• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prasidėjus Vladimiro Putino karui Ukrainoje, Lietuvos mokyklos pildosi ne tik vaikais, bėgančiais nuo karo siaubo, bet ir vaikais iš Rusijos. Iš Rusijos atvykusius vaikus priimančios mokyklos direktorė sako, kad iš šios šalies atvykę žmonės yra tiesiog pasibaisėję režimo žiaurumu.

33

Prasidėjus Vladimiro Putino karui Ukrainoje, Lietuvos mokyklos pildosi ne tik vaikais, bėgančiais nuo karo siaubo, bet ir vaikais iš Rusijos. Iš Rusijos atvykusius vaikus priimančios mokyklos direktorė sako, kad iš šios šalies atvykę žmonės yra tiesiog pasibaisėję režimo žiaurumu.

REKLAMA

Į Lietuvą plūsta nuo karo siaubo bėgantys ukrainiečiai. Vis dėlto Rusijai užpuolus Ukrainą, kai kurie žmonės nusprendė pasitraukti ir iš Rusijos.

Plūsta ne tik ukrainiečiai, bet ir rusai

Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijoje mokosi įvairių tautybių moksleiviai: rusai, ukrainiečiai, tadžikai ir daugybė kitų. Rusijos režimo karui Ukrainoje prasidėjus, į mokyklą mokytis atvyko 13 moksleivių iš Ukrainos.

Mokyklos direktorė Jelena Žurovska sako, kad daugiausiai ukrainiečių atvyko iš karščiausių Ukrainos taškų.

Karui prasidėjus padidėjo ne tik ukrainiečių srautai, bet ir rusų. Per pastarąją savaitę mokykloje mokytis pradėjo šeši rusai. Pasak J. Žurovskos, vaikai paprastai atvyksta iš Maskvos.

REKLAMA
REKLAMA

„Kiek tenka bendrauti, tai tikrai išsilavinę, turintys aukštąjį išsilavinimą žmonės. Tai žmonės, kurie savarankiškai mąsto ir geba kritiškai vertinti, kas vyksta. Jie su pasibaisėjimu ištrūko pačiu paskutiniu metu mesdami viską. Kaip jie patys sako, atlaikyti vyraujančią atmosferą buvo neįmanoma“, – tv3.lt pasakoja J. Žurovska.

REKLAMA

Teigiama, kad viešojoje erdvėje matyti tam tikras nusiteikimas prieš rusakalbius žmones. Kaip sako J. Žurovska, iš Rusijos pabėgę žmonės į Lietuvą atvažiuoja su didele viltimi ir tikisi tolerantiškumo bei supratimo.

Vaikai taip pat elgiasi tolerantiškai, tačiau, jei atsirastų prieš rusakalbius nukreipti reiškiniai, mokykla yra pasiruošusi reaguoti.

„Ne nacija, ne jos atstovai turėtų būti kalti, ne pati valstybė, o valdžia ir reikia tai atskirti“, – teigia J. Žurovska.

REKLAMA
REKLAMA

Mokykla sako negalinti likti biurokratiška

Kol kas didelių eilių norint patekti į mokyklą nėra. Į kiekvieną klasę mokykla galėtų priimti po vieną ar du vaikus. Vis dėlto kiek sunkiau gali būti su pradinukais. Vienoje klasėje gali būti daugiausiai 24 moksleiviai.

„Mes šiuo metu ženkliai viršijame, tačiau negalime likti nuošalyje visiškais biurokratais. Nors suprantame, kad pradinėse klasėse vaikui reikia skirti daugiau laiko, bet situacija neįprasta, žmonės pasimetę ir norisi jiems padėti. Svarbiausia, kad jie čia jaustųsi saugiai“, – pasakoja J. Žurovska.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visi atvykę vaikai yra mokomi pagal valstybės nustatytą programą. Visiems atvykusiems į mokyklą yra teikiama pagalba, kad išmoktų lietuvių kalbą, kad įgūdžių lygis atitiktų reikalavimus.

Ketvirtadienį mokykloje vyko tradicinis Kovo 11-osios minėjimas. Jo metu kiekvienas atvykęs vaikas pristato Lietuvą, jos kultūrą. Tai vaikai turi padaryti lietuvių kalba.

REKLAMA

„Šiandien tikrai buvo graudinančių pasisakymų. Vaikas, kuris tik mėnesį čia buvo, jau stengėsi pateikti savo tekstą, išverstą mokytojų pagalba. Vaikas jaučia pagarbą Lietuvai, yra dėkingas. Iš visos širdies savo žodžiais jis pateikė savo įspūdžius“, – prisimena J. Žurovska.

Šiugždinienė: mokyklos pasiryžusios priimti 30 tūkst. vaikų

Portalas tv3.lt primena, kad karui Ukrainoje prasidėjus į Lietuvą ėmė plūsti ukrainiečiai. Jų vaikai jau pradėjo lankyti lietuvių mokyklas. Švietimo mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė trečiadienį dėkojo ukrainiečius priimančioms bendruomenėms.

REKLAMA

„Nuo pat Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios ruošiamės priimti karo pabėgėlius ir visiems vaikams suteikti galimybę mokytis mūsų mokyklose. Mūsų šalis pasiryžusi šiems vaikams ir jų šeimoms tapti antrais jų namais. Daugumą tų, kurie atvyksta į Lietuvą, namų jau nebeturi. Mokyklos yra pasiruošusios priimti iki 30 tūkstančių vaikų.

Mokyklos turi įvairių galimybių, taip pat ir padedant savivaldybėse veikiančioms pedagoginėms psichologinėms tarnyboms ar švietimo pagalbos tarnyboms, pasirūpinti sklandžia vaikų adaptacija. Nesiekiame, kad nuo pirmos dienos mokyklos slenkstį peržengę vaikai būtų mokomi lietuvių kalbos ar kitų dalykų“, – socialiniuose tinkluose rašė ministrė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jos, atvykę vaikai turi gauti emocinę paramą, jaustis saugūs ir priimami. Ugdymas yra kur kas platesnė sąvoka už žinių suteikimą.

„Mokyklos laisvos spręsti, kaip organizuoti vaikų ugdymą. Mūsų mokytojai yra nuostabūs žmonės, jie moka rūpintis vaikais. Daugiau pasitikėkime mokytojais. Daugybė jų jau priėmė ukrainiečius į savo namus.

Mokytojai kartu su švietimo pagalbos specialistais gali įvertinti, koks ugdymo kelias bus geriausias atvykusiam vaikui: ar jam geriau mokytis vienoje klasėse su bendraamžiais, ar atskirai tik lietuvių kalbos, ir kiek turėtų trukti adaptacijos laikotarpis.

REKLAMA

Neprivaloma vaikų iš karto mokyti lietuvių kalbos. Bet tai yra pačių vaikų interesas. Daug ukrainiečių čia liks ilgesniam laikui, taps mūsų kaimynais, vaikų bendraklasiais, bendradarbiais. Todėl lietuvių kalba jiems bus reikalinga.

Dalis ukrainiečių norės mokytis rusiškai, turime ir tokių galimybių, tačiau apsisprendusiems likti Lietuvoje rekomenduosime mokytis lietuvių kalbos.

REKLAMA

Dalis vaikų ir jų šeimų po karo norės grįžti namo, bet kol kas niekas nežino, kada karas baigsis ir ar jie turės kur grįžti. Todėl turime padaryti viską, kad atvykę iš Ukrainos vaikai kuo lengviau integruotųsi į mūsų visuomenę, gautų savalaikę pagalbą ir reikiamą ugdymą – ne pagal vieną visiems vienodą schemą, o atsižvelgiant į kiekvieno situaciją“, – rašo ministrė.

J. Šiugždinienė teigia, kad mokytojams yra organizuojami specialūs seminarai, teikiamos Vilniaus lietuvių namų pedagogų, turinčių ilgametės patirties dirbti su iš užsienio atvykusiais mokiniais, konsultacijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Mes rengiamės priimti į savo mokyklas ir ukrainiečių mokytojus. Dauguma jų atvyksta be išsilavinimo dokumentų, jie nemoka lietuviškai, tačiau gali padėti ukrainiečių vaikams pamažu įsijungti į mokymo procesą.

Ačiū visiems, kurie padeda ir siūlo konstruktyvią pagalbą. Visi kartu pasieksime, kad ukrainiečių vaikams Lietuvoje bus gera, o mokyklose juos pasitiks su šypsenomis ir reikalinga pagalba“, – rašo J. Šiugždinienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų