Vizito metu Paluknyje premjerei buvo pristatytos aviacinės veiklos kryptys, iššūkiai ir ateities perspektyvos, skelbia Vyriausybės komunikacijos departamentas. Be to, buvo numatyta aptarti naujų sraigtasparnių pirkimo eigą, įsigytos įrangos, turimų bepiločių orlaivių bei antidroninės įrangos technines galimybes kovojant su valstybės sienos pažeidėjais. Po šio susitikimo premjerė teikė komentarus žiniaklaidai.
Spaudos konferencijoje I. Šimonytė teigė, kad ši Vyriausybė daug dėmėsio skyrė VSAT, mat per pastaruosius metus ji susidūrė su dideliais iššūkiais.
„Pasienio tarnybos visose valstybėse yra tos, kurios pirmos pasitinka, ko mes nelaukiame, todėl ir dėmesio toms tarnyboms niekada nebus per daug“, – sakė I. Šimonytė.
I. Šimonytė pirmadienį žurnalistams teigė, kad siūlymą gynybos finansavimo didinimui Vyriausybė suformuos šią savaitę.
„Šią savaitę turėtų jau kažkoks siūlymas, kurį, manau, kad formuluosime, kaip Vyriausybės siūlymą, turėtų užgimti“, – sakė I. Šimonytė.
Anot premjerės, Finansų ministerija yra baigusi rengti Valstybės gynybos fondo įstatymo projektą.
I. Šimonytė paklausta, ką mano, ar ne per anksti kalbėti apie tai, kad Gitanas Nausėda norėtų vėliau premjere matyti Viliją Blinkevičiūtė, I. Šimonytė nedaugžodžiavo.
„Jūs pati turbūt ir atsakėte į šį klausimą“, – sakė premjerė.
Ji pridūrė, kad dabar apie tai diskutuoti yra per anksti.
Bilotaitė: požiūris į sienos apsaugą pasikeitė
A. Bilotaitė teigė, kad pasikeitė požiūris į sienos apsaugą, ji tapo nebe sienos apsauga, o sienos gynyba.
„VSAT finansavimas išaugo 77 proc., o kalbant apie bendras tiek mūsų, tiek europines investicijas, tai skaičiuojame, kad tai yra apie 300 milijonai eurų“, – sakė ministrė.
Ji pridūrė, kad premjerei buvo pristatyta Avacijos valdyba, o Lietuvą artimiausiu metu turėtų būti pristatyti trys straigtasparniai, kurie labai svarbūs žvalgybai.
„Taip pat yra atsiradęs mūsų pasienyje naujas darinys, kuris yra atsakingas už bepiločius įrenginius. <...> Matome, kad kontrabandą gabenantys asmenys perėjo į visai kitą lygį, jie naudoja bepiločius įrenginius, kad gabentų kontrabandą“, – tvirtino A. Bilotaitė.
Ji pridūrė, kad Lietuvos sienos apsauga yra pavyzdys kitoms Europos šalims.
„Sudėlioti atitinkamai planai, kurie nėra viešai skelbiami, tam tikros priemonės, kurios susijusios su gynyba. Taip pat numatyta, kad Krašto apsaugos ministerija prisidės prie paseniečių aprūpinimo ir sunkiąja ginkluote“, – sakė A. Bilotaitė.
Detalizuoti, kokia sunkiąja ginkluote bus aprūpinti pasieniečiai, ministrė nedetalizavo.
Rustamas Liubajevas: Kubos piliečiai galės gyventi Lietuvoje, kol teismas nagrinės sprendimą
VSAT vadas Rustamas Liubajevas pabrėžė, kad VSAT savo iniciatyva jokių veiksmų neatlieka, dėl Kubos piliečių buvo primtas sprendimas atmesti jų prieglobsčio prašymą Migracijos departamento sprendimu.
„Tie žmonės, kurie prašo prieglobsčio pasienyje, kontrolės punktuose, jų atžvilgiu taikoma pasienio procedūra. Jie skaitomi neįleidžiami, nors yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tik po to, kai Migracijos departamentas priima sprendimą pradėti nagrinėti, ar suteikti prieglobstį, tuomet jie įleidžiami. Šiuo atveju šitie Kubos piliečiai nepasinaudojo savo teise apskųsti Migracijos departamento sprendimas, todėl buvo vykdomas jų neįleidimas“, – pridūrė R. Liubajevas.
Jis pridūrė, kad dabar Kubos piliečiai išreiškė norą apskųsti Migracijos departamento sprendimą ir teismas toliau nagrinės šį sprendimą. Kol nagrinės teismas šį sprendimą, tol galės būti Lietuvoje.
Jis pridūrė, kad situacija prie Rusijos ir Suomijos sienos yra stabili, nefiksuota bandymų neteisėtai patekti į Suomijos teritoriją, Estija taip pat nefiksuoja pažeidimų, o latviai turi šiek tiek problemų. Tuo metu Lietuva susiduria su vienetiniais atvejais.
„Vidutiniškai per parą į Latviją neteisėtai bando patekti apie 20–30 asmenų“, – sakė R. Liubajevas.
Tuo metu Ministrų kabineto vadovei lankantis Medininkų pasienio kontrolės punkte, bus pristatyta naujai sukurta pasienio kontrolės punkto infrastruktūra, aptarti ES atvykimo-išvykimo sistemos diegimo įgyvendinimo iššūkiai, skelbiama žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Kaip primena Vyriausybė, per 2023 metus Lietuvos pasienyje pilnai įrengtas 510 kilometrų ilgio fizinis barjeras, taip pat visas šalies pasienis su Baltarusija „padengtas“ moderniomis sienų stebėjimo sistemomis.
