„Rusija taip elgiasi. Ji mėto smarvines bombikes vis tarsi bandydama sukurti kažkokią naujieną“, – apie Rusijos keliamą sumaištį Moldovoje Žinių radijuje kalbėjo premjerė.
Trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atšaukė dekretą, kuriuo iš dalies buvo paremtas Moldovos suverenitetas, sprendžiant Padniestrės regiono ateitį, o naujasis Moldovos premjeras prieš kelias perspėjo, kad Rusija gali planuoti užimti sostinės oro uostą.
I.Šimonytė pažymi, kad Moldovos saugumui Lietuva skiria didelį dėmesį.
„Ukrainos karas yra labai svarbu ir labai svarbu Ukrainai padėti laimėti. Bet taip pat labai svarbu užtikrinti, kad nepamestume dėmesio nuo to, kad Moldovoje Rusija tą sumaištį kelti nori nuolat. Yra Padniestrės klausimas, kuris iki šiol yra neišspręstas. Man atrodo, kad tai nieko nuostabaus.
<…> Reikia būti labai atidiems. Moldovos spec. tarnybos tokios ir yra, nė kiek neabejoju. Reikia Vakarams išlikti labai dėmesingiems Moldovos rūpesčiams“, – pažymėjo premjerė.
Prisiminė pirmąsias karo Ukrainoje dienas
Premjerė I. Šimonytė sako puikiai prisimenanti pirmąsias karo Ukrainoje dienas. Ji pasidalino, kad likus vos dvejoms savaitėms pati buvo apsilankiusi Kyjive.
„Tuo metu jau buvo labai plačiai kalbama apie tai, kad karas gali prasidėti bet kurią dieną. Aišku, buvo žmonių, kurie manė, kad tai bus tik Rytų Ukrainoje, buvo perspėjimai JAV, JK žvalgybos, kad tai bus plataus masto kampanija. <...> Po metų akivaizdu viena – tie, kurie sakė, kad Ukraina bus paimta per kelias dienas – labai apsiriko. Bet kaina, kurią ukrainiečiai moka visus šiuos metus yra be galo didelė. Ir labai dažnai tai yra kaina, kurią ukrainiečiai moka todėl, kad šioje pusėje pasaulio Vakarų valstybės kartais per ilgai uždelsia priimti tuos sprendimus, kuriuos galiausiai vis tiek priima, bet per tą laiką žūsta žmonės“, – ketvirtadienį Žinių radijuje kalbėjo premjerė.
JAV prezidentas Joe Bidenas šią savaitę lankėsi Kyjive. Anot I. Šimonytės, šis vizitas yra be galo reikšmingas: „Čia buvo labai aiški žinia. Man atrodo, aiškesnės žinios suformuluoti jau beveik nėra įmanoma. Tai buvo padaryta, aišku, sąmoningai prie Putino vadinamąją kalbą, iš kurios buvo įvairių lūkesčių, kas gali išsivystyti. Akivaizdu, kad tikras įvykis buvo prezidentas Bidenas Kyjive, o tikrai ne toji Putino kalba. Ir aišku, susitikimas NATO Rytų flango valstybių vadovais, yra labai svarbus signalas“.
„Ne kartą per šiuos metus buvo paminėta, kad penktojo straipsnio garantijos yra geležinės, jos yra labai tvirtos. Tačiau jos turėtų būti pakaustytos ir politine dimensija, ir praktine dimensija – jau fiziškai – fiziškai stiprinant rytinį NATO flangą. Ši invazija, tiesa sakant, įkvėpė NATO antram kvėpavimui. Todėl, kad tikrai ilgą laiką buvo diskusijos, kaip traktuoti Rusiją, ar ji kažkoks partneris, ar priešininkas. Mes visą laiką sakėme, kad Rusija yra grėsmė, bet tas suvokimas atėjo tik praėjusiais metais. Dabar ta grėsmė aiškiai suvokiama“, – pridūrė ji.
Kalbėdama apie Rusijos ateitį I. Šimonytė pažymėjo, kad karo nuostoliai ant šalies žmonių, tikėtina, bus permetinėjami dar labai ilgai, nes Rusijos visuomenė yra arba indiferentiška, arba labai įbauginta.
„Ir todėl kalbėti apie Rusijos ateitį nėra labai lengva. Bet man atrodo, kad viena yra aišku – kad visi kalbėjimai apie tai, kad reikia išsaugoti kažkokį veidą, kad kažkas negali būti pažemintas [rodo], kad Rusija pažemino pati save pradėdama šį karą ir šią invaziją praėjusiais metais. Tai dabar pagrindinis uždavinys – ne samprotauti, kas atsitiks su Rusija“, – pažymėjo ji.
Ar bus dislokuoti vokiečių kariai Lietuvoje?
Lietuvos kariuomenė skelbia, kad kitą savaitę į šalį pirmosios pratyboms atvyks Vokietijos brigada. Pasiteiravus premjerės, ar Lietuva yra arčiau tikslo įtikinti vokiečius dislokuoti karius, ji atsakė, kad šios diskusijos „nėra lengvos“, nes tai nėra greitas procesas.
„Man atrodo, kad nereikia tokiais atvejais labai toli užbėgti už akių ir kažkaip konstatuoti kažkokias pabaigas. Nes tokio pobūdžio derybose aš paprastai, manau, kad yra išmintinga laikytis ES plačiai taikomos praktikos – „niekas nesutarta kol viskas nesutarta“. Tai tikrai tos diskusijos vyksta, mes savo argumentus dėliojame, Vokietijos pusė savo argumentus dėlioja, bet, manau, kad dienų gale susitarimas bus vis tiek pasiektas“, – kalbėjo ji.
Šimonytė: su sankcijų kontrole susitvarkome neblogai
Žiniasklaidai išaiškinus, kad per Lietuvą neteisėtai gabenamos sankcionuojamos Baltarusijos bendrovės „Grodno Azot“ karbamido trąšos, premjerė I. Šimonytė tikina, kad užtikrinti tarptautines sankcijas Lietuvai sekasi neblogai. Jos teigimu, bandymų apeiti sankcijas Lietuvoje pasitaiko dėl šalies geografinės padėties, vis dėlto premjerė kelia klausimą ir dėl „Lietuvos geležinkelių“ atsakomybės.
„Galvoju, kad Lietuvai, turint minty, kiek mums tenka krūvio šito – eksporto ir importo logistikos į Europos Sąjungą ir iš Europos Sąjungos – na, dar susitvarkome tikrai neblogai“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I. Šimonytė.
Pasak jos, baltarusiško karbamido įvežimas į Lietuvą galimai apeinant draudimus neįrodo, kad valstybė nesugeba užtikrinti sankcijų kontrolės, nes trąšų kiekis yra kur kas mažesnis, palyginti su ankstesniais krovinių srautais.
„Iš to kartais žmonės daro išvadas, kad, štai – žiūrėkite, sankcijos neveikia. Tai aš noriu priminti, kad iki sankcijų įvedimo, trąšų apyvarta geležinkeliu Lietuvoje buvo maždaug milijonas tonų per mėnesį. Tai mes dabar apie kelis tūkstančius tonų karbamido turime diskusiją“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Anot jos, karbamidas iš Baltarusijos į Lietuvą galėjo būti įvežtas suklastojus dokumentus, o į visus klausimus atsakys tyrimas.
„Šis atvejis, mano vertinimu, tiek, kiek aš žinau apie situaciją, buvo prekių kilmės dokumentų, tikėtina, klastojimo atvejis. Tai yra tiesiog pažeidimas įstatymų, bandymas apeiti klastojant dokumentus ir tam yra numatytos ir procedūros, ir tyrimai, ir atsakomybė“, – sakė premjerė.
Premjerės teigimu, tyrimo metu paaiškės, kaip krovinys pateko į Lietuvą, o už tai atsakingi asmenys sulauks atsakomybės.
„Į tuos klausimus bus atsakyta, kaip ten atsitiko, kad žmonėms užteko kažkokios, baltarusiškos, atsiprašau pisulkos, kad, reiškia, kažkokia „trys paršiukai uab“, kuri yra įsteigta tuo pačiu adresu, kaip gamykla, irgi neva yra trąšų gamykla“, – sakė ji.
„Atsakomybės, manau, vistiek reikės pareigūnų, ar kam iš tikrųjų neužteko dvasios patikrinti prekių kilmę“, – pridūrė premjerė.
I. Šimonytė teigia, kad bandymų apeiti sankcijas Lietuvoje pasitaiko dėl šalies geografinės padėties – per ją eina reeksporto keliai iš Vakarų į Rytus.
„Lietuvos geografinė padėtis yra komplikuota tuo, kad mes patys tai labai mažai ką savo eksportuojame į Rusiją ar Baltarusiją, mūsų verslai yra persiorienatavę į Vakarų rinkas. Bet reeksporto logistikos sistema eina labai daug. (...) Deja, yra žmonių, kuriems moralė leidžia šiose schemose dalyvauti“, – kalbėjo premjerė.
Jos teigimu, pagrįstai klausiama ir apie valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atsakomybę.
„Yra klausimas, kodėl „Lietuvos geležinkeliais“ nusprendė tą srautą aptarnauti ir tikrai manau, kad tą klausimą užduoti yra pagrįsta. Kita vertus, aš grįžtu prie didžiųjų skaičių dėsnio, nes schemos yra kuriamos nuolat ir kasdien, vienos apima vieną transporto schemą, kitos – kitą, kai kurios – eksportą, kai kurios – importą, tai tikrai tų bandymų pasinaudoti Lietuvos geografine padėtimi yra nuolat“, – sakė premjerė.
„Reikia tiesiog tada, kai kažkas atrodo įtartinai, reikia arba iš karto automatiškai tikrinti, arba, jeigu tai susiję su „Lietuvos geležinkeliais“, nesiimti tokių paslaugų teikimo. Man atrodo, kad tai būtų išsprendę labai daug problemų“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Manoma, kad karbamidas geležinkeliu į Lietuvą buvo vežamas iš vienintelės jo gamintojos Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“, kuriai taikomos Europos Sąjungos sankcijos.
