Gegužės pabaigoje viešbučiai neskubėjo prisiimti sezoninių darbuotojų. Koronavirusas ir karantinas buvo pristabdęs šio sektoriaus veiklą, dalis nuolatinių darbuotojų buvo pasiųsti į prastovas.
„Savų neturim, kur dėti“, – gegužės pabaigoje juokėsi Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė, paklausta, ar viešbučiai suskubo ieškoti papildomų darbuotojų vasaros sezonui.
„Kokia bus ta vasara, ar bus tų žmonių daugiau, tai šią dieną, šiuo momentu, kai mes kalbame, tikrai tiek daug sezoninių darbuotojų neprisiims“, – tuomet kalbėjo Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė.
Panašu, kad vasara tokia, kad kurorto verslininkai neišsitenka su turimais žmogiškaisiais resursais.
Didžiausias darbuotojų trūkumas – virtuvėje
„Jau kurį laiką prisiiminėja tuos darbuotojus ir viešbučiai, ir restoranai, ir kavinės. Startas buvo gegužės mėnesį, tai palyginus, tas srautas vis tiek yra išaugęs nuo starto pradžios. Tų darbuotojų priimta daugiau“, – dabar kalba I. Valaitienė.
Pasak jos, išaugus turistų srautui Lietuvos vasaros sostinėje, pajūrio poilsio ir apgyvendinimo įstaigose labiausiai trūko darbuotojų virtuvėje.
„Pradedant nuo virėjų, šefų, iki pagalbinių darbuotojų, padavėjų. Taip pat ieškoma viešbučiuose kambarinių tarnyboje“, – pasakojo pašnekovė.
I. Valaitienės teigimu, tendencijos nesikeičia – daugiausiai sezoninio darbo ieškosi jaunimas, studentai.
„Vasarą jie gali ir nori padirbėti. Verslui irgi paranku, nes sezonui reikia dėl to srauto, o rudenį, žiemą tokio srauto nėra“, – sakė ji.
Darbo skelbimus kabina ir ant durų
Darbo paieškos portalo „CV Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė naujienų portalui tv3.lt sakė, kad sezoniniai darbai šiuo metu iš esmės sukasi aplink tas pačias sritis.
„Tai yra viešasis maitinimas, ieškomi padavėjai, virėjai. Toliau gamyba, kur reikalingos pagalbinės rankos. Žemės ūkis, kur reikalingi sezoniniai darbuotojai, kad ir ravėjimui. Prekyba taip pat ta sritis, kur pasitaiko darbo pasiūlymų sezoniniams darbuotojams“, – pasakojo specialistė.
R. Karavaitienės teigimu, šią vasarą sezoninių darbo skelbimų yra šiek tiek mažiau nei pernai. Taip pat ji atkreipė dėmesį, kad kurortų verslininkai ne visada darbuotojų ieško per darbo paieškos portalus. Pasak R. Karavaitienės, mažesnės kompetencijos darbuotojų ieškoma socialiniuose tinkluose, per pažįstamus ar tiesiog iškabinamas darbo skelbimas ant kavinės durų.
„Kuo pozicijos aukštesnės ir sudėtingesnės, tuo tie kanalai gaunasi rimtesni. Aukštesnėms pozicijoms dažniau naudojami karjeros portalai, atrankų bendrovės, linkedinas. <...> Labai priklauso, kokių žmonių ieškoma, tokios priemonės ir naudojamos“, – sakė pašnekovė.
R. Karavaitienės teigimu, kurortų verslininkai daugiausiai sezoninių darbuotojų ieško šiuo metu, o darbo skelbimų skaičius greitai pradės mažėti.
Nuo minimumo iki 1,3 tūkst. eurų
I. Valaitienės tvirtinimu, sezoniniai darbuotojai Palangoje šiemet gauna panašų užmokestį kaip praėjusiais metais.
„Kuo kompetencija darbuoto didesnė, jis turi tos patirties gyvenimo aprašyme pateikęs, jis gali, žinodamas savo vertę, argumentuoti ir prašyti didesnio atlyginimo. Jei viena ar kita vieta vertina tai, tai ir bus pasiruošę daugiau sumokėti tokiam žmogui“, – pasakojo pašnekovė.
O jei darbuotojas ateina visai be patirties, pasak I. Valaitienės, didesnio užmokesčio jis negaus, nes vertinama, kad užtruks laiko naują darbuotoją apmokyti. O mokėti jam tiek pat ar daugiau nei ilgiau įstaigoje dirbantiems žmonėms, I. Valaitienės teigimu, būtų nesąžininga.
R. Karavaitienė antrino, kad sezoninių darbuotojų atlyginimų situacija panaši į tą, kuri buvo praėjusiais metais.
„Vidutiniškai atlyginimų vidurkis – apie 600 eurų per mėnesį į rankas. Aišku, priklauso nuo pozicijų, atlyginimai gali svyruoti nuo minimumo iki 1,3 tūkst. Labai priklauso, nuo to koks darbas, kiek valandų trunka, pilnas etatas ar ne, nuo darbo rezultatų“, – aiškino R. Karavaitienė.
