Vyras teigia svajojantis sukurti darbo vietą sau: įsteigti arba individualią įmonę, arba mažąją bendriją, kuri užsiimtų apsaugos sistemų diegimu, nes save laiko šiokiu tokiu elektronikos specialistu, nevartojimo laikotarpiais yra lankęs specialius kursus. Sveikatos apsaugos paslaugomis Mindaugas naudojasi nemokamai, nes yra registruotas Užimtumo tarnyboje, todėl įmokas už jo draudimą moka valstybė.
„Aš dvidešimt metų buvau priklausomas nuo įvairių medžiagų: alkoholio, narkotikų. Per tuos dvidešimt metų pas mane susikaupė skolų, nes pati suprantat, koks tas gyvenimo būdas buvo: pavienės darbovietės, pavieniai švaros laikotarpiai, per kuriuos šiek tiek mokėdavau antstoliams. Atsimenu, 2 metus mokėjau antstoliams, bet nepavyko išmokėti, nieko neturėjau ir negalėjau įsibėgėti ar savo verslo kurti. Realiai apie verslo kūrimą išvis nebuvo jokios kalbos: nei ten kapitalo buvo, nei ten turėjau laiko jį kurti, nes dirbau nuo ryto iki vakaro, grįždavau namo ir krisdavau. Aš suprantu, reikia skolas mokėti, bet jeigu žmogus pamoka kažkiek, pamato, kad jam šūdas gaunasi, kad nieko negali kurti, meta oficialų darbą ir dirba neoficialiai. Ir tada gyvena gerai“, – pasakoja Mindaugas.
Augo pas globėją, dirbo kone viską
Paklaustas apie susidariusias skolas, vyras sako, kad įsiskolinimai bendrai siekia virš 10 tūkst. eurų: iš dalies jie susidarė dėl paimtų ir negrąžintų kreditų, taip pat dėl nesumokėtų baudų, neišmokėtų telefonų, skolų už ryšio paslaugas ir panašiai.
„Skolos susikaupė per kokius dešimt metų. Kažkiek pamokėdavau, kažkiek nesumokėdavau, atsitikdavo gyvenimas, atsitikdavo priklausomybė. Sergu priklausomybės liga ir sirgsiu ja iki gyvenimo galo. Bet šiuo metu aš su ja tvarkausi padedamas narkomanų anonimų programos, beveik kiekvieną dieną lankau grupes, tarnauju, turiu globėją, žodžiu, važiuoju visais keturiais ratais“, – sako pašnekovas.
Pasak Mindaugo, sveikimo procesas prasidėjo prieš apytiksliai 8 metus, kai pradėjo dalyvauti metadono programoje. Tai palaikomasis gydymas nuo opioidinių medžiagų priklausomiems asmenims, bet jis turi būti derinamas su socialinėmis paslaugomis. „Tai apie 8 metus metadoną vartojau, po truputį lipau ir atėjau iki narkomanų anonimų programos“, – teigia vyras.
Mindaugas pasakoja užaugęs su globėja, kuri prieš tai užaugino ir jo mamą, vėliau pasukusią alkoholizmo keliu. Vyras sako, kad globėja buvo jau vyresnio amžiaus, „ne tėvas ir ne mama, velnių neduodavo“. Savo vaidmenį vaidino ir tai, kad vyras savo laiku nebuvo išmokytas konstruktyviai tvarkytis su emocijomis: jeigu kas nors nutikdavo labai blogo ar labai gero – iškart mintys krypdavo apie alkoholio vartojimą.
„Aš užaugau su globėja. Kiek supratau, mama atsisakė auginti, tėvas mirė labai anksti, tai gyvenau su globėja. Mokykloje labai gerai sekėsi iki penktos klasės, paskui prasidėjo cigaretės, alkoholis. Mokyklą nustojau lankyti devintoje klasėje, susipažinau su intraveniniais narkotikais. Taip iškart gilyn neįlindau, bet vis pavartodavau. Paprasčiausiai mano aplinkoje beveik visi vartojo, globėja man leisdavo rūkyti nuo 11 metų. Globėja vis tiek ne tėvas ir ne mama, velnių neduodavo. Jai ir metų buvo daug. Ji mano mamą augino, mano mama taip pat alkoholikė buvo. Gal net ir genetinis faktorius yra, nors nežinau, kiek tai įrodyta“, – svarstė vyras.
„Po to vėl pradėjau lankyti mokyklą, pradėjau dirbti, įsidarbinau parduotuvėje kasininku, paskui perėjau į kitą darbą. Dievas apdovanojo talentais, aš nuo 16 metų neoficialiai remontuodavau kompiuterius, autoservise dirbau nelegaliai, paskui legaliai, esu dirbęs litavimo mašinų operatorium, net meno mokytoju, kažkada vaikystėje buvau lankęs muzikos mokyklą. Buvo tų šviesių laikų, kai buvo pertraukos tarp vartojimo, kai susiimi. Bet to neužtenka, nes nemoki žmogus toliau gyventi gyvenimo“, – aiškina Mindaugas.
Dėl Užimtumo tarnybos klausimų nesuka galvos
Šiuo metu Mindaugas dirba statybininku nelegaliai, turi užsienio banke atidarytą sąskaitą, kas keletą mėnesių apsilanko Užimtumo tarnyboje, kad pateisintų savo įtrauktumą į bedarbių sąrašus ir turėtų sveikatos draudimą.
Užimtumo tarnyba darbo neturinčius asmenis šiuo metu skirsto į pasirengusius darbui, kuriems teikiami darbo pasiūlymai, ir nepasirengusius, kuriems turi būti teikiamos socialinės paslaugos, padedama susitvarkyti su kylančiais iššūkiais. Už nelegalų darbą Mindaugas teoriškai turėtų būti išbrauktas iš bedarbių gretų ir prarasti socialines garantijas, bet vyras sugeba išsisukti.
„Kažkaip sprendi tą. Per daug nesuku galvos, nelabai ir patys konsultantai suka galvas. Užeini, pasilabini, sakai, kad kažką tvarkaisi, mokaisi, paaiškini, ką nori daryti, kokia tavo situacija ir jie sako gerai, ateik po trijų mėnesių“, – pasakoja Mindaugas.
„Mano siekis susikurti savo darbo vietą, nes dirbdamas kitam aš tik kitam svajonę pildysiu, o ne sau“, – priduria vyras ir sako, kad norėtų sukurti arba individualią įmonę, arba mažąją bendriją bei užsiimti statybos darbais ar saugos sistemų diegimu.
Mindaugo teigimu, šiuo metu jis gyvena name pas draugą ir diegia kameras, jam gerai sekasi. Svarstydamas apie savo verslą vyras sako, kad galbūt tai darytų kieno nors kito vardu, o galbūt ir savo, mat juridinio asmens sąskaita antstoliams taip lengvai nebūtų prieinama.
„Jeigu man padarytų metų laiko skolų grąžinimo „atostogas“, kaip čia kalbėjo, aš galėčiau per metus įsibėgėti. Atsiranda ir tie objektai, ir visa kita. Ir jau tada galima sudarinėti su antstoliais sutartis, kad jie nepaimtų visko. Įsivaizduokit, tu dirbi ir šast tau areštuoja sąskaitas mėnesiui laiko. Viskas tau sugriūna“, – teigia Mindaugas.
Planuoja didelius pokyčius dėl skolininkų
Vyriausybė neseniai pritarė dideliam įstatymų paketui, kuriuo ketinama palengvinti skolininkų gyvenimą, išskaičiuoti mažiau lėšų už skolas iš atlyginimo, numatyti skolų grąžinimo „atostogas“, apsunkinti skolų išieškojimą iš paskutinio būsto.
Dabar legaliai dirbančiam skolininkui iš minimalios algos išskaičiuoja 20-30 proc., o jeigu asmuo uždirba daugiau nei minimalią alga – tuomet net 50 proc.
Po pakeitimų, jeigu pritars Seimas, iš minimalaus atlyginimo būtų išskaitoma 10 proc., uždirbant 1-2 minimalias algas – 30 proc., o virš 2 minimalių algų – 50 proc. (vaiko išlaikymo ir atlyginimo dėl žalos sveikatai atvejais išskaitymai būtų kiek didesni).
Užimtumo tarnybos direktoriui pateikus dokumentus apie pusę metų nedirbusį ir po nedarbo laikotarpio įsidarbinusį skolininką, antstolis galėtų iki 12-os mėnesių stabdyti skolų išieškojimą, bet ne daugiau nei dukart per 5 metus. Tai būtų kaip paskatinimas skolininkams pabandyti dirbti legaliai.
Trečia kryptis, kuria norima palengvinti skolininkų padėtį, tai paskutinio būsto apsauga. Ketinama padaryti, kad skolos iš paskutinio būsto negali būti išieškomos bent 12 mėnesių, kai dabar terminas dukart trumpesnis. Be to, skolas iš paskutinio būsto būtų galima išieškoti tik tada, kai skola viršija 10 minimalių algų arba 9240 eurų, kai dabar riba mažesnė ir siekia 4000 eurų.
„Kovai su nelegaliu darbu buvo priimta ir kitų sprendimų: pirmiausia, stiprinom Darbo inspekciją, atlikom daugiau patikrinimų, atsirado skaidriai dirbančiojo ID, nustatėme, kad statybose atsakingi ir užsakovas, ir rangovas, mažinom grynųjų kiekį, kad už darbo santykius būtų atsiskaitoma tik pavedimu. Tada nustatėm, kad jeigu žmogus dukart atsisako tinkamo darbo, tai braukiam iš Užimtumo tarnybos sąrašų. Jeigu vieną kartą pagaunam, jog dirba nelegaliai, irgi braukiam iš Užimtumo tarnybos sąrašų. Šiaip tų, kuriuos išbraukėm iš sąrašų dėl nelegalaus darbo, skaičiai padidėjo, bet nėra dideli. Tokių asmenų per metus būna apie 140-150, o didžioji dalis nebūna užsiregistravę Užimtumo tarnyboje. Tai reiškia, kad 9 iš 10-ies nelegaliai dirbančių asmenų nebūna registruoti Užimtumo tarnyboje, Vadinasi, ne dėl išmokų žmonės dirba nelegaliai“, – pasakoja socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Pasak viceministro, paaiškėjo, kad dauguma dirbančiųjų nelegaliai tiesiog vengia skolų grąžinimo. Tai įvardijo kai kurie Užimtumo tarnyboje registruoti asmenys, bet problemą nuolat kėlė ir nevyriausybinės organizacijos, bendraujančios su nelegaliai dirbančiaisiais arba bedarbiais. Jei asmuo uždirba minimalią algą ir trečdalį jos atskaito už skolas, tai asmeniui šiuo metu lieka apie 15 eurų per dieną.
„Pasidarėme keliolikos Europos Sąjungos šalių apžvalgą ir pamatėm, kad iš minimalios algos daugelis valstybių neišskaito. Aišku, būna šito principo išimčių, pavyzdžiui, dėl baudų kai kuriose šalyse, bet iš esmės taikomas principas, kad minimali alga yra ta suma, kurios žmogui reikia pragyventi, o jei žmogus negali pragyventi, tai, natūralu, kad jis stengiasi kažkaip išgyventi: ar legaliai ar nelegaliai“, – teigia V. Šilinskas.
Antstolių informacinėje sistemoje yra apie 200 tūkst. skolininkų, apie 1,3 mln. aktyvių bylų, kurių suma siekia virš 4 mlrd. eurų. O 7 iš 10 skolininkų arba nedirba, arba dirba nelegaliai. „Tai yra šokiruojanti statistika“, – mano viceministras.
„Tai mūsų siūlymai ir yra sumažinti tas išskaitas, kad žmonės, jei įbrenda į skolas, ne apskritai nustotų dirbti ar nustotų dirbti legaliai, bet kad galėtų išlikti darbo rinkoje“, – pridūrė V. Šilinskas.
Didins baudas darbdaviams
Tačiau palengvinimai skolininkams yra viena medalio pusė. Vyriausybė taip pat nori padidinti baudas darbdaviams, kurie naudojasi tokiais nelaimėliais, trokštančiais dirbti nelegaliai. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sumanymą, už nelegalaus darbo pažeidimą darbdaviai turėtų mokėti 2-3 proc. nuo metinės apyvartos, bet minimali bauda būtų 3 minimalios algos, o maksimali – 0,5 mln. eurų. Pakartotiniai pažeidimai baudas padvigubintų.
„Matysim, ar tam pritars Seimas, nes gali būti, kad tos baudos bus mažesnės nei nuo apyvartos, nes darbdaviai tam prieštaravo, bet ir jie sutinka, kad sankcijos turi būti griežtesnės nei dabar“, – sako viceministras.
Jeigu paaiškėjus šiam nemaloniam nelegalaus darbo faktui, darbdavys sutiks įforminti darbuotojo įdarbinimą, sumokės jam legalų atlyginimą už darbą, bet ne mažiau nei 3 minimalias algas, tada galės atsipirkti pačia minimaliausia bauda, kuri siekia tiek pat, tai yra, 3 minimalius atlyginimus arba 2772 eurus.
„Matome, kad bendrininkai šiame nusikaltime yra du – darbdavys, kuris nelegaliai samdo, ir žmogus, kuris nelegaliai dirba. Tai abiems naudinga. Siekiant tai nutraukti būtų įtvirtinta nuostata, kad darbuotojas galėtų gauti trijų mėnesių atlyginimą legaliai, jeigu bendradarbiauja. Mintis yra tokia, kad jeigu pagaunam, kad asmuo dirbo nelegaliai, tai bauda darbdaviui gali būti iki 0,5 mln. už pirmą kartą, bet jeigu darbdavys įformina tą žmogų ir sumoka už tris mėnesiu legaliai, tai bauda būtų minimali, trijų minimalių algų. Vadinasi, išeina atlyginimas plius minimali bauda. Mūsų tikslas nėra subauduoti, mūsų tikslas, kad tie žmonės, kurie dirbo nelegaliai, dirbtų legaliai“, – nurodo Socialinės apsaugos ir darbo viceministras V. Šilinskas.
Nelegalus darbas yra kai asmuo nėra formaliai įdarbintas, bet dirba. Tačiau esama atvejų, kai darbuotojas yra įdarbintas, bet formaliai nurodoma mažiau darbo valandų nei dirbama realiai. Tuomet tai vadinama nedeklaruotu darbu ir už tai baudas siūloma didinti iki 924-2772 eurų, kai dabar jos siekia 200-600 eurų.
Baudas siekiama didinti ir fiziniams asmenims, kurie įdarbina įvairius darbuotojus, bet daugiausia tai nutaikyta į ūkininkus ir atsakingus vadovus. Padidinus baudas nelegaliai žmogų įdarbinusiam ūkininkui grėstų 2000-5000 eurų bauda, o įmonės vadovui – 1500-5000 eurų. Šiuo atveju didinamos apatinės ribos.
