VRK informuoja, kad 26 Seimo nario mandato siekiantys asmenys yra deklaravę ankstesnę savo priklausomybę Tarybų Sąjungos komunistų partijai (TSKP), o 13 kandidatų deklaravo buvę Lietuvos komunistų partijos (LKP) nariais. Savo ruožtu 11 kandidatų informavo, kad buvo abiejų šių partijų nariais.
Daugiausiai komunistų – LVŽS ir Demokratų sąjungos „Varan Lietuvos“ sąrašuose
Su LVŽS spalį vyksiančiuose rinkimuose parlamentaro mandato sieks 10 buvusių komunistų partijos narių. Bent jau tiek apie Seimą galvojančių kandidatų nurodė šią informaciją savo anketose. Ankstesnę priklausomybę TSKP yra nurodęs antruoju „valstiečių“ sąrašo numeriu reitinguojamas buvęs europarlamentaras Bronis Ropė, taip pat parlamentaras Algimantas Dumbrava bei LKP priklausę Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė bei Dainius Kepenis.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąraše į Seimą taip pat 10 politikų, kurie nurodė, kad buvo komunistais. Tarp šių politikų – TSKP priklausęs ekspremjeras Algirdas Butkevičius, parlamentarai Algirdas Stončaitis, Zigmantas Balčytis, Laima Nagienė, Vilija Targamadzė, gydytoja epidemiologė Rolanda Lingienė ir kiti politikai.
Tuo metu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) sąraše – 5 ankstesnę narystę komunistų partijoje deklaravę kandidatai. Tarp jų LKP priklausiusi parlamentarė Rasa Budbergytė bei ankstesnę narystę TSKP nurodęs Seimo narys Algirdas Sysas.
Tokį pačių skaičių buvusių komunistų partijos narių savo rinkiminiame sąraše yra nurodžiusi ir Lietuvos regionų partija. Su šia politine jėga dar vienai kadencijai į Seimą siekia būti perrinktas TSKP priklausęs parlamentaras Antanas Vinkus, taip pat buvęs VRK vadovas Zenonas Vaigauskas.
Liberalų sąjūdžio rinkiminiame sąraše į Seimą – 4 buvusių komunistų partijos narių pavardės, tarp kurių ir perrinkimo siekiantis dabartinis parlamentaras Jonas Varkalys. Tiek pat kandidatų ankstesnę priklausomybę komunistų partijoje ir Nacionalinio susivienijimo sąraše, kurio pirmajame dvidešimtuke TSKP priklausę kandidatai Kęstutis Dubnikas, Jolanta Mažylė ir buvusi LKP narė Birutė Obelienė.
TS-LKD sąraše trys buvę komunistų partijos nariai
Savo ruožtu Tėvynės sąjungos-Lietuvos kirkščionių demokratų (TS-LKD) sąrašo į Seimą gretose buvusią priklausomybę komunistų partijai nurodė trys nariai. Tai LKP priklausę parlamentarai Kazys Starkevičius ir Antanas Čepononis bei buvęs TSKP narys Kęstutis Masiulis.
Po 2 komunistų partijai priklausiusius politikus savo rinkiminiuose sąrašuose turi ir Lietuvos žaliųjų partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) bei Laisvės partija. Su pastarąja politine jėga perrinkimo siekia dabartinis Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, anksčiau priklausęs TSKP ir LKP.
Po vieną komunistų partijos narį į Seimą kelia ir Lietuvos liaudies partija, politinė jėga „Nemuno aušra“ bei „Taikos koalicija“, su kuria patekti bando buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, anksčiau priklausęs TSKP.
VRK: viskas priklauso nuo pačių politikų sąžiningumo
Visgi VRK teigia, kad sprendimas nurodyti informaciją apie ankstesnę priklausomybę partijoms priklauso tik nuo pačių politikų sąžiningumo. Komisijos teigimu, ne visada yra ir pakankamai galimybių patikrinti pareiškiniuose parlamentaro mandato siekiančių asmenų dokumentuose pateikiamus duomenis.
Teikiant pareiškinius dokumentus, nurodyti esamą ar buvusią narystę politinėse organizacijose bei jos laikotarpį kandidatus įpareigoja praėjusių metų spalį įsigaliojusi Rinkimų kodekso 76 straipsnyje numatyta nuostata.
ELTA primena, kad praėjusių metų gegužę Seime buvo įregistruotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma visiems politiniams kandidatams nuo 2024-ųjų privalomai nurodyti narystę bet kokioje politinėje partijoje, komitete ar asociacijoje. Taip pat nurodyti ir jų laikotarpius, o jei būta – ir organizacijoje turėtas pareigas.
Išskirtinai įstatymo projekte pažymėta, kad visus kandidatus į Seimo narius, prezidentus, savivaldybės tarybos narius, merus ir Europos Parlamento narius nuo 2024 metų siūloma privalomai įpareigoti rinkiminėje anketoje nurodyti apie būtą priklausomybę Komunistų partijai.
Ši iniciatyva kilo po ažiotažą sukėlusios istorijos, kai paaiškėjo, jog prezidentas Gitanas Nausėda 1988 metais buvo Komunistų partijos nariu, tačiau savo rinkiminėje anketoje šį faktą nuslėpė.