Maža to, anksčiau visuomenei skelbta, kad ministerija išanalizavo 14 vietovių, bet paaiškėjo, kad ne. Tiesa, savivaldybės jau pateikė ir savo pageidavimų sąrašą, kuriame surašyta, ko rajonai norėtų mainais už tai, kad įsileistų į savo kraštą poligoną.
Jau ne vienerius metus kariškiai ir valdininkai ieško vietos, kur Lietuvoje galėtų atsirasti naujas poligonas. Balandžio pradžioje visuomenei skelbta, kad ministerija išanalizavo 14 vietovių.
Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė tikslinasi – sako, kad konkrečios paieškos dar nevyko.
„Konkrečių teritorijų paieškos – konkrečių vietovių, taip pavadinkime – nevyko. Mes turime labai aiškų įsivardinimą, kuriuose regionuose galėtų tai vykti, bet tikrai nekalbame apie konkrečius rajonus ir jų teritorijas, labiau geografiškai apie regionus“, – sakė viceministrė.
Sako, kad reikia 3-4 papildomų mėnesių
Maža to, terminai stumiasi tolyn. Balandžio pradžioje viceministrė kalbėjo, kas sprendimai bus per porą mėnesių. Pora mėnesių beveik praėjo ir dabar jau sakoma, kad reikia dar bent 3-4 papildomų mėnesių.
„Mes tikimės, kad galbūt rudenį turėsime sprendimus dėl konkrečių vietovių. Darbą pradeda jau konkretūs žmonės, vardai pavardės, kitą savaitę“, – tikino O. Mašalė.
Tiesa, užtruko sulaukti ir savivaldybių nuomonės. Ministerija pareiškė, kad savivaldybėms, kurios įsileis poligoną, centrinė valdžia padės su įvairiais projektais. Tad savivaldybės formulavo savo pageidavimų sąrašą.
„Pasiūlymo paketas yra pateiktas. Jame konsoliduoti dalykai, kurie numatomi, dėl galimo gyventojų pajamų mokesčio didesnės dalies skyrimo savivaldybėms. Tokį precedentą, atvejį, jau turime, kai, pavyzdžiui, kurortinės savivaldybės, kur gyventojų pajamų mokestis yra numatomas didesnis, nes natūralu, kad dalis teritorijos bus išimta iš ūkinės veiklos“, – sakė Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.
„Dažniausiai, ką mes girdime iš savivaldos, tai yra kalbos apie kelius. Taip, tai normalu, kai karinė technika juda, tas dvigubos paskirties kelias svarbu tiek vietos bendruomenei, gyventojams, tiek ir mūsų kariams. Apšvietimas, kuriuo važiuoja tiek vietos gyventojai, tiek važiuoja karinė technika“, – kalbėjo O. Mašalė.
Pasikeitė merų požiūris
Savo pageidavimus išdėstė 27 savivaldybės. Dabar ministerijoje analizuojama, kurie prašymai adekvatūs, o kurie galbūt kiek per dideli.
„Daugiau savivaldybių yra pateikę savo siūlymus, pavyzdžiui, dėl didesnių investicijų į vandenvalos, vandentvarkos projektus, į sveikatos sistemos projektus, kadangi natūralu, kad gali atsirasti daugiau tų pačių klientų sveikatos priežiūros įstaigoms“, – teigė A. Klišonis.
Tiesa, pasisukus kalboms, kad centrinė valdžia finansiškai prisidės prie įvairių projektų savivaldybėse, pasikeitė ir kai kurių merų požiūris.
„Džiugina tai, kad mes jau turime keletą merų, kurie asmeniškai kreipėsi ir informavo, kad jie turi tam tikrų teritorijų, kurios galėtų būti naudojamos karinėms reikmėms. Mes dar nekalbame apie konkrečias vietoves, apie konkrečius skaičius, bet kalbame apie patį požiūrį pasikeitusį, kad nesame tie, kurie ateinam ir pasiimame teritorijas ginklu“, – sakė viceministrė.
Anot ministerijos, NATO tyrimai rodo, kad ten kur atsiranda poligonai ar kiti kariuomenės objektai, regione ženkliai paauga ekonomika, steigiasi nauji verslai, kuriamos darbo vietos. O būsimas poligonas turėtų būti didžiausias Lietuvoje. Tuo pačiu ieškoma vietos ir mažesnėms, karinio mokymo teritorijoms.
„Kariniam poligonui reikėtų apie 20 tūkstančių hektarų. Jeigu mes kalbame apie karinio mokymo teritoriją, kurioje nevyksta koviniai veiksmai, tai mes kalbame apie 5 tūkstančių hektarų teritoriją“, – sakė O. Mašalė.
Prezidentas anksčiau yra minėjęs, kad prioritetiniai regionai – pietų ir rytų Lietuva. Kariuomenė nori, kad poligonas atsirastų kuo arčiau Rusijos, arba Baltarusijos.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
