„Nors sekoskaitos tyrimai to dar nerodo, bet reikia turėti omenyje, kad sekoskaitos tyrimai šiek tiek vėluoja keletą savaičių, vadinasi, mes turime tokį truputėlį vėluojantį vaizdą. Ir jis jau sako, kad omikron atmainos tarp nustatomų atvejų yra nemažai. Greičiausiai, jei ne šią, tai kitą savaitę ši atmaina taps vyraujančia“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė I. Šimonytė.
Pasak jos, žiūrint į situaciją kitose valstybėse, dėl omikron atmainos yra daug kas nežinoma, nemažai spekuliacijų.
„Yra mokslinių publikacijų, kai kurios iš jų yra gana optimistiškos. Bet reikia suprasti, kad duomenų kažkokiems tvirtinimams yra labai mažai ir jie yra gana ankstyvi. Neminant fakto, kad savo nacionalinių duomenų išvis nelabai turime, nes esame pirmosiose šios atmainos plitimo savaitėse“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Visgi, nors informacijos stinga, anot Vyriausybės vadovės, keletas dalykų dėl omikron atmainos yra akivaizdūs.
„Akivaizdu, kad atvejų skaičius auga labai sparčiai. Gerokai sparčiau, nei bet kurios iki šiol buvusios atmainos ir, deja, nelabai galime apsakyti, kad kurioje nors valstybėje, išskyrus galbūt Pietų Afrikos šalis, tas augimas jau yra pasiekęs savo piką ir pradėjęs leistis.
<...> Skaičiai, kuriuos matome tose valstybėse, ar tai būtų Danija, ar Jungtinė Karalystė, ar Prancūzija, yra tiek aukšti, kiek yra 4 tūkst. atvejų milijonui gyventojų. Noriu priminti, kad prasčiausiu momentu mes turėjome tūkstantį atvejų milijonui gyventojų. Vadinasi, kiek tie atvejai gali augti, kol kas labai sunku pasakyti“, – teigė I. Šimonytė.
Premjerės tvirtinimu, tikimybė užsikrėsti omikron atmaina turi praktiškai kiekvienas, todėl labai svarbu, kad žmonės, pajutę simptomus ar buvę artimame kontakte su koronavirusu sergančiu žmogumi, žmonės izoliuotųsi ir kreiptųsi dėl testo.
„Būtų praktiška turėti greitųjų testų ir namuose, kad būtų galima esant nerimui pasitikrinti“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerės teigimu, Vyriausybė pirmadienį sutarė, kad pandemijos valdymo strategija dėl didelio atvejų skaičiaus teks keisti iš esmės. Pasak jos, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nesivaikys kontaktų, neužsiminės „istoriniais kasinėjimais, kas su kuo prasilenkė koridoriuje“, o iš esmės koncentruosis į žmones, kurių testai nustatyti dabar ir į jų artimiausią aplinką.
„Jeigu turite simptomų, jeigu jaučiate riziką, kad galėjote užsikrėsti, saugiausia yra izoliuotis, pasidaryti testą. Nes galbūt jums tas užsikrėtimas labai didelių pasekmių nesukels, ypač, jei esate skiepytas ir esate skiepytas sustiprinančiąja doze. Tačiau yra rizika užkrėsti artimuosius, tuos, kurie yra neskiepyti ir tuos, kurių imunitetas yra silpnas ir po skiepo tinkamas atsakas nesusidarė“, – patarė I. Šimonytė.
„Negalime sakyti, kad vakcinos apsaugos nuo užsikrėtimo. Bet ką galime sakyti iš tų duomenų, kuriuos matome iš kitų šalių, iš tų mokslinių tyrimų, <...> kad vakcinos pakankamai apsaugo nuo sunkios ligos eigos ir nuo mirties. Ypač, jei yra pasiskiepyta sustiprinančiąja doze ir neseniai“, – pridūrė ji.
Pasak jos, gali būti, kad užsikrėtusiųjų omikron atmaina ligos eiga bus lengvesnės, bet vien dėl to, kad vienu metu susirgs daug žmonių, kurie turi riziką sirgti sunkiai, ligoninėms užsipildyti rizika yra labai didelė.
„Todėl, nors šiandien tas kriterijus, pagal kurį Vyriausybė priimtų savo sprendimus dėl karantino, yra gerokai žemiau tos ribos. <...> Bet mes puikiai žinome, kad sparčiai augant užsikrėtimo tempams, ligoninių užsipildymo tempas taip pat gali paspartėti ir prie tos ribos galima priartėti. <...> Turime keletą savaičių tikrai. Ypač tiems žmonėms, kuriems reikalinga sustiprinančioji dozė, ypač tie žmonės, kurie yra vyresni, kurie turi gretutinių ligų, kurie pirmais dviem skiepais buvo paskiepyti praėjusių metų pirmą pusmetį „AstraZeneca“ vakcina, tikrai yra laikas suskubti pasiskiepyti sustiprinančiąja doze“, – dėstė I. Šimonytė.
