Antradienį pirmasis parlamente pasirodė valstiečių žaliųjų atstovas Dainius Kepenis, bet jis į Seimą pateko, nes yra persirgęs ir turi galimybių pasą. Nepaisant to, politikas burbėjo nepritariantis skiepams ir gąsdino susirinkusius žurnalistus bei apsaugos darbuotojus, esą šie turėsią skiepytis visą likusį gyvenimą.
Paskui į Seimą atvyko kitas skiepų priešininkas, taip pat Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Valius Ąžuolas. Politikas į Seimą patekti galėjo, nes pasidarė greitąjį testą, už kurį sumokėjo 22 eurus. Politikas pateikė visus dokumentus apsaugos darbuotojams ir išėjo į vidinį parlamento kiemą įvaryti automobilio. Tačiau V. Ąžuolas piktinosi, kad Seimo valdyba neleido parlamentarams dirbti iš vertėjų kabinų. Tokį precedentą yra sukūręs konservatorius Laurynas Kasčiūnas, kuris užpernai gruodį savo iniciatyva dėl kontakto su sergančiu asmeniu izoliavosi vertėjų kabinoje, bet dirbo Seime.
Paklaustas, ar dabar visuomet testuosis, V. Ąžuolas teigė, kad kol kas lauks Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimo dėl valdybos draudimo dirbti parlamentarams iš vertėjų kabinų. „Gavę išaiškinimą, žiūrėsim toliau. O kaip bebūtų, balsuoti aš turiu, atstovauti žmonėms, tai mano pareiga“, - aiškino valstietis žaliasis.
V. Ąžuolas vylėsi, kad Konstitucinis Teismas pripažins galimybių pasą neteisėta pandemijos valdymo priemone, tada esą jis galėtų tikėtis, kad išlaidos už testus bus kompensuotos. Į Konstitucinį Teismą dėl galimybių paso kreipėsi 36 parlamentarų grupė, priklausanti opozicinėms Lietuvos valstiečių ir žaliųjų, Darbo partijos, Regionų partijos ir Lietuvos scialdemokratų partijos frakcijoms.
Paskutinis Seime pasirodė Regionų partijos frakcijai priklausantis Petras Gražulis. Politikas iš anksto paskelbė savo atvykimo laiką, bet atvykęs pateikę galimybių pasą, kuris galioja iki balandžio mėnesio, taip pat tvarkingai užsidėjo apsaugos darbuotojų pasiūlytą kaukę.
Seimas Statuto pataisas, kuriomis uždrausta į parlamentą patekti galimybių paso neturintiems politikams, priėmė prieš Naujus metus. Jeigu Seimo narys dėl to, kad neturi galimybių paso, praleis posėdžius, bus laikoma, jog jie praleisti be svarbios pateisinamos priežasties, todėl paskui galima mažinti Seimo nario darbo užmokestį.
Galimybių pasas gaunamas, jeigu asmuo yra paskiepytas, persirgęs COVID-19 arba gavo neigiamą testo rezultatą. Pasiskepijus pagal pilną programą galimybių pasas galioja 210 dienų, o po trečiosios dozės neribotai. Vaikams nuo 12 metų pasiskiepijus galimybių pasas galioja neribotai.
Persirgus galimybių pasas galioja 210 dienų, nuo teigiamo COVID-19 testo rezultato. O pasidarius PGR testą ir gavus neigiamą rezultatą, patvirtinantį, kad asmuo nėra užsikrėtęs koronavirusu, galimybių pasas aktyvuojamas 72 valandoms nuo ėminio paėmimo dienos. Vaikams nuo 12 metų ir 2 mėnesių neigiamas PGR arba kaupinių testas galioja 7 dienas.
Vyriausybė ketina laikinai stabdyti galimybių pasus vaikams iki 16 metų, tai yra jų nereikalauti.