Nepaisančių naujų pakeitimų esą lauks jau ne tik tušti grasinimai, kaip buvo iki šiol, bet ir realios baudos. Mokslininkai tam pritaria, nors sako, kad ne vien baudos žmones įkvėptų gelbėti gamtą.
Pavilnių ir Verkių regioninių parkų ekologas Rokas Butkus aiškina, kad invazinis augalas, netrukus bus šienaujamas šiemet jau ne pirmą kartą.
„Priklausomai nuo atželimo greičio. Jeigu sausa, kaip šiemet, tai užteko dviejų kartų, bet jeigu palankesnės sąlygos, tai jie atželinėja intensyviau", – sako pašnekovas.
Specialistas teigia, kad parko teritorijoje šio augalo po truputį atsikratoma. Sudėtingiau, jeigu teritorija ribojasi su privačiais sklypais.
„Teko matyti kitose vietose, kur yra naikinami, ir visai greta stovi su žiedynais. Tai yra didžiulė problema, kai yra privatus sklypas ir savininkas nesiima jokių veiksmų“, – pasakoja ekologas R. Butkus.
Europos Sąjungai spaudžiant intensyviau kovoti su invaziniais augalais ir gyvūnais, patys Lietuvos ministrai stoja į kovą su nesitvarkančiais gyventojais savo sklypuose, tad Vyriausybėje uždegta žalia šviesa Laukinės gyvūnijos ir augalijos įstatymo pataisai, numatančiai, kad nesitvarkantys savo ūkyje bus baudžiami realiomis baudomis, o ne tik grasinimais.
„Administracinių nusižengimų kodeksas numatė baudas ir sankcijas už invazinių rūšių, vietovės netvarkymą, nepriežiūrą ir leidimą plisti, priemonių netaikymą, o dabar Laukinės augalijos įstatymo pakeitimas įpareigos Aplinkos ministeriją ar jos įgaliotą institucija skirti sankcijas susitvarkyti sklypus“, – teigia viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė.
Jei Vyriausybės palaimintam projektui pritars Seimas, nesitvarkantiems savo ūkyje grės baudos nuo 30 iki 200 eurų.
Aplinkos viceministrė sako, esą nesitvarkantiems bus duodamas tam tikras terminas darbus atlikti. Kol kas visas dėmesys bus skiriamas vienam iš dvidešimties invazinių augalų – didžiausią galvos skausmą keliančiam Sosnovskio barščiui.
Vėliau savo eilės lauks dar devyniolika įvairių augalų. Tiems, kas neišgali savo lėšomis tvarkytis, valdžia žada paramą.
Gamtos tyrimų centro mokslininkas tokį valdžios užmojį sveikina, bet sako, kad kovoti su invaziniais augalais ar gyviais nėra taip paprasta.
Be to, kaip teigia mokslininkas, reikia ne tik bausti, bet ir šviesti žmones.
„Reikėtų didesnį akcentą skirti prevencijai. Visų pirma, nereikėtų platinti. Sakykime, dabar skamba rainuotasis vėžys, nes didžiąja dalimi jis Lietuvos vandenyse paplito dėl neatsakingo žmonių perkėlimo iš vieno vandens telkinio į kitą“, – sako mokslininkas Kęstutis Arbačiauskas.
Pasak aplinkos viceministrės, invazinės augalų ir gyvūnų rūšys bus naikinamos palaipsniui, naikinant po vieną rūšį.
Iš viso Lietuvoje suskaičiuojama apie dvidešimt augalų ir tiek pat invazinių gyvūnų rūšių.
