Ingrida Šimonytė: norima į Lietuvos jūrų uostą neįleisti rusiškų laivų

Vyriausybės vadovė nurodė, kad toks projektas paruoštas.

„Kol kas dar vyksta derinimasis su kaimynėmis. Būtų gerai, jei tai būtų regioninis projektas, bet dar kol kas nėra sutarimo su kitomis valstybėmis. Mes tą projektą turime pasiruošę“, – nurodė ji.

„Žinoma, būtų geriausia, jeigu tokį sprendimą priimtų ES – tuomet visos arbitražo galimybės išnyktų, bet tos arbitražo galimybės yra turbūt ribotos. Uostai Lietuvoje ir Vakarų Europoje turbūt nėra tiesiogiai komplimentarūs, tai matyt, mums čia labiausiai svarbu ir aktualu susitarti savo kaimynystėje. Manau, kad tą pasiekti pavyks“, – kalbėjo I. Šimonytė.  

TAIP PAT SKAITYKITE:

Putino asmeninis didžėjus: renginio Maskvoje metu už DJ pulto stovėjo karininkas

Saulius Skvernelis pasigenda Vyriausybės žadėtų reformų: „Viską bandoma pridengti karu“

Mirtinas rusų tanko šūvis Charkive – žuvo 9-metė mergaitė

Vyriausybės vadovė taip pat nurodė, kad būtų galima atsisakyti ir rusiškų dujų, nes Lietuvai pakanka suskystintų dujų terminalo ir per jas pateikiamų dujų.

„Čia jokios problemos dėl to tikrai nėra. Dėl elektros operatoriai yra susitarę dėl minimalaus pralaidumo per jungtis, kurios egzistuoja su Rusija. Baltarusiškos elektros rinkoje nėra jau labai seniai, yra tik techninis srautas“,– nurodo premjerė.

Lietuva, jos teigimu, yra ta valstybė, kuri „labiausiai Baltijos regione spaudžia sinchronizacijos projektų įgyvendinimą“.

„Dar jeigu iki šios invazijos pradžios reikėjo kaimynus šiek tiek raginti, tai dabar tų raginimų nebereikia ir sinchronizacijos projektui bus teikiamas vienodai didelis prioritetas visose Baltijos valstybėse. Todėl tikiuosi, kad mes tikrai galėsime kaip įmanoma greičiau jį užbaigti“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Premjerė: „Orlen Lietuva“ ketina atsisakyti rusiškos naftos

 Lenkijos naftos koncernas „Orlen“, valdantis naftos perdirbimo gamyklą „Orlen Lietuva“, artimiausiu metu ketina visiškai atsisakyti rusiškos naftos, sako premjerė Ingrida Šimonytė. 

„Kiek man yra žinoma, įmonė („Orlen Lietuva“ – BNS) žaliavinės naftos ketina atsisakyti pati artimiausiu metu. Tai čia įmonės sprendimas, nes čia ne valstybė perka, o perka konkrečiai „Orlen“. Kiek žinau, įmonė yra jau labai arti tos stadijos, kada nebepirks daugiau rusiškos naftos ir nenaudos perdirbimui“, – paklausta, ar realu Lietuvai atsisakyti visų energijos išteklių iš Rusijos, antradienį žurnalistams Seime sakė premjerė.

Kovo pradžioje bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas  Audrius Daugnora teigė, kad „Orlen Lietuva“ nuo 2014 metų diversifikuoja žaliavą ir perdirba ne tik rusišką naftą, todėl bendrovei nebūtų sunku atsisakyti šios žaliavos.

Pasak jo, pastaraisiais metais gamykloje įprastai būdavo perdirbama apie du trečdaliai rusiškos naftos, tačiau dabar „tie skaičiai verčiasi į priešingą pusę“. 

„Orlen“ kovo pradžioje pranešė, jog stiprinant naftos tiekimą į koncerno gamyklas iš alternatyvių krypčių, su Saudo Arabijos kompanija „Saudi Aramco“ susitarta dėl 5 papildomų Šiaurės jūros naftos tanklaivių pirkimo, o dalis šios naftos bus skirta ir Mažeikių gamyklai.

Lenkijos „Orlen“ pernai skelbė, kad 57 proc. žaliavos savo perdirbimo gamykloms perka iš Rusijos pagal ilgalaikes tiekimo sutartis, maždaug 8 proc. – iš Saudo Arabijos, o likusią dalį – „spot“ rinkoje.