„Visą laiką yra klausimas, ar Vyriausybė turi pasitikėjimą. Kai aš jausiu, kad Vyriausybė nebeturi pasitikėjimo, tada nesakysiu, kad patys ir vadovaukit. Tada aš sakysiu, kad Vyriausybė, mano nuomone, nebeturi pasitikėjimo“, – „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ ketvirtadienį teigia I. Šimonytė.
„Kol kas to nesu pasakiusi“, – priduria ji.
Tai premjerė pareiškė kalbėdama apie Tėvynės Sąjungos-Lietuvos Krikščionių Demokratų (TS-LKD) prezidiumo sprendimą įpareigoti frakcijos Seime narius balsuoti tik už tuos siūlymus kitų metų valstybės biudžetui, kurie suderinti su Vyriausybe.
Šimonytė apie audrą sukėlusį partijos sprendimą: galvojame, kad čia susiklostė unikali situacija, tačiau jų buvo, yra ir bus
TS-LKD prezidiumo sprendimas įpareigoti frakcijos Seime narius balsuoti tik už tuos siūlymus kitų metų valstybės biudžetui, kurie suderinti su Vyriausybe, yra normalus žingsnis, mano premjerė. Anot jos, tokie sprendimai jau ne kartą buvo priimti.
„Toks prezidiumo sprendimas būna prie kiekvieno biudžeto. <...> Aš tai vertinu kaip visiškai natūralų dalyką. Taip jau yra, kad biudžetas yra ta sritis, kur pasirodyti labai norisi, bet prisiimti atsakomybę už rezultatą norisi mažiau. Atsakomybę už rezultatą turi prisiimti Vyriausybė ir tą biudžetą turi įvykdyti.
Vyriausybė atėjo į biurą dirbti turėdama Seimo mandatą. Jei Seimas mano, kad yra alternatyvi Vyriausybė, kita Vyriausybė ar dar kažkas, – tada, matyt, reikia kitų sprendimų. Man netinka, kai komandiniame žaidime kažkas ateina ir nusprendžia, kad čia mėtys ietį. Jeigu žaidžiame komandinį žaidimą, vadinasi, kad žaidžiame komandinį sprendimą“, – aiškina ji.
Anot I. Šimonytės, tiek Seimo statutas, tiek Konstitucinis Teismas aiškiai apibrėžia, kur yra kieno atsakomybė priimant biudžetą.
„Neatsitiktinai yra taip, kad pagal statutą, Seimas gali balsuoti už pasiūlymus, kurie nukrypsta nuo Vyriausybės nuomonės, tik tuo atveju, jeigu pasiūlymą paremia dauguma Seimo narių – daugiau negu 71 balsas. Mano praktikoje tokie balsavimai yra buvę du: vienas dėl Saulės mūšio paminklo <...>, o antras dėl Seimo narių padėjėjų atlyginimų“, – pabrėžia ji.
„Mes galvojame, kad tai, kas čia dabar susiklostė, yra unikali situacija. Tokių situacijų yra, buvo ir bus“, – sako I. Šimonytė.
Šimonytė apie PVM lengvatą restoranams: „Taip jau Lietuvoje būna, kad suėjus terminui visi pamiršta, apie ką susitarėme“
Kitų metų biudžeto projektas stringa Seimo Biudžeto ir finansų komitete, nes komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas bei kai kurie kiti politikai nepritaria, kad maitinimo įstaigoms mažesnis PVM tarifas galiotų pusmetį – siūloma, kad jis galiotų ilgiau. Ministrė pirmininkė sako, kad šis klausimas 2023-ųjų biudžete nėra esminis, o greičiau tai tėra nesutampančios nuomonės.
„Vertinu kaip Seimo narių atskirą nuomonę, kuri skiriasi nuo Vyriausybės. Nei čia pirmas, nei paskutinis kartas, kai tokie dalykai atsitinka. Nepasakyčiau, kad stringa biudžeto projektas, kadangi jame tai yra labai maža detalė. Tai yra atskiras projektas, kuris biudžetą lydi.
Taip, vakar komitete buvo balsuojama už pasiūlymus, kurie yra gerokai dosnesni nei Vyriausybės, tai Vyriausybė tarsis, ką toliau su tuo daryti. Jeigu tai turės poveikį biudžeto projektui, turint mintyje, kad pati biudžeto situacija ateinančiais metais yra labai delikati, mes turime didžiulį deficitą ir labai neapibrėžtą ekonominę situaciją, tuomet gali būti, kad reikės ieškoti sprendimų kitoje balanso pusėje“, – kalba I. Šimonytė.
Anot jos, ilgalaikės tendencijos ekonomikoje prieš Rusijos karą Ukrainoje buvo pozityvios visuose sektoriuose. Kaip sako premjerė, PVM tarifo lengvata maitinimo įstaigoms buvo priimta kaip priemonė, skirta padėti kompensuoti nuostolius, patirtus dėl koronaviruso pandemijos.
„Taip jau Lietuvoje būna, kad kai kažkam sueina terminas, visi pamiršta, apie ką susitarėme prieš pusantrų metų ir sako: ne, mes taip nesitarėme, dabar norime kitaip. Girdžiu diskusiją, ji vyksta“, – pastebi premjerė.
Vis dėlto duomenys rodo, kad apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus įsiskolinimai Sodrai nuo 2018 m. padidėjo daugiau nei aštuonis kartus.
„Tai yra tie sektoriai, kurie per COVID-19 laikotarpį naudojosi galimybėmis atidėti mokesčius, nes toms įmonėms mokėti mokesčius buvo sudėtinga, kai veikla buvo apribota. Todėl naudojosi tuo metu buvusia lengvata. Ir toliau gali naudotis, dėl to didelės problemos nėra, gali puikiausiai senesnius įsiskolinimus perkelti į mokestinės paskolos sutartį, kuriai palūkanos yra sumažintos iki 0,005 proc. metinių, iš esmės jų nėra. Atidėti mokesčiai šiaip nėra problema. Taip, mokesčių atidėta suma buvo didelė, įmonės dalį tų skolų likvidavo, o dalis galbūt nelikvidavo ir nelikviduos ir pasirinks kitą sprendimą“, – kalba I. Šimonytė.
Anot premjerės, 2020–2021 m. bankrotų skaičius šioje srityje buvo mažesnis, negu būna normaliu ekonomikos ciklo metu.
„Galime visą laidą praleisti diskutuodami apie PVM lengvatą restoranams, bet aš tikrai nemanau, kad tai yra tas klausimas, kuris biudžete yra esminis ar kertinis. Tai yra tiesiog nesutampančios nuomonės“, – svarsto I. Šimonytė.
