Jos duomenimis, beveik pusė apklaustų Lietuvos gyventojų pritartų skirtingų lyčių asmenų partnerystės registravimo įteisinimui ir kiek daugiau nei dešimtadalis – tos pačios lyties partnerystei.
Siūlymams, kad notarai galėtų užregistruoti skirtingų lyčių partnerystę, pritarė 46 proc., nepritarė 30 proc. respondentų, apklausos rezultatus sekmadienį pranešė Notarų rūmai.
Galimybei, kad notaras galėtų įforminti skirtingų lyčių asmenų santuoką, pritarė 41 proc., prieštaravo 33 proc. apklaustųjų.
„Vilmorus“ sociologų teigimu, dėl kitų apklausos teiginių buvo pasisakoma neigiamai: galimybei registruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę pritarė 14 proc., nepritarė 67 proc. apklaustųjų. Siūlymui, kad būtų galima užregistruoti tos pačios lyties asmenų santuoką, pritarė 9 proc., nepritarė 77 proc. respondentų.
Notarų rūmai skelbia, kad klausimai apie požiūrį į tos pačios lyties asmenų partnerystės ir santuokos įteisinimą į apklausas įtraukiami kasmet nuo 2015 metų. Mažiausia parama homoseksualių asmenų partnerystei – 10 proc. – buvo pastebėta 2015 metais, didžiausia – 15 proc. – 2020 metais.
Vienos lyties asmenų santuokai didžiausia parama buvo jaučiama 2020 metais – 11 proc., mažiausia – 2016 metais, kai tam pritarė 7 proc. apklaustųjų.
Apklausa taip pat parodė, kad Lietuvos gyventojai remia idėją, kad notarai galėtų įforminti santuokos nutraukimą, jei skirtis susiruošę sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų ir nesiginčija dėl turto. Tokiam siūlymui pritartų 67 proc. respondentų, kaip ir 2015 metais, kai apie tokią galimybę pasiteirauta nuomonės pirmąją kartą.
Lietuvos notarų rūmų užsakyta reprezentatyvi apklausa vyko gegužės 11–21 dienomis, apklausti 1004 aštuoniolikos metų ir vyresni asmenys, gyvenantys 30-yje šalies miestų ir 35-iuose kaimuose.
Seimas gegužę atmetė įstatymo projektą dėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo, tačiau kitu balsavimu jį grąžino iniciatoriams tobulinti.
Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę. Projektu partnerystę siūlyta apibrėžti kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.
