ir dar neaišku, kas ten bus“, – konstatavo profesorius.
