Medikų teigimu, gyventojai yra linkę nuvertinti galimas grėsmes, o gydymas nuo priklausomybės raminamiesiems vaistams – nemažai laiko užtrunkantis ir nelengvas procesas.
Liūdna realybė: pagal šį skaičių pirmaujame Europoje
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, psichiatro Martyno Marcinkevičiaus teigimu, didelis vaistų raminamųjų vaistų suvartojimas Lietuvoje – ilgalaikė tendencija. Pasak jo, galima išskirti kelias priežastis, kodėl Lietuvoje yra toks didelis raminamųjų vaistų vartojimas. Viena iš jų – netinkama diagnostika. Nors psichotropinių vaistų išrašymo kiekis Lietuvoje yra panašus kaip ir kitose valstybėse, Lietuvoje yra išrašoma gerokai daugiau raminamųjų vaistų.
„Jeigu Skandinavijos šalyse yra daugiau išrašoma anti-depresantų ir miegui skirtų vaistų, Lietuvoje yra išrašoma daugiau benzodiazepinų ir mažiau visų kitų vaistų. Turbūt trūksta geros diagnostikos, tad esant depresijos simptomams, kai reikėtų anti-depresantų, pas mus yra skiriami raminamieji vaistai. Jie mažina nerimą ir gerina miegą, bet nešalina priežasties, kitaip sakant – veikia simptomus, o ne priežastis“, – teigė M. Marcinkevičius.
M. Marcinkevičiaus teigimu, nors lietuvių psichinė sveikata atsilieka nuo pavyzdžiui nuo Pietų europiečių, vis dėlto, rodikliai yra panašūs kaip kaimyninių šalių, o raminamųjų vaistų vis tiek išrašoma gerokai daugiau.
„Visi mūsų psichikos sveikatos rodikliai yra blogesni nei pavyzdžiui Pietų ar Vidurio Europos šalių. Posovietinės ir šiaurės šalys nepasižymi labai gerais rodikliais, kalbant apie pavyzdžiui alkoholio suvartojimą, savižudybių skaičių. Vis dėlto, šie rodikliai Lietuvoje yra panašūs į kitų kaimyninių šalių“, – sakė M. Marcinkevičius.
Pasak M. Marcinkevičiaus, didelį dalį raminamųjų vaistų išrašo ne psichiatrai, o kurių specialybių gydytojai. Dažnai gyventojai nėra linkę kreiptis į psichiatrus – tai galbūt susiję su vis dar egzistuojančia stigma.
„Labai daug raminamųjų išrašo ne psichiatrai, o šeimos gydytojai, kardiologai, neurologai ir kitų specialybių gydytojai. Galbūt suveikia žmonių baimė kreiptis į psichiatrus. Vietoj to, kad kreiptųsi pas psichiatrus, jie kreipiasi į kitų specialybių gydytojus. Tie gydytojai, nediagnozuodami depresijos ar miego sutrikimų siekia pacientams padėti, paskirdami simptominį gydymą raminamaisiais vaistais Dar turime stiprią iš sovietmečio paveldėtą stigmą, dėl ko nesikreipiame į specialistus, kurie skirtų tinkamą gydymą. O kitų specialybių gydytojai, siekdami padėti žmogui susitvarkyti su simptomais, ne tik nepadeda, bet gal ir pakenkti“, – pabrėžė M. Marcinkevičius.
Su priklausomybės atvejais susiduria gana dažnai
Psichikos sveikatos centro direktoriaus M. Marcinkevičiaus teigimu, su priklausomybės raminamiesiems vaistams atvejais susidurti tenka gana dažnai, ypač atvejais, kuomet gyventojai vaistais pradeda piktnaudžiauti tada, kai vaistai nepadeda pilnai pašalinti problemos.
„Su priklausomybe benzodiazepinams susiduriame labai dažnai. Dažniausiai tai būna terapinės dozės – žmogus geria vieną tabletę miegui, bet nuo tos tabletės niekaip negali užmigti. Tada pradeda vartoti po dvi per dieną. Su tokiomis priklausomybėmis mes susiduriame gana dažnai. Kalbant apie atvejus, kur žmogus geria po kelioliką ar net keliasdešimt tablečių per dieną, tokie atvejai nėra dažni“, – teigė M. Marcinkevičius.
Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Kauno ambulatorinio skyriaus vedėjos Vilmos Pukelevičienės teigimu, dažnai priklausomybė raminamiesiems vaistams yra susijusi su kitomis priklausomybėmis – pavyzdžiui nesaikingu alkoholio vartojimu. Tuo tarpu pacientai patys retai sugeba pripažinti, kad yra priklausomi nuo raminamųjų vaistų.
„Lyginant su kitomis priklausomybėmis, tai gana nedidelis skaičius. Tačiau, jeigu yra kelios priklausomybės, pavyzdžiui alkoholiui arba narkotinėms medžiagoms, dažnai šalia yra vartojami ir raminamieji vaistai. Pacientai gali būti nuo jų priklausomais, tik dažnai to nepripažįsta. Jeigu išskirti sąmoningus žmones, kurie ateina ir sako: aš turiu problemą dėl raminamųjų vaistų – tai yra nedidelis skaičius“, – teigė V. Pukelevičienė.
Pasak V. Pukelevičienės, į centrą kreipiasi vis daugiau nuo raminamųjų vaistų priklausomų žmonių. Tačiau, pasak jos, tai yra nulemta pasikeitusios vaistų išrašymo tvarkos ir tikrai nereiškia didesnio raminamųjų vaistų vartojimo.
„Per paskutinius kelis metus besikreipiančių žmonių skaičius yra padidėjęs. Tačiau, tai gali būti susiję su tuo, kad yra įvesta daugiau apribojimų šių medikamentų išrašymo tvarkai. 2020 m. buvo parengtos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rekomendacijos, kaip mažinti raminamųjų vaistų vartojimą. Ir daugelis šeimos gydytojų pradėjo vengti išrašinėti šiuos grupės vaistus, nukreipdami pacientus konsultacijoms į priklausomybės ligų centrus. Turbūt tai ir didina skaičius“, – svarstė V. Pukelevičienė.
Gyventojai nuvertina priklausomybės rizikas
Medikų teigimu, pacientai dažnai yra linkę nuvertinti ilgalaikio raminamųjų vaisto vartojimo pasekmes, tuo pačiu metu teigdami, jog kiti vaistai, ypač anti-depresantai, sukelia priklausomybę. Gydytojai iki šiol neranda atsakymo, iš kur kilęs šis mitas.
„Kažkodėl yra keistas mitas, kad anti-depresantai sukelia priklausomybę, o benzodiazepinai ne. Mes sakome: jums yra depresijos simptomai, tad išrašysime anti-depresantų. O mums pacientai atsako: „ne ne, man tik anti-depresantų nerašykite, aš nenoriu priprasti“. Tas yra labai keista, nes nei anti-depresantai, net ir anti-psichotikai, nesukelia priklausomybės. Mūsų visuomenėje tas mitas yra labai gajus“, – pasakojo M.Marcinkevičius.
M.Marcinkevičiui antrino ir V. Pukelevičienė. Jos teigimu, dažnai tenka susidurti su pacientais, nuvertinančiais galimas rizikas, ilgą laiką vartojant raminamuosius vaistus.
„Anti-depresantų ir raminamųjų vaistų skyrimo indikacijos yra visiškai kitos. Dažniausiai jeigu yra skiriami anti-depresantai, žmogaus galvoje visada kyla mintis, kad depresija trunka visą gyvenimą ir vartojant anti-depresantus, jie taps priklausomais. Tačiau, kalbant apie raminamuosius vaistus, jų keliami pavojai yra labai sumenkinami. Vartojant raminamuosius vaistus, rezultatas yra labai greitas. Tad problema atrodo greitai išsprendžiama“, – teigė V. Pukelevičienė
Nepaisant gyventojų įsitikinimų, iš tiesų priklausomybė raminamiesiems vaistams gali susiformuoti gana greitai. Pasak M.Marcinkevičiaus, vartojant raminamuosius vaistus kartą per dieną, gana realu, jog priklausomybė pradės formuotis po maždaug mėnesio.
„Po mėnesio yra rizika atsirasti pirmiesiems priklausomybėms simptomams atsirasti. Tai nereiškia, jog priklausomybė bus tokia stipri, kad žmogus be jų negalės išsiversti. Aišku, yra tokių kurie vartoja kartą per savaitę – tada priklausomybės vystymasis gali užtrukti ir pusmetį ar metus laiko“, – teigė M. Marcinkevičius.
Ypatingai didelėje rizikos grupėje yra gyventojai, maišantys raminamuosius vaistus su alkoholiu. M.Marcinkevičius perspėja, jog tokie pacientai gali arba mirtinai susižeisti, arba staiga mirti.
„Vartojant benzodiazepinus kartu su alkoholiu, greičiau vystosi abi priklausomybės. Jeigu kalbame apie tiesiogines grėsmes, atsiranda daugybė rizikų – pavyzdžiui kritimai. Kaip ir alkoholis, benzodiazepinai turi slopinančią funkciją, atpalaiduoja raumenis. Žmogus gali žinoti savo alkoholio vartojimo ribas, bet dar pridėjus benzodiazepinus, žmogus gali nugriūti, nukristi nuo laiptų. Jeigu kalbame apie didesnes dozes – žmogus gali užspringti, sustoti kvėpavimas. Žinoma, gali užsimušti nukritęs nuo laiptų ar balkono“, – perspėja M. Marcinkevičius.
Priklausomybės gydymas užtrunka ilgai
Medikai pabrėžia, jog gydymas nuo raminamųjų vaistų priklausomybės – gana ilgas procesas. Su gydytojų pagalba palaipsniui nutraukiamas vaistų vartojimas – šis procesas gali užtrukti iki mėnesio. Vis dėlto, daug ilgiau užtrunka gydymas susijęs psichologinėmis pasekmėmis, nulemiamas vaistų vartojimo. Pasak V. Pukelevičienės, būtent laikotarpis po vaistų nutraukimo būna sunkiausias, mat abstinencija nuo raminamųjų vaistų yra maždaug tokia pat sunki, kaip nuo alkoholio.
„Kalbant apie ambulatorinį gydymą, nelygu kokios yra dozės. Jeigu žmogus yra pasiryžęs nutraukti vaisto vartojimą, gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki pusės metų ir ilgiau, tai gana lėtas procesas. Kalbant apie stacionarinę pagalbą, gydymo procesas yra gerokai trumpesnis, iki mėnesio laiko. Bet tai tik pačio vaisto nutraukimas, o po to išlieka ilgalaikės psichologinės pasekmės. Toliau rekomenduojama tęsti gydymą ne tik nutraukiant vaistą, bet ir reabilitacinėse programose. Nereiktų pamiršti, jog abstinencijos būsena yra tikrai sunki – sunkesnė nei alkoholio“, – pabrėžė V. Pukelevičienė.
Pasak medikės, kai kuriais atvejais nutraukimas gali būti neįmanomas, ypač jeigu pacientas nenori tam ryžtis, arba vaistai vartojami dešimtmečius laiko.
Pas mus dažniausiai patenka žmonės, vaistus vartojantys ilgą laiką. Daugiausiai gydome žmones, kurie vartoja nuo kelių iki keliolikos metų, bet pasitaiko ir atvejų, kuomet žmonės vaistus vartoja ir po keliasdešimt metų. Tokiu atveju sprendžiama individualiai – kokios yra vaisto dozės ir ar tikslinga nutraukti. Nes jeigu žmogus pats nesutinka dalyvauti gydymo procese, tuomet drastiškai nutraukti vaisto vartojimą būtų didesnė žala, nei nauda“, – teigė V. Pukelevičienė.
Psichikos sveikatos centro direktorius M.Marcinkevičius taip pat teigė, jog dažnai mažinant vaistų vartojimą, pavyksta atrasti ir priežastis, kodėl pacientas įklimpo į raminamųjų vaistų vartojimo liūną.
„Mažinant vaistų vartojimą, dažnai pamatome ir priežastis, kodėl atsirado benzodiazepinų vartojimas. Svarbu ir šalinti priežastis, kurios nulėmė nesaikingą vaistų vartojimą – dažnai tai depresija, nemigos ar nerimo sutrikimai“, – teigė M. Marcinkevičius.
