„Labai džiugu, kad sveikatos technologijų vertinimo sistema Lietuvoje pradėjo veikti pilnu pajėgumu. Suformavome itin profesionalią vertintojų komandą, supaprastinome tam tikrus procesus, dokumentų formas, išgryninome reikalavimus registruotojams. Susiformavusi vertinimo praktika davė rezultatą – dar nepasibaigus metams viršijome itin ambicingus planus, tad pacientus pasieks daugiau jiems reikalingų vaistų“, – tvirtina VVKT viršininkas Gytis Andrulionis.
Anot jo, paskutiniuoju metu viešoje erdvėje netrūko kalbų, jog Lietuvos pacientai, skirtingai nei gyvenantys kitose Europos valstybėse, turi prastesnes gydymosi galimybes, mat jiems trūksta naujų, inovatyvių vaistų arba šie yra nekompensuojami, kad stringa paraiškų įrašyti vaistus į kompensavimo sąrašus procesas.
„Išties turėjome problemų, bet situaciją pavyko pakeisti kardinaliai. Ir dabar drąsiai galima teigti, jog Tarnyba yra tas filtras, kuris valstybei padeda taupyti išteklius o pacientams pasiūlyti efektyviausią prieinamą gydymą“, – teigia G. Andrulionis
Taip pat reikia pažymėti ir tai, kad vaisto inovatyvumo sąvoka viešoje erdvėje dažnai yra spekuliuojama. Inovatyvių vaistų kūrimas, be jokios abejonės, būtinas medicinos pažangai, tačiau svarbu žinoti, jog ne visi naujai registruoti vaistai yra tikrai inovatyvūs. Dalis naujai sukuriamų ir užregistruojamų vaistų nėra kažkuo pranašesni nei jau esamas gydymas – jie tiesiog tampa papildoma gydymo alternatyva, t. y., dar vienu pasirinkimu gydytojui, kas tikrai yra labai gerai.
Pasak G. Andrulionio, pacientų poreikis turėti daugiau gydymosi galimybių – suprantamas. Šiuo tikslu petys petin dirba tiek farmacijos pramonė, tiek valstybinės institucijos.
„Tarnybos specialistai yra profesionalūs vertintojai, o pati Tarnyba yra visada atvira konstruktyviam dialogui. Štai, pavyzdžiui, šią savaitę kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais buvome susitikę su Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos nariais. Susitikimo metu daugiausia dėmesio buvo skirta klausimams, susijusiems su Europos Komisijos pasiūlytu Farmacijos paketu aptarti, taip pat pasiruošimui įgyvendinti Europos Sąjungos 2021 gruodžio 15 dienos reglamentą dėl sveikatos technologijų vertinimo. Reglamentas visose šalyse narėse bus pradėtas taikyti nuo 2025 metų sausio mėnesio, jame numatoma, kad valstybės narės bendradarbiaus atlikdamos bendrus klinikinius vertinimus bei vesdamos bendras mokslines konsultacijas. Tai turėtų tapti pagrindu būsimiems bendriems vertinimams Europoje“, – pasakoja G. Andrulionis.
Tarnybos Sveikatos technologijų vertinimo skyriaus specialistai kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos, pacientų draugijų atstovais bei vaistinių preparatų registruotojais taip pat kartu dirba ir darbo grupėje sveikatos technologijų, susijusių su vaistiniais preparatais, vertinimo ir sprendimų dėl jų priėmimo reguliariai peržiūrai atlikti, kurioje sprendžiami sveikatos technologijų vertinimo proceso tobulinimo klausimai.
Paskutiniajame darbo grupės posėdyje, kuris vyko taip pat šią savaitę buvo svarstytas svarbus ministro įsakymo keitimas. Beje, per pastaruosius, 2023 metus, šioje darbo grupėje buvo priimti 3 reikšmingi teisės akto keitimai.
„Įtvirtinus naują kompensavimui teikiamų vaistų paraiškų vertinimo sistemą, galiojo sveikatos technologijų vertinimą reglamentuojančio teisės akto nuostata, kad paraiškos turi būti nagrinėjamos eilės tvarka pagal pateikimo datą. Siekiant labiau atliepti pacientų poreikius, Tarnyba iniciavo šio teisės akto pakeitimą, kuris dabar leidžia vertinti vaistų, skirtų gydyti ligai, kuriai šiuo metu netaikomas etiopatogenetinis (ligos atsiradimo priežastį veikiantis) gydymas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamuoju vaistiniu preparatu, įrašytu į kompensavimo sąrašus ar į Labai retoms būklėms gydyti skirtų vaistinių preparatų sąrašą, paraiškas pirmumo tvarka“, – teigia G. Andrulionis.
VVKT taip pat primena, kad Tarnybos įvertintos paraiškos dėl vaistų įrašymo į kompensavimo sąrašus, kartu su rekomendacijomis dėl preparato kompensavimo, yra pateikiamos Sveikatos apsaugos ministerijos vaistų kompensavimo komisijai. Būtent ši komisija ir priima galutinį sprendimą kompensuoti konkretų vaistą ar ne.
