„Apie planuojamus NT mokesčio pakeitimus. Po bandymų diskutuoti su konservatorių „radijomis“ facebooke ir inspiruotas eilinio PM arogantiškojo ironijos apsireiškimo šiandien ryte. Ilgas rantas, nes noriu suteikti kontekstą.
Esame 5 asmenų šeima: du dirbantys, trys išlaikytiniai moksleiviai. Laikome save viduriniosios klasės šeima. Vilniaus pakraštyje turime 100 kv.m. (99 kv.m., jeigu tiksliai) kotedžą, statytą ir pirktą 2016 metais. Kotedžas, nes rinkoje nebuvo (o ir dabar juo labiau nėra) prieinamo būsto 5 asmenų šeimai. Tu galėjai nusipirkti kad ir 120-150 kv. m. butą, bet jame vis tiek negalėtum logiškai įrengti 3 vaikų kambarių (belangės nesiskaito prie logiškų sprendimų). Kai kalbu apie vaikų kambarius, tai čia yra 10 kv. m. ploto kišenėlės. Mūsų, tėvų 10-11 kv. m. miegajamame telpa tik lova, keletas spintelių ir įleidžiama spinta. Dviese aplink lovą prasilenkti sudėtinga.
Kvartalo aplinką – gatves, šaligatvius, apšvietimą ir visas komunikacijas sutvarkė pardavėjai, taigi, tai įėjo į būsto kainą. Savo teritoriją - pravažiavimą, tvoras, šaligatvius, apšvietimą, auto parkavimą tvarkomės patys, kartais tai kainuoja ir po 100€ papildomai per mėnesį (kai prisikaupia darbų). Vejos gabaliuką, kuris į prie mūsų, bet jau priklauso savivaldybei, prižiūrime patys - atsėjame veją, tręšiame, laistome, pjauname.
Įsiskolinimas palyginus su būsto verte (mokestinė, 2021-01-01 datos 127.000€, rinkos vertė turbūt viršija 250.000€, dar kažkiek gautųsi už priklausinius – žemės sklypo dalis automobilio parkavimui, vidinio kiemo, etc.) nėra didelis, nes dalį kainos dengėme iš parduotų ankstesnių būstų. Plius dar sulaukėme tėvų paramos. Įmoka už paskolą ir palūkanas yra apie 400€. Palūkanoms išaugus turėjo būti beveik 500€, bet dalį sumos padengė tėvai, padovanoję pinigų už parduotą seną butą.
Automobilį turime vieną, nes antro įsigyti ir išlaikyti nebepajėgtume. O ir optimizavome logistiką: mokykla ir dauguma būrelių yra pasiekiami pėsčiomis, tai įpratome ir net nereikia.
Šeimos pastoviosios grynosios pajamos per mėnesį sudaro apie 3000€. Dar kažkiek priduriu aš iš papildomų darbų, individualios veiklos, tam aukodamas vakarus, savaitgalius. Kažkiek dar ateina per vaiko pinigus, išmokas neįgalumą turinčiam vaikui (bet tai ašaros, palyginus su poreikiais). Tai visas grynąsias metų pajamas išdalinus per 12 mėnesių vieno mėnesio mūsų "namų ūkio" pajamos gaunasi kažkur apie 3600€, gal kiek ir daugiau. Tai, maždaug 700€ vienam asmeniui.
Daug? Sumoje atrodo daug. Bet – aš nevardinsiu visų išlaidų, vaikų būrelių. Taip, stengiamės gyventi normaliai, kad vaikai būtų užimti, lavintųsi, bet mokykla – valstybinė, privačios negalim leisti. Nors ir ta valstybinė mokykla nėra nemokama, net ir atmetus maitinimą, privalomas uniformas, bet tebūnie. Nemažai nueina privačioms klinikoms – okulistams, odontologams, alergologams ir pan., nes tam tikrų paslaugų viešajame sektoriuje tiesiog nesulauksi (nors PSD mokamas pareigingai) arba nesulauksi laiku.
Iš netipinių didesnių šeimos išlaidų yra tos, kurios skirtos terapijoms neįgaliam vaikui - kad kuo geriau pasiruoštų gyvenimui. Taip, yra tikslinės išmokos, ačiū ir už tai, bet jos - katino ašara, palyginus su išlaidomis (realiai, tam sueina visų trijų vaikų pinigai ir dar ant viršaus gerokai pridedama).
Jeigu mėnesio eigoje nusimato kokios didesnės nei pastovios išlaidos (gimtadienis, automobilio remontas, išvyka Lietuvoje, gimtadieniai), mėnesio pabaigoje tenka įlįsti kreditinę kortelę. Normalesnį restoraną savo pinigais matėm prieš beveik 2 metus, švęsdami vestuvių sukaktį. Vasarą nemaža dalis biudžeto išeina vaikų stovykloms (nes dirbti tai reikia). Išskristi atostogų su visa šeima užsienyje negalim sau leisti, tai kol kas tą prabangą leidžiu tik aš sau ir tai ne kiekvienais metais. Nėra malonu šitaip viešai nusirenginėti, taip, vis dar nemalonu kalbėti apie tai, ko neišgali (nes, atrodo, gėda), bet šįkart norisi peržengti tą gėdos ribą.
Nes kai pasižiūriu kiek gali tekti susimokėti už būstą (https://www.lrt.lt/.../naujasis-nt-mokestis-vilniuje-kiek...) - taip, maksimalią ribą, tai suprantu, kad dar 200€ iš kišenės per mėnesį (o dar plius nori ir IDV apmokestinti papildomai, kuri man yra tik šalutinė veikla) mums jau būtų peilis. Tektų rinktis, ko atsisakyti - ar tai vaikų būreliai, vaikų stovyklos, privačios, bet savalaikės medicinos paslaugos, ar dar kas.
Ir tada nesveikai ir nevaikiškai užtrumpina, kai ateina arogantiškoji LR MP su savo komunistuojančių konservatorių svita priešakyje, ir sako, kad jūs per daug gerai gyvenate (nes visuotinis NT mokestis nėra visuotinis, jeigu dalis jo nemoka, taip?) ir dabar mes jus bausime didesniu mokesčiu.
Nepaisant to, kad didesnis (ir brangesnis) būstas, yra labiau būtinybė, nei prabanga. Nepaisant to, kad NT mokestis mokamas jau iš grynųjų pajamų (t.y. iš to, kas lieka po mokesčių ir įmokų). Nepaisant to, kad tas būstas kaip ir ne visai mūsų - o įkeistas bankui, už paskolą mokamos palūkanos irgi iš grynųjų pajamų. Nepaisant to, kad savivaldybės jau gauna dalį mano GPM savo reikmėms, tai dabar norite dar neva nukreipti NT mokestį, bet ir nemažinti GPM – kur dingsta MANO pinigai, ponai?
Jūs galite išsisukinėti kiek norėdami, neva, savivaldybės gali nustatyti mokestį nuo 0,05 iki 4 proc., džiną iš butelio ruošiatės paleisti jūs, manipuliatyviai mesdami visokius kaulus apie "vidutinį 50€ mokestį per metus", "2,6 mln. 500 kv.m. nameliuko Vilniaus centre su spa ir baseinu 1,5-2,5 tūkst. eurų mokestį". Jūsų įsipareigojimuose LRV programoje buvo įrašyta ir kai kas daugiau. RTFM, po paraliais! Aš daugiau paslaugų, išmokų iš valstybės neprašau, nemanau, kad ji gali daugiau skirti. Prašau tik vieno - netrukdyti man pačiam ir mano šeimai uždirbti daugiau, neskusti mūsų kaip turtuolių ir pasikalbėti.
Taip, suprantu, yra žmonės, kurie gyvena blogiau, uždirba mažiau. Bet tas orientavimasis į žemesnį lygį yra ydingas, nes visada rasi, kas blogiau gyvena. Kodėl tuomet sakome, nesilyginkime su tais, kurie kažką blogiau padaro, teisindami savo prastus rezultatus? Mes patys stengėmės, keičiau profesiją, kad galėtume augti ir kad galėtume gyventi geriau. Kodėl dabar mes staiga tampame kalti ir kažkam skolingi už savo pastangas?“, –rašo Paulius.
Premjerė stojo ginti NT mokesčio
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad permainos dėl naujojo NT mokesčio yra būtinos. Taip pat primena, kad ir šiuo metu yra taikomas tam tikras mokestis, tačiau jį, kaip sako I. Šimonytė, galima pavadinti „buržujaus“ mokesčiu.
Socialiniame tinkle „Facebook“ I. Šimonytė rašė, kad dabar, stebėdama diskusiją dėl NT mokesčio, premjerė „gali suprasti populizmo dedamąją“.
„Būna, kad politikoje be jos sunku ir tada ne šiaip, kad ignoruoji, kas rekomenduojama tarptautinių organizacijų (imkim tik tas rekomendacijas, kurios mums patinka, kurios ne – tai gal ne tokios jau ir tarptautinės), kas įrašyta Vyriausybės programoje ir jos priemonių plane, siūlai didinti savivaldos išlaidas, bet kategoriškai atsisakai didinti savivaldos pajamas – tegul viską apmoka finansų ministrė „iš biudžeto“, nors funkcija absoliučiai ir visiškai savivaldybės savarankiška. Išgyvenama, ne pirmas kartas. Ne visi matematiką mylėjo mokykloje“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Jos teigimu, dabartinės realybės ignoruoti nereikėtų.
„Realybė, gerb.vilniečių gynėjai, yra tokia, kad ir dabar pagrindinis būstas yra apmokestinamas mokesčiu. Bėda tik, kad jo neišeina pavadinti NT mokesčiu, nes jis yra toks „buržujaus“ mokestis, kur klausimas, ar mokėsi mokestį, ar ne, priklauso nuo to, ar pagal įstatymą esi „buržujus“. Tai diagnozuojant pliusuojama visa nekomercinio turto vertė ir jeigu viršijo 150 000 eurų, turi mokėti mokestį. Ir tai dar progresinį“, – sakė premjerė.
Atkreipė dėmesį, kuo blogas esamas mokestis
I. Šimonytė svarstė, kad mokestinė tvarka, kuri buvo nustatyta dar 2011 metais, nėra tikslinga, todėl ją privalu koreguoti.
„Kai įstatymą priėmė 2011-aisiais, buržujum būti reikėjo bent milijono litų (mokestinės) vertės nekomercinio turto. Šiandien ši vertė – 150 tūkstančių eurų. Sakysit, paradoksas. Turto vertė visą laiką tik kilo, o štai kartelė, nuo kurios tampi turčium, gerokai sumažėjo (beje, NT mokesčio pokyčius kritikuojančio p. Karbauskio, nūnai atradusio netikėtų bendražygių, valdžios laikais).
Kuo blogas esamas mokestis, paklausite? Tuo ir blogas, kad, visų pirma, jis yra labiau „gerovės/gerbūvio“ (angl. wealth) mokestis, nes pliusuoja visą bet kur Lietuvoje esantį NT ir neapmokestinamą minimumą viršijančiai sumai taiko gana riebų ir beapeliacinį, net įstatyme įkaltą iš pradžių 0,5 proc. tarifą (sutikit, kad gerokai skiriasi nuo NT mokesčio pokyčius siūlančio minimalaus tarifo, kurį galėtų pasirinkti savivaldybės)“ – rašė premjerė.
I. Šimonytė įžvelgia ir dar vieną problemą, kuri verčia griebtis permainų dėl NT mokesčio.
„Kadangi pliusuojamas visas turtas, mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą, nes kitaip jo įskaityt neįmanoma, kai į krūvą sumestas butas Vilniuje, antras butas Palangoje ir sodyba Labanore. O minimumo riba – nukabinta iš palubės, kažkada 2011 paimta iš liaudies folkloro („milijonierių mokestis“, todėl milijonas litų), bet per laiką sumažėjusi (užuot augusi, kaip augtų vidurkiai ir medianos) dėl diskrecinių buvusios Vyriausybės sprendimų“, – teigė ji.
Politikė taip pat žeria kritiką ir savivaldos atstovams. Pasak jos, už paslaugas, kurias turi finansuoti pačios savivaldybės, dabar jų atstovai ragina skirti pinigų iš centrinės valdžios išteklių.
„Tad galima girdėti nepasitikėjimą savivaldybių tarybomis ir jų gebėjimu priimti racionalius sprendimus (turinti mintyje, kad sprendžia vietos, bet politikai) – nors tas pats buvo kalbama priimant žemės mokesčio įstatymo pataisas ar pataisas dėl komercinio turto apmokestinimo prieš du dešimtmečius, kai savivaldai buvo nustatytos gana plačios žirklės spręsti dėl tarifų.
Ir ta baimė nepasiteisino, nes jokių milžiniškų žemės mokesčių ar mokesčių komerciniam turtui savivaldybės nenustatė (moku maždaug 10 eurų mokestį už sklypą Vilniuje, tai, sakyčiau, kad turiu empirinio patyrimo). Sprendžia politikai, kurie nori būti perrinkti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė atkreipia dėmesį, kad savivaldos atsakomybė, teikiant paslaugas savo bendruomenėms, ir toliau didės, o kuriama infrastruktūra gali kelti turto vertę jų savininkams.
„Esamas apmokestinimas (taip, ir pagrindinio būsto, jei kas iš Laisvės partijos pamiršo) yra nesusipratimas. Jis nėra nei gerovės (angl. wealth), nei NT mokestis. Krizės metais gal jo priėmimas buvo ir kažkiek suprantamas (reikėjo dengti didžiulį deficitą), per laiką jis išsigimė į visiškai nepaaiškinamą dalyką, kurio logika yra priešinga savarankiškesnei, stipresnei, labiau atsakingai ir atskaitingai savivaldai, kuri turi savo rinkėjams paaiškinti, ką darys su savo nustatytais mokesčiais“, – rašė I. Šimonytė.
I. Šimonytė sako apgailestaujanti dėl kiekvieno politiko, kuris, pakalbėjęs apie mokesčių blogį, įregistruoja pasiūlymą kam nors daugiau išleisti pinigų.
„Skolon. Nes taip neva mažiau skauda. Būti liberalu „ant mokesčių“ ir socialdemokratu „ant išlaidų“ strategija atrodo tik tol, kol tampi atsakingas už tai, kad galai maksimaliai sueitų. Pažadas amžinai kažką padaryti kito sąskaita ardo visuomenės audinį ir suvokimą, kad valstybės/savivaldos yra tik tiek, kiek dedam ant bendro stalo. Ir yra tokia liūdna naujiena, deja, skola irgi kainuos mokesčius. Ateityje. Kai, atrodys, kad galėtum tiek daug puikių dalykų už tuos pinigus padaryti“, – teigė ji.
Mindaugas Lingė apie NT mokestį: prakalbo, ar šiemet jis bus priimtas
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad nekilnojamojo turto (NT) mokestis dar gali būti koreguojamas numatant konkretesnius intervalus gyvenamosios ir kitos paskirties būstui. Visgi jis nėra tikras, ar šį mokestį pavyks priimti šiemet.
„Galėtumėme įnešti daugiau aiškumo tam tikroms gradacijoms. Tai, kas dabar labai platu, suskaidyti dalimis. Matyt, praktika dėl to labai nesikeistų, bet atsirastų aiškumas ir žinojimas, kad už gyvenamąjį būstą tikrai nebūtų pritaikomas didesnis tarifas“, – interviu „15min“ galimas mokesčio korekcijas vardijo M. Lingė.
Anot jo, maksimalus tarifas pagrindiniam būstui neturėtų viršyti 0,2 proc.: „Jeigu man tektų siūlyti ir būti kažkokioje taryboje, tikrai nesiūlyčiau viršijančio 0,2 proc.“.
Negali garantuoti, kad mokestis bus priimtas
Pasak jo, koreguojant NT mokestį, ir pagrindinis būstas, ir antrinis turėtų bendrą intervalų rėžį.
„Dar sunku įvardinti, kokia ta galima riba. Bet, kaip pavyzdys, tarkim, iki 1 proc. – ar dar reikėtų smulkiau išskirti, pavyzdžiui, pagrindiniam būstui, jau yra diskusijos objektas. Vyriausybės buvo pasiūlytas 0,06 proc. tarifas visiems. Kokia tada kritika atsirado? Kad bus pažeistas horizontalus ir vertikalus teisingumas mokestinėje sistemoje – už tokios vertės būstą, už kokį moka Naujojoje Akmenėje, Vilniuje nebemokėtų. Jeigu tas argumentas tikrai yra svarbus ir vertingas – turėti tokią mokestinę sistemą, kad teisingumas būtų užtikrinamas, tai yra instrumentas, kad pačios savivaldybės nustatytų: gal Vilniuje bus 0,3 proc., o Naujojoje Akmenėje – 0,2 proc.“, – teigė M. Lingė.
Jis pripažino negalintis garantuoti, jog NT mokestis bus priimtas dar šiais metais, nes surinkti platesnę politinę paramą NT mokesčiui sudėtinga, o koalicija šiuo klausimu – trapi.
„Tokios garantijos negaliu duoti (kad mokestis bus priimtas šiemet – BNS). Tiesiog nenoriu neregėti tos politinės situacijos, kuri yra ir kuri jau projektuojasi“, – teigė M. Lingė.
Valdančiajai koalicijai nesutariant dėl naujo NT mokesčio modelio, balsavimas dėl NT įstatymo pataisų nukeltas į lapkritį. Finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmadienį sakė, kad politikams ir visuomenei nuogąstavimus dėl galimo savivaldybių piktnaudžiavimo NT mokesčiu, rengiamas naujas jo modelio pasiūlymas.
Paaiškėjo, kokį tarifą siūlo kiekvienam būstui
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė užregistravo pasiūlymą dėl NT mokesčio. Ji steigė, kad norisi daugiau aiškumo nekilnojamojo turto mokesčio pertvarkoje. Pastaroji savaitė – gausi diskusijomis apie NT mokestį. Diskusijos – tai ne tik galimybė pristatyti ir kalbėti, bet ir klausytis bei girdėti.
Girdime nuogąstavimų, nerimo ir neužtikrintumo, kad platūs tarifų intervalų rėžiai numatyti įvairios paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimui kuria pernelyg didelį neapibrėžtumą ir palankią terpę oponuojančiųjų spekuliacijoms.
Todėl su ministre Gintare Skaiste šiandien įregistravome pasiūlymą, kuriuo siekiame didesnio aiškumo kokiam nekilnojamajam turtui būtų galima taikyti skirtingus tarifų intervalus:
1. Gyvenamosios paskirties būstui tarifai būtų 0,05 – 0,5 proc. intervale (nesvarbu – pirmas, antras ar trečias gyvenamos paskirties būstas). Išliktų lengvatinis pirmojo būsto apmokestinimas, kai mokestis skaičiuotųsi tik nuo vertės viršijančios 1,5 savivaldybės vertės;
2. Komercinės paskirties nekilnojamajam turtui tarifai būtų 0,5 – 3 proc. tarifų rėžyje;
3. Apleistam, neprižiūrimam nekilnojamajam turtui būtų galima taikyti tarifus 0,5 – 4 proc. intervale.
Konkrečius tarifus pagal NT pobūdį iš nurodytų rėžių nustatytų savivaldybių tarybos.
Simonytei net kolhozo buhalterės pareigos neįkandamos butu.
