Šeštadienį prasidėjusi pagalbos pasieniečiams akcija subūrė apie 70 dalyvių, pasiryžusių talkinti pareigūnams netoli Lietuvos sienos. Pasak akcijos iniciatoriaus, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) noriai priėmė pagalbą ir bendradarbiavo draugiškai. Detalių apie pastebėtus migrantus pašnekovas neatskleidė, nes tai – jautri informacija.
Pamatę pažeidėjus praneša tarnyboms
Portalas tv3.lt susisiekė su akcijos organizatoriumi Laurynu Juozu Liutkumi, kuris pats greta pasienio praleido 3 naktis.
„Pirmą dieną startavome masiškai, kai visi vienu metu pajudėjome į pasienį. Dabar važiuoja tiek, kiek yra galinčių. Žmonės, jei yra po darbų, laisvi, registruojasi, į kurią užkardą važiuos. Skambiname, informuojame užkardą ir ten atvyksta mūsų savanoriai, kurie prisijungia prie sienos apsaugos. Kiekvieną naktį vis kažkas išvažiuoja į pasienį“, – komentavo L. J. Liutkus.
Savanorių pagalba buvo reikalinga net praeitą naktį įvedus nepaprastąją padėtį . „Vakar iki 24 val. patruliavome pasienio ruože, VSAT pareigūnai mus instruktavo ir nurodė kuriame sektoriuje bus mūsų patruliavimo zona. Po 24 val. VSAT mums nurodė vykti į atramines pozicijas, kur būtų naudinga ir reikalinga žvalgyba. Tai yra už pasienio ruožo esantys miškai. Miško keliukais, šukavome mišką, ieškojome laužų, šviesų ar judėjimo“, – tv3.lt pasakojo akcijos vadovas.
Jo teigimu, su sienos apsaugos pareigūnais savanoriai bendradarbiauja glaudžiai.
„Įspūdžiai įvairūs. Nesame pareigūnai statutiniai, kurie būtume dirbę tokį darbą, todėl specifikos yra naujos. Esame dėkingi, kad pasieniečiai draugiškai priima mus ir apmoko, instruktuoja, pataria. Nurodo gaires, kaip elgtis, kur būti, kokios sankryžos galbūt yra arterinės ir jas reikėtų labiau prižiūrėti, kuriame maršrute į ką labiau atkreipti dėmesį“, – pasakojo pašnekovas.
Pasak akcijos iniciatoriaus, savanoriai pasieniečiams teikia įvairiapusę pagalbą. Jis apibūdino detaliau: „Vienas dalykas, patruliuojame ir įveikiame tam tikrą maršrutą, kas sukelia [migrantų – aut. past.] atgrasymo funkciją. Antra, stebime tam tikrus taškus, sektorius. Yra užimama pozicija ir laukiama galimų įtariamųjų pažeidėjų. Įvykus kažkokiems neįprastiems dalykams, mes informuojame pasieniečius, o toliau jie vykdo savo darbą. Tai mūsų funkcija yra tik žvalgybinis patruliavimas.“
Akcijos dalyviai laikosi įstatymų ir pastebėję asmenis, mėginančius nelegaliai kirsti sieną, su jais jokiu būdu neina į jokį kontaktą. Užfiksavę įtartiną judėjimą prie sienos, savanoriai iškart praneša Valstybės sienos apsaugos (VSAT) pareigūnams.
Savanoriai vengia susidūrimo su pabėgėliais ir saugumo sumetimais. „Matome, kokie reikalai šiuo metu Lenkijoje vyksta. Dėl pačių savanorių saugumo mes visiškai nerekomenduojame jokio kontakto“, – teigė L. J. Liutkus.
Ekipažai budi bent 8 valandas
Į pasienio ruožus savanorių daugiausiai vyksta galingų transporto priemonių mėgėjai, kuriems prastas kelio pravažumas – ne kliūtis. Patruliuojantys ekipažai pasitelkia visureigius, motociklus ir keturračius.
„Visureigių entuziastai yra vieningi. Tai yra subkultūra. Turbūt dėl to ir savanorius lengviau buvo surinkti. Bet iš tikrųjų prisijungti prie patruliavimo galima ir su paprastesne technika, ji neturi būti specialiai ruošta. Aišku, yra kelių, kur padidinto pravažumo technika tikrai pagelbės įveikti tą ruožą. Bet su paprastu keturiais varomais ratais automobiliu, šiek tiek geresnėmis padangomis, galima įveikti visus tuos pačius kelius“, – apie technines akcijos detales pasakojo organizatorius.
L. J. Liutkus davė pavyzdį, kai vienas savanoris į trasą leidosi su paprastu šeimyniniu SUV (angl. sports utility vehicle) klasės automobiliu ir be problemų atliko visas funkcijas.
Paklaustas, kiek laiko akcijos dalyviai praleidžia stebėdami pasienio ruožus, pašnekovas atsakė: „Siekiamybė yra, kad ekipažas, važiuojantis į atitinkamą vietovę, joje praleistų bent 8 valandas. <...> Norime iš savanorių, kad jie daugiau galėtų duoti, kad tai būtų ne tik trumpas pasižvalgymas“, – nurodė jis.
Vieną ekipažą sudaro viena transporto priemonė. „Motociklai ir keturračiai – labiau norime, kad jie važiuotų dienos metu. Jų geresnis matomumas tuo metu ir iš jų naudos daugiau. Naktį, kai tamsu ar blogos oro sąlygos, patruliuojame automobiliais, kur 2–3 žmonės ekipaže“, – pasakojo L. J. Liutkus.
Kelionės keturračiais ir motociklu labiau susijusios su patruliavimu, o automobiliu vykstantys savanoriai atlieka patruliavimo, budėjimo funkcijas, laikas nuo laiko apvažiuoja maršrutą, stebi savo sektorius, kelių sankirtas.
Savanoriai laikosi disciplinos
Portalas tv3.lt paprašė L. J. Liutkaus apibūdinti, koks yra akcijos savanorio paveikslas. Pasirodo, į patruliavimą pasienyje įsitraukė ne vien vyrai, bet ir moterys.
„Rekomendavo, kad būtų vyrai. Bet buvo taip, kad turėjome ekipažą moterų. Jis visai neblogai pasirodė“, – sakė jis.
„Tipinis „4x4 pasienis“ akcijos patrulis yra pakankamai motyvuotas, pilietiškai ir patriotiškai nusiteikęs asmuo, kuris aukoja savo laiką suprasdamas, kokią funkciją atlieka. Kad tai yra misija, o ne kažkoks pasivažinėjimas. Yra pasiruošęs daugeliui gyvenimo atvejų tiek technika, tiek įranga, apranga pasiruošęs atšiaurioms sąlygoms: nuo vandens ir vėjo iki visų force majeur“, – komentavo akcijos organizatorius.
Jis akcentavo, kad akcijos dalyviai yra laikosi disciplinos. „Labai patinka, kad kalbant su vyrais jaučiasi disciplina, savanoriai akylai renka informaciją, ja dalinasi. Aiškiai supranta, kokiu tikslu atėjo, kokią misiją atlieka“, – teigė L. J. Liutkus.
Susidomėjimas auga – gyventojai trokšta prisidėti
Ši talkinimo pasieniečiams akcija sulaukė ir visuomenės pasidomėjimo. L. J. Liutkus džiaugėsi, kad gyventojai iš visų šalies kampelių skambina ir siūlo prisidėti įvairiais būdais.
„Sulaukėme skambučių iš paprastų žmonių, kurie norėjo paremti akciją. Siūlė pinigus, sakė: Gal jums gali atvežti kanistrą benzino? Tokių maloniai nuteikiančių skambučių buvo“, – teigė jis.
Akcijos rengėjai neturi paramos gavėjo statuso, tad dovanų negalėjo priimti. Tačiau tai paskatino sukurti „Patreon“ paskyrą. Organizatoriai yra atviri visiems pasiūlymams, teigė L. J. Liutkus.
„Ateityje, jeigu mūsų akcija sklandžiai vyks, mums tikrai reikėtų padidinti savanorių ekipažų skaičių palei sieną. Jeigu atsiras koks patriotiškas degalinių tinklas, kuris pasiūlys mums specialią kainą ar kažkokį kiekį dovanų, mes mielai priimtume tokias paramas“, – su šypsena sakė L. J. Liutkus.
Automobilio kuro talpa neretai siekia 80 litrų. „Realiai bakas kuro tiesiog sprogsta per vieną išvažiavimą. Stengiamės patruliavimą ir maršrutus vykdyti sumaniai, kad nesukti ratais, važiuojame ciklais“, – sakė L. J. Liutkus. Tad parama iš degalinių būtų tikrai ne pro šalį, tvirtino jis.
Jis papildė, kad patruliuojant pasienyje ne visi savanorių ekipažai turi naktinio matymo įrangą ar termovizorių. Šis prietaisas rodo objekto, į kurį žiūrima, temperatūrą. Jeigu stebimas objektas – šiltakraujis, jis ekrane nusidažo raudona spalva. Organizatoriai mielai priimtų užimti keleivio vietą savanorius turinčius tokią įrangą.
Prie sienos įvesta nepaprastoji padėtis
Dalyje Lietuvos Seimo sprendimu nuo lapkričio 10 d. vidurnakčio įsigaliojo nepaprastoji padėtis. Ji galios Lietuvos pasienio ruože ir penkis kilometrus į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.
L. J. Liutkus nurodė, kad paskelbta nepaprastoji padėtis neužkirs kelio vykdyti akciją ir toliau. Galimi du scenarijai, tikino akcijos organizatorius.
„Veikla tikrai nesustos. <...> Arba kiekvieną kartą prašysime leidimo ekipažams patruliuoti pasienio ruože. Arba suformuosime galinę sienos apsaugos liniją iš savanorių ekipažų 5–10 kilometrų ruože nuo sienos”, – nurodė jis.
„Sieną turi saugoti profesionalai. Mūsų akcijos dalyviai nėra priešakinėse linijose, yra antrinėse, tretinėse pozicijose. Sutiktume migrantą tik jei jis stebuklingu būdu prasprūstų pro pirmąsias pozicijas“, – sakė pašnekovas.
Lenkijoje prie sienos su Baltarusija dislokuotos pajėgos pirmadienį užkirto kelią migrantų bandymui prasiveržti į šalies teritoriją iš Baltarusijos. Į šalį, anot pareigūnų, siekė patekti šimtai migrantų.
Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos vado Rustamo Liubajevo teigimu, įvairių šaltinių duomenimis, pasienyje su Lenkija gali būti sutelkta nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. neteisėtų migrantų. Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko per 4,2 tūkst. migrantų, tačiau rugpjūtį pasieniečiams pakeitus taktiką į šalį neįleisti dar beveik 6 tūkst. asmenų.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.
