Profesorė L. Malinauskienė paaiškino, kad alergija yra jautrios, sudirgusios imuninės sistemos reakcija į dalykus, kurie mus supa. Specialistės teigimu, „nors per daug tūkstančių metų organizmas yra prisitaikęs prie to, kas mus supa aplinkoje ir supranta, kad tai nėra priešas, kažkodėl imuninė sistema nusprendžia, kad tie dalykai yra priešai ir stengiasi kovoti su jais.
Kitaip nei infekcinės ligos, alergijos vystosi negyviems dalykams, pavyzdžiui, baltymams, kitoms cheminėms, organinėms ir neorganinėms medžiagoms. Alergija yra ne pernelyg stiprus atsakas į medžiagas, kurios nekelia grėsmės biologinei gyvybei.“
Alergijos žmogų varginti gali visus metus
Alergija trunka visus metus, tačiau, anot profesorės, Lietuvoje žmonės sureikšmina vasarą.
„Taip, žiedadulkės pas mus yra tam tikru metų laiku, tačiau tas pats žiedadulkėms alergiškas žmogus žiemą gali išvykti į šiltus kraštus ir ten susidurs su žiedadulkėmis. Jei žmogus yra kažkam alergiškas, tai ir bus alergiškas visą laiką,“ – sakė ji.
Vasarą ypač dėmesingi turėtų būti vabzdžių nuodams alergiški žmonės, kuriems jau buvo įgelta, nes dažniausiai miršta tie žmonės, kuriems yra sukeliama pakartotinė alergija reakcija: „Tie žmonės, kurie jau yra patyrę alerginę reakciją, turėtų būti atidesni. Lietuvoje yra kompensuojami, nemokami pirmos pagalbos adrenalino autoinjektoriai, kuriais yra labai paprasta naudotis. Juos skirti gali bet kokios specialybės gydytojas, net ir skubios pagalbos skyriuje.“
Specialistė pataria, kaip visi žmonės galėtų apsisaugoti gamtoje: eidami į lauką per daug nesikvėpinkite, nes ryškus kvapas pritraukia vabzdžius, o valgant ar geriant iš uždarų pakuočių (pavyzdžiui, skardinių ar tamsių pakuočių) galima vabzdžio nepamatyti ir jį praryti, todėl gamtoje reikėtų rinktis atviresnes maisto ir gėrimų talpas.
Svarbu ir tai, kad net ir šalčio alergiją turintys žmonės alerginę reakciją gali patirti karštą vasaros dieną: „Problema yra skirtumas tarp aplinkos ir kūno temperatūros. Jei yra karštą dieną ir žmogus su šalčio alergija įšoks į ežero vandenį, suvalgys ledų, jis patirs tokias pačias reakcijas, kurias patiria darganotą rudenį ar žiemą“.
Net ir nekaltas įgėlimas gali baigtis prastokai
Gydytoja ramina nežinančius, ar yra alergiški vabzdžių įgėlimams. Anot jos, pirminis įgėlimas labai retai yra mirtinas, o svarbiau yra vieta, į kurią buvo įgelta: „Net ir ne alerginė reakcija, bet labai stiprus tinimas būklę gali pabloginti. Pavyzdžiui, jei įgėlė į gerklę, gali baigtis prastokai.“
L. Malinauskienė sako, kad iškart pulti į paniką nederėtų, nes alerginė reakcija gali išsivystyti per valandą. Svarbu stebėti ne tik tai, kokią kūno reakciją mes matome, bet ir tai, ką jaučiame: „Žmogus gali jausti silpnumą, galvos svaigimą, gali atsirasti delnų niežulys, pilvo skausmai – šie požymiai rodo, kad tai jau alerginė reakcija.
Tokiu atveju tikrai reikėtų kviesti pagalbą, o jei yra galintis nuvežti žmogus, reikėtų reakciją patiriantį žmogų vežti gulintį, pakeltomis kojomis. Visada vertėtų su savimi turėti priešalerginius vaistus ir, jei neramu, net nepradėjus vystytis reakcijai, galima išgerti vieną ar dvi tabletes.“
Specialistė sako, kad pavojingiausi alergenai yra kiekvienam skirtingi, susiję su mirtinomis reakcijomis: nuodai, kai kurie vaistai, maisto produktai.
Niežulys gali išduoti vidaus ligas
Viena bjauriausių alerginių reakcijų, keliančių didžiausią diskomfortą, yra niežulys. Profesorė dalinasi, kaip kovoti su niežuliu. Anot jos, jei niežulys yra problema, kylanti dėl odoje esančių problemų, pavyzdžiui, vabzdžio įgėlimo, dilgėlinės ar atopinio dermatito, odos priežiūra ir jos raminimas išorinėmis priemonėmis gali padėti. Taip pat galima gydytis vaistais, slopinančiais uždegimą.
Kartais niežulys kyla dėl nežinomų priežasčių ir gali net išduoti tokias vidaus ligas kaip cukrinis diabetas, skydliaukės, kepenų problemas, piktybines žarnyno ligas.
„Priežasčių gali būti įvairių ir tada mes odoje praktiškai nieko nematome, nors žmogus skundžiasi intensyviu niežuliu“, – pasakojo specialistė.
Prof. L. Malinauskienė pasakoja, kad kenčiantiems nuo alergijų žmonėms gali būti taikoma imunoterapija. Tai yra gydymas, kai žmogaus organizme yra sukuriami „policininkai“, stabdantys alergines reakcijas.
