„Padėtis Lietuvos elektros ir šilumos energetikoje yra kritiška. D. Kreivys vengia klausimų apie elektros biržos „Nord Pool“ tvarkas ir taisykles. Paprastai tariant, Lietuva, priversta brangiai pirkti elektros energiją, ir toliau yra apiplėšinėjama, o G. Landsbergis su D. Kreiviu miega – atsisako rimtai veikti tarptautiniu lygiu“, – socialdemokratų pranešime teigė Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
Ministras kaltinamas nekompetencija, neveiklumu ir galbūt nusikalstamu aplaidumu.
Interpeliacijoje klausiama, ar Energetikos ministerija prognozavo elektros ir dujų kainų kilimą, ar atsižvelgta į šias prognozes skelbiant elektros tiekimo rinkos liberalizavimo etapus, kodėl ministerija nenustatė vartotojų interesus atitinkančių kriterijų nepriklausomiems elektros tiekėjams, kodėl leista „Perlo Energijai“ priimti vienašalius sprendimus dėl sutarčių keitimo ir veiklos stabdymo.
Ministro taip pat teiraujamasi, kokių konkrečių žingsnių imtasi, kad elektros generacijos pajėgumai Lietuvos teritorijoje sparčiau didėtų, kokių veiksmų imtasi energijos išteklių kainoms stabilizuoti ir kada tos kainos sumažės, kodėl bendrovė „Ignitis“ privalo elektrą pirkti tik per „Nord Pool“ biržą ir negali sudaryti tiesioginių sandorių su elektros gamintojais, kokių veiksmų imsis, kad būtų pakeistas „Nord Pool“ biržos algoritmas ir atsižvelgta į Baltijos regiono specifiką.
„Ar galite patvirtinti, kad „Ignitis“ priėmė sprendimą savo ne buitiniams klientams pakeisti sąlygas iš fiksuotų kainų į nefiksuotas? Kaip vertinate tokį sprendimą? Kokių priemonių ėmėtės, kad tokiam sprendimui būtų užkirstas kelias?“ – teiraujamasi interpeliacijoje.
D. Kreivio klausiama ir apie atsinaujinančios energetikos šaltinius, energijos taupymo planą, prašoma įvertinti savo indėlį siekiant biokuro kainos pokyčio nuo 2021 metų rugsėjo.
„Deklaruotas siekis sudaryti žmonėms sąlygas plėtoti saulės elektrines. Tačiau rezultatai rodo, kad žmonės buvo nustumti į šalį vertelgų, kurie užsirezervavo galias turėdami tik vieną tikslą – brangiai jas perparduoti. Pats esate viešai pripažinęs, kad tokių spekuliacijos požymių esama. Kaip Jūs (ir visa Energetikos ministerija) prižiūrėjote procesą, kad jis būtų ir teisėtas, ir skaidrus, idant galias gautų tie, kurie ir nori, ir gali statyti saulės elektrines? Kaip konkrečiai užtikrinsite, kad visi 4 GW pajėgumai neatitektų vien didiesiems gamintojams?“ – teiraujamasi interpeliacijoje.
Pagal Seimo statutą, interpeliaciją ministrui gali inicijuoti ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 29.
Gavęs interpeliacijos klausimus, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai.
Ministrui pateikus atsakymus, sudaroma speciali komisija, kuri siūlo Seimui pritarti arba nepritarti atsakymams.
Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas nepatenkinamu, Seimo nutarimo projektas dėl nepasitikėjimo ministru turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, taigi ne mažiau kaip 71.
