Šiemet šildymas įjungtas anksčiau nei įprastai – rugsėjo 30 dieną. Vos prasidėjus šildymo sezonui dalis žmonių pradėjo skųstis, kad butuose per karšta, temperatūra esą siekia net +26 laipsnius.
Tuo metu kiti priešingai – skundėsi, kad daugiabučiuose labai šalta, o temperatūra nekyla aukščiau +17 laipsnių.
Natūraliai iš to žmonės pradėjo kelti klausimą – kiek gi šiemet reikės mokėti. Nors gyventojai jau gavo pirmąsias sąskaitas, jos buvo tik už 1 rugsėjo dieną, ir po 50 ar 40 euro centų (be PVM) už dieną, todėl tikrų sumų pajusti dar nepavyko. Už pilną spalio šildymo mėnesį gyventojai mokės lapkritį.
Ekonomistas: orų nestabilumas gali sukelti šildymo kainas
Apie tai, kokia gali gali būti artėjanti žiema, su naujienų portalu tv3.lt pasidalino „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Anot jo, pagal naujausias Europos orų prognozes, šią žiemą tikėtini dideli temperatūros svyravimai, o tai gali sukelti ir šildymo kainų šuolius.
„Tikėtina, kad [šią žiemą] gali būti šuoliai, bet tiksliai pasakyti yra pakankamai sudėtinga. Jeigu žiūrėtume į orų prognozes, kurios yra daromos Europiniu lygmeniu, tai naujausios prognozės rodo, kad šita žiema gali būti šiek tiek neįprasta, bus daugiau negu įprastai orų temperatūrų pasvyravimo“, – sako A. Izgorodinas.
Anot jo, praeitą žiemą labai šaltą mėnesį turėjome tik vieną – vasarį. O šiemet prognozuojama, kad bus nemažai dienų, savaičių, kai užklups dideli šalčiai, todėl gali būti žymiai daugiau nestabilumo.
„Atitinkamai tai gali įtakoti ir šildymo kainas, nes jas iš dalies lemia ir, pavyzdžiui, dujų kaina Europoje, ir šiaip energetikos kainų dinamika, tai labai gali būti, kad tiesiog bus labai sunku išvesti kažkokį vidurkį.
Nes bus mėnesių, kai šildymo kaina bus labai adekvati, bet gali būti ir mėnesių, kai šildymo kaina bus neadekvati, nes bus savaičių, kai bus labai šalta“, – pažymi jis.
Ekonomistas pabrėžia, kad didžiausia rizika šiuo atveju yra tokia, kad bus laikotarpių, kai Europa ir Kinija konkuruos dėl tos pačios dujų pasiūlos ir atitinkamai gali kilti dujų kainos, elektros kainos ir galiausiai tai neigiamai paveiks ir šildymo kainas.
Vis dėlto, nežiūrint į nepastovių orų ir šalčių rizikas, pagal dabartines ekonomines tendencijas situacija neturėtų būti prasta – pasak eksperto, šildymo kaina turėtų būti net mažesnė.
„Dabartinės energetikos kainos rodo, kad neturėtume turėti kažkokių labai dramatinių rezultatų. Manau, kad dujų kaina Europoje liks panaši kaip ir dabar, nes dujų poreikis yra pakankamai stipriai nukritęs. Todėl jeigu eliminuoti tą neužtikrintumą dėl orų, šis šildymo sezonas ir šildymo kaina (atmetus PVM) bus mažesnė“, – nurodo jis.
Todėl A. Izgorodinas pažymi, kad laikotarpis bus nestabilus, mat iki šių metų pabaigos šildymo kaina bus mažesnė, tačiau nuo kitų metų šildymo kainos vėl padidės, nes bus atšaukta PVM lengvata. Todėl, nors energetikos kainos yra žemos ir turėtų šildymo sezonas būti pigesnis, bus pavienių savaičių ar mėnesių, kai jis brangs.
„Gijos“ atsako: kokia situacija bus šią žiemą?
Anot bendrovės „Gijos“ komunikacijos vadovės Monikos Merkytės, gyventojams, nerimaujantiems dėl šildymo kainų, yra gera žinia – šiemet sezonas pradėtas net 7 proc. mažesne šilumos kaina nei pernai spalį.
„Spalio mėnesio šilumos kaina Vilniuje yra 5,42 ct/kWh be PVM arba 5,91 ct/kWh su 9 proc. PVM. Tai – mažiausia šilumos kaina tarp didžiųjų šalies miestų ir viena mažiausių šalyje“, – pažymi „Gijos“ atstovė.
Paklausta, ar šiemet žiemą gyventojams teks plačiau praverti pinigines, M. Merkytė sako, kad reikšmingų šuolių neprognozuojama.
„Šiuo metu energetinių išteklių rinka stabili, prognozuojamos panašios šilumos kainos kaip ir praėjusį sezoną Vilniuje“, – aiškina ji.
Vis dėlto ji primena, kad pagrindinė sąskaitų priežastis yra ne tiek kaina, kiek suvartojamas kiekis. O pastarąjį lemia trys veiksniai: oro temperatūra, vartojimo įpročiai ir pastato energinis efektyvumas.
„Energetiškai efektyvių, renovuotų namų gyventojai moka apie 40 proc. mažesnes sąskaitas už šilumą, nei senų, nerenovuotų daugiabučių gyventojai“, – aiškina M. Merkytė.
Kaip sutaupyti? Paprasti, bet veiksmingi būdai
Be įvairių kompensacijų, yra ir kitų būdų sutaupyti. Štai „Gijos“ atstovė sako, kad net ir gyvenant senesniame daugiabutyje galima sumažinti išlaidas.
Pirmas žingsnis būtų pasitikrinti, ar namo šilumos punktas modernizuotas, nes tai leidžia sutaupyti apie 10–15 proc. sunaudojamos šilumos.
Tačiau, pasak ekspertės, gyventojai gali imtis ir smulkesnių veiksmų, kurie padėtų efektyviau vartoti šilumą namuose.
„Pavyzdžiui, langų, durų sandarinimas ir profilaktinė patikra. Jeigu name langai yra nekokybiški arba seni, reikėtų pasirūpinti, kad šiluma per juos neišeitų į lauką.
Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos rekomenduojama užsandarinti silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Taip būstas bus geriau apsaugotas nuo šalčio ir kambaryje temperatūra pakils“, – sako M. Merkytė.
Be to, periodiškai reikėtų sureguliuoti langus, kad sandarinimo juostos gerai priglustų prie langų rėmų.
Taip pat pabrėžiama, kad nuo šilumos prietaisų sklindanti šiluma neretai tenka ne kambariui, o įsigeria į sieną, todėl ant už radiatorių esančios sienos rekomenduojama priklijuoti šilumą atspindinčius ekranus.
„Tai – foliją primenanti kiek storesnė medžiaga, kuri atspindi iki 90 proc. infraraudonųjų spindulių ir lemia patalpos oro temperatūros padidėjimą 1–2 laipsniais. Ją nebrangiai galima įsigyti statybinių prekių parduotuvėse“, – pataria ekspertė.
Dar vienas patarimas, kaip galima sumažinti išlaidas – neužstatyti radiatorių baldais, neuždengti užuolaidomis, nedžiaustyti skalbinių, nes tai trukdo šilumai sklisti į kambarį. Be to, reikėtų nepamiršti, kad dulkės taip pat trukdo šilumai sklisti patalpoje, todėl šildymo prietaisų paviršius reikėtų reguliariai nuvalyti.
„Patalpas reikėtų vėdinti ne ilgiau kaip 10–15 minučių iki galo atidarius langus ir sudarius trumpalaikį skersvėjį, kuris pakankamai išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi. Jeigu bute ant radiatorių yra termostatiniai ventiliai, vėdinant juos reikia nustatyti ant * arba 0 padalos.
Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu vėdinti ilgą laiką. Išeinant iš kambario reikėtų uždaryti langus ir orlaides. Tai leis namuose palaikyti pastovią temperatūrą. Prieškambario, laiptinės ir kitų vėsesnių patalpų duris reikėtų laikyti uždarytas“, – pabrėžia bendrovės atstovė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Girdėjau batka bulbašijoj uždraudė kainas kelti. Taigi, jei kas, renkat utėles ir į Minską.
