Vis dėlto, prieš žengiant šį žingsnį, svarbu suprasti, kuo skiriasi individualūs ir kolektyviniai ginčai, kokie dokumentai reikalingi ir kokie terminai taikomi. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinę informaciją, padėsiančią pasiruošti kreipimuisi į DGK tiek individualiai, tiek kolektyviai.
Kuo skiriasi individualus ir kolektyvinis ginčas?
Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė aiškina, kad individualiu darbo ginču laikomas darbuotojo ir darbdavio nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.
Kolektyvinis darbo ginčas dėl teisės – tai nesutarimas tarp darbuotojų atstovų, iš vienos pusės, ir darbdavio ar darbdavių organizacijų – iš kitos pusės, kylantis dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo arba netinkamo jų vykdymo.
Specialistė taip pat pabrėžia, kad kolektyvinį darbo ginčą turi teisę inicijuoti tik darbuotojų atstovai – profesinė sąjunga arba darbo taryba.
Panašumai ir skirtumai
Nors kolektyviniai ir individualūs darbo ginčai ir skiriasi savo pobūdžiu, tačiau jų nagrinėjimo procedūros išlieka tos pačios – taikomi tie patys principai ir veiksmai. Apie žingsnius, koks taikomas procesas, galite skaityti čia.
Tačiau svarbu žinoti, kad kolektyvinį ginčą gali inicijuoti tik darbuotojų atstovai – profesinė sąjunga arba darbo taryba – ir jie negali likti anonimiški. Tai ypač aktualu situacijose, kai dalis darbuotojų bijo darbdavio spaudimo ar nori likti nežinomi. Todėl prieš pradedant kolektyvinį ginčą būtina tinkamai pasiruošti: įvertinti situaciją, pasitarti su teisininkais ar darbo teisės specialistais, surinkti būtinus ginčui spręsti įrodymus, konkrečiai ir aiškiai suformuluoti keliamus reikalavimus, apgalvoti galimas taikos susitarimo galimybes.
Ar kolektyvinius ginčus dažnai pavyksta išspręsti taikiai?
Pasiteiravus, kaip dažnai kolektyviniai ginčai pasiekia darbo ginčų komisiją Lietuvoje, Irina Janukevičienė teigia, kad pastarieji pasitaiko gerokai rečiau, nei individualūs. „Kolektyviniai darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami DGK gana retai. Pavyzdžiui, 2024 m. buvo gauti 26 reikalavimai (2023 m. – 17 reikalavimų) išnagrinėti kolektyvinį ginčą dėl teisės, kas sudaro vos 0,3 proc. nuo visų gautų prašymų", – skaičiais dalijasi pašnekovė ir priduria, kad DGK visais atvejais pagrindinis tikslas – pasiekti šalių taikos susitarimą.
„Nagrinėjant kolektyvinius darbo ginčus, Darbo ginčų komisija (DGK) pirmiausia siekia sutaikyti darbdavį ir darbuotojų atstovus, padedant šalims pasiekti abipusiai priimtiną sprendimą kompromiso ir nuolaidų būdu. Tokia taikinamoji praktika duoda rezultatų – 2024 m. apie 15 proc. kolektyvinių ginčų baigėsi taikos sutartimi. Dar maždaug 15 proc. atvejų darbuotojų reikalavimai buvo patenkinti visiškai arba iš dalies, o dar 15 proc. – pareiškėjai patys atsisakė savo reikalavimų dar iki DGK posėdžio. Šie skaičiai rodo, kad taikus problemų sprendimas kolektyvinių ginčų atveju yra reali ir veiksminga galimybė“, – teigia Irina Janukevičienė.
Valstybinės darbo inspekcijos konsultacijų telefonas: (+370 5) 213 9772
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
