Ekonomistai akcentuoja, kad Lietuvos gyventojų perkamoji galia dar per maža – esant pinigų trūkumui žmonės ieško pigesnių prekių šešėlyje.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Nedideliame turgelyje Šiauliuose žmonių netrūksta. Gyventojai ten ieško šviežesnių, sveikesnių gėrybių:
„Tikimės, kad jie užaugina gražiai, nepurkšdami, vartojam ir patenkinti.“
„Labiau patinka šviežios uogos, šviežios daržovės.“
Naujausi tyrimai rodo, kad 61 proc. gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių įsigijo neapskaitytų paslaugų ir prekių, pirko be čekio.
Mažina galimybę finansuoti paslaugas
Apklausų metu žmonės nurodo, kad dažniausiai taip perka turguje, mugėse, po to rikiuojasi grožio paslaugų salonai bei autoservisai:
„Man nereikalingas tas čekis, aš pasitikiu žmogumi, kaip ir Dievu.“
„Jeigu žmogus yra sąžiningas, tai jis bus skaidrus. Jeigu yra nesąžiningų, jų yra visur, nebūtinai turguose. Yra kirpyklos, neužmirškime grožio salonų, animatoriai gali mokėti mokesčius, gali irgi juos slėpti.“
„Gal blogai čia, pajamų nesumoka valstybei už tą prekybą visą, bet...“
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad užsiimdami šėšėline ekonomika žmonės kenkia patys sau.
„Tie žmonės, kurie skaidriai moka mokesčius, jie turi prastesnes sąlygas, prisideda prie visuomenės gerovės, nes galų gale sumokami mokesčiai, jie keliauja į valstybės biudžetą, iš jų yra mokamos pensijos, taisomi keliai, policininkų atlyginimai, mokytojų atlyginimai. Todėl bet koks šešėlio buvimas, jis mažina valstybės galimybes finansuoti tas paslaugas, kurių žmonėms patiems reikia“, – sako finansų ministrė G. Skaistė.
Akcija „Nepasiduok šėšėliui“
Finansų ministrė Gintarė Skaistė šią savaitę atidarė parodą „Nepasiduok šešėliui“ sostinės Kudirkos aikštėje, kurioje išdėlioti štai tokie stendai su šešėlio pavyzdžiais.
Ministrė teigia, kad šešėlis Lietuvoje gerokai susitraukė. Esą nuo 2020 m. nesumokėta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dalis Lietuvoje sumažėjo beveik 8 procentais.
„Šešėlis Lietuvoje traukiasi ir tą rodo objektyvūs skaičiai. Jeigu būtų išlikę tokie patys pridėtinės vertės mokesčio nesumokėjimo skaičiai, kokie buvo 2020 m., prieš Vyriausybei pradedant savo kadenciją, būtumėme surinkę per 2021 m., 2022 m. metus beveik 600 milijonų eurų mažiau“, – tikina G. Skaistė.
Šiais metais valstybė, pasak ministrės, negauna maždaug 11 procentų PVM mokesčio, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia apie 5 procentus. Pavyzdžiui, Estijoje šis rodiklis 2022 m. siekė vos vieną procentą. Jei šešėlis iš viso neegzistuotų, Lietuvos biudžetas papildomai šiemet surinktų 770 milijonų eurų, nes procento PVM vertė, pasak finansų ministerijos, šiemet prognozuojama sieks maždaug 70 milijonų eurų.
„Dar pasistiebti Lietuvoje turime kur. Parengtas keliasdešimties institucijų parengtas planas, jis dar nėra užbaigtas, kai kurios priemonės yra įgyvendinamos, kurios prisidės prie didesnio procesų skaitmenizavimo, prie rizikos modelių formavimo, prie robotizavimo“, – pasakoja finansų ministrė.
Neužpildytų spragų – daugybė
Pasak ministrės, naują planą su naujomis šešėlio mažinimo priemonėmis jau kurs nauja Vyriausybė. O stengtis yra kur – logistikos verslas vardina spragas, kurios dar nėra užlopytos.
„Reikia bendradarbiauti su muitine, su kitomis institucijomis, kad užtikrintume, kad nekeliautų „iPhone“ už 70 eurų ar kitos prekės, kaip rankinukai ir panašiai, ten būna ir padirbiniai. Dėl to mes privalome kuo toliau, tuo labiau galvoti apie prekių atsekamumą, apie kilmės sertifikatus ir visa tai turėti skaitmenoje, o ne popieriuje“, – teigia „Bunasta“ vadovas Jurgis Adomavičius.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pripažįsta, kad valstybė padarė pažangą kovoje su šešėliu, tačiau abejoja, ar Lietuvai pavyks priartėti prie Europos sąjungos vidurkio ir dar labiau papildyti šalies biudžetą. Esą Lietuvos gyventojų perkamoji galia šiuo metu per maža. O kai trūksta pinigų, dalis žmonių pigesnių prekių dairosi šešėlyje.
„Atlyginimai kyla, jie kyla Lietuvoje vidutiniškai sparčiau nei kainos, bet tikrai ne visiems. Paskutinius septynerius, aštuonerius metus maisto dalis vartojimo išlaidose nesikeičia. Tai yra labai svarbus indikatorius perkamąją galią ir kalbant apie gyventojų norą arba nenorą vartoti nelegalią produkciją“, – kalba „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį, kad šešėlį Lietuvoje natūraliai mažina elektroniniai atsiskaitymai. Esą kuo mažiau žmonės naudoja grynųjų pinigų, tuo šešėlio rizika mažesnė.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.
.jpg)
