Naujienų portalo tv3.lt redakciją pasiekė susirūpinusios farmakotechnikės Redos Gervytės laiškas. Jame mergina rašo, kad su nerimu laukia kitų metų, mat nuo 2021-ųjų įsigalioja farmacijos įstatymo pataisa, pagal kurią visose vaistinėse privalės dirbti ne mažiau nei vienas vaistininkas.
Bijo dėl ateities
Iki šiol dažnais atvejais vaistinėse dirbo tik farmakotechnikas, o prireikus vaistininko pagalbos su juo vaistininko padėjėjas konsultuodavosi telefonu.
„Regionuose veikiančiose mažesnėse vaistinėse farmakotechnikai taip dirba ne vieną dešimtmetį“, – rašo R. Gervytė.
Skaitytoja sunerimusi, mat dėl įstatymo pataisos, jos teigimu, daugybė farmakotechnikų liks be darbo – vaistinės, nenorėdamos pažeisti įstatymo, samdys daugiau vaistininkų, tad atleis farmakotechnikus. R. Gervytė sako, kad atleidus farmakotechnikus, šalyje trūks vaistininkų, tad mažų miestelių vaistinės turės užsidaryti.
„Vieša paslaptis, kad vaistininkų Lietuvoje trūksta, o atrasti norinčių dirbti provincijoje juo labiau nėra lengva. Tad nuo kitų metų mažesnių miestų vaistinės, nerasdamos vaistininko, gali būti priverstos užsidaryti ir atleisti čia dirbančius farmakotechnikus. Kitas dalykas, kad net ir radus dirbti norintį vaistininką, mažoms vaistinėms dviejų darbuotojų – vaistininko ir jo padėjėjo – išlaikymas greičiausiai neapsimokėtų, tad vaistinės tokiu atveju samdys vaistininką, o padėjėją, vėlgi, atleis“, – rašo R. Gervytė.
SAM: vaistinės ir farmakotechnikai turėjo laiko pasiruošti
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Farmacijos politikos skyriaus specialistės Anželikos Oraitės teigimu, vaistinės prieš šią įstatymo pataisą turėjo daug laiko pasiruošti pokyčiams: įdarbinti pakankamai vaistininkų, suplanuoti darbą.
Specialistės teigimu, dar 2010 m. Europos Komisija Lietuvai nurodė, kad Farmacijos įstatymo išimtis prieštarauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo nuostatoms.
2012 m. gegužę Seimas priėmė įstatymo pakeitimą, kuriuo panaikinta išimtis, leidusi iki 2016 m. daliai farmakotechnikų savarankiškai teikti farmacinę paslaugą. Kad būtų išvengta vaistininkų trūkumo, A. Oraitės teigimu, Seimas nustatė pereinamąjį laikotarpį iki 2021 m., kad vaistinės spėtų pasiruošti.
„Vaistinės turėjo net 15 metų laikotarpį (nuo 2006 m.) persitvarkyti. Atitinkamai organizuoti savo darbą, atitinkamai vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) turėjo pakankamai laiko prisitaikyti prie numatomų pokyčių rinkoje“, – tv3.lt sakė A. Oraitė.
Ji taip pat pabrėžia, kad norėję išvengti galimos problemos, farmakotechnikai per 15 metų laikotarpį galėjo įgyti vaistininko kvalifikaciją.
„Pažymėtina, kad specialistai, po 2006 m. pradėję farmakotechnikos studijas, jau pradėdami šias studijas žinojo apie profesinės veiklos ir tolesnių studijų galimybės. Tačiau tai nesudarė ir nesudaro teisinių kliūčių Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka stoti į studijų programą „Farmacija“ ir, baigus Direktyvoje nustatytą rengimą, įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją“, – sako A. Oraitė.
Norėtų, kad vaistinėje dirbtų du specialistai
Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Žydrūnas Mineikis sako, kad tokios farmacijos įstatymo pataisos vaistinių darbuotojų bendruomenėje yra labai lauktos.
„2016 m. tai buvo nukelta iki 2021 m., tai dabar vėl netikėtai liko pusė metų ir vėl panika. Per visą šį laiką nelabai kažkas kažką darė. Plėtėsi vaistinių tinklai, atsidarė fiziškai daugiau vaistinių, visi žinojo apie šitą įstatymo nuostatą ir tikrai buvo laiko, kai buvo galima iš anksto tam pasiruošti“, – naujienų portalui tv3.lt kalba Ž. Mineikis.
Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas džiaugiasi įstatymo pataisa, tačiau pripažįsta, kad esama nesusipratimų.
„Dabar truputį spekuliuojama ir norima tą žinutę pateikti taip, kad jeigu farmakotechnikas 20 metų dirbo vienas vaistinėje, tai kad reikia, jog vaistininkas jį prižiūrėtų. Mūsų žinutė yra tokia, kad vaistinėje reikia, kad dirbtų komanda. Farmakotechnikas turi savo pareigų, jis turi ką veikti vaistinėje, tad va šita komanda turėtų teikti farmacinę paslaugą“, – sako Ž. Mineikis.
Ž. Mineikis akcentuoja tai, kad vaistinės farmakotechnikų atleisti neturėtų, o verčiau joms rekomenduoja kurti komandas.
„Abu jie pagal įstatymą turi apibrėžtą savo funkcijų spektrą, ką jie abu turėtų daryti, tad jiems abiems yra darbo vaistinėje“, – kalba Ž. Mineikis.
Vaistinėms pataisa atrodo beprasmė
Vaistinių tinklo „Camelia“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė sako, kad įstatymo pataisa, jos akimis, atrodo beprasmė.
„Farmakotechnikas, vaistinėje dirbęs daugybę metų vienas, staiga nuo kitų metų pradžios nebegalės dirbti be vaistininko – šį sprendimą vertiname neigiamai, nematome prasmės. Turint visas šiuolaikines priemones, matome puikias galimybes farmakotechniko darbą prižiūrėti nuotoliniu būdu: taip išsaugotume vaistines mažuose miestuose ir miesteliuose bei išsaugotume farmakotechnikų darbo vietas“, – rašo A. Budrikienė.
A. Budrikienė teigia, kad kiekvienai vaistinei rasti po vaistininką bus sudėtinga.
„Didžioji dalis mūsų farmakotechnikų dirba mažesniųjų miestų bei miestelių vaistinėse. Ne visose periferinėse vaistinėse pavyks užtikrinti, kad jose dirbtų bent vienas vaistininkas, tad tikrai taip gali būti, kad kai kurias, atokesnes vaistines, būsime priversti uždaryti“, – mintimis dalijasi A. Budrikienė.
Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Ž. Mineikis sako manantis, kad darbuotojų trūkti neturėtų.
„Mes galvojam, kad surasti ir paskatinti žmogų tikrai yra įmanoma, viskas remiasi į tam tikrą apmokymo klausimą, kuro kompensavimą ar kitus socialinius priedus. Ir dabar tinklai turi tuos vadinamuosius išvažiuojamuosius vaistininkus, kurie vyksta kitur dirbti, tai tikriausiai, yra galimybių ir dabar tai padaryti, o ne eiti grasinant vaistines uždaryti“, – sako Ž. Mineikis.
Darbo ieško dešimtys vaistininkų
Užimtumo tarnybos duomenimis, vaistininko darbo šiuo metu šalyje ieško 39 specialistai. Farmakotechniko darbo ieško 12 specialistų. Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų pradžioje vaistininkų Lietuvoje trūko tik Telšių miesto savivaldybėje. Šiaulių ir Kauno rajonuose metų pradžioje buvo fiksuotas vaistininkų perteklius.