Spalio mėnuo dar nebuvo toks žvarbus, todėl sąskaitos žiemos mėnesiais, tikėtina, bus dar didesnės. Tiesa, vos prasidėjus šildymo sezonui dalis vilniečių skundėsi, kad kai kur radiatoriai stipriai prikaitina ir butuose šyla iki 26 laipsnių šilumos.
Buvo ir tokių, kurie skundėsi šildymo nejaučiantys, nes namie įšildavo tik iki 17 laipsnių šilumos.
Dalijasi, kiek sumokėjo už šildymą
Sąskaitų gyventojai gavo labai įvairių, tačiau daugelis guodėsi, kad pernai metais mokėjo gerokai mažiau. Pastebima, kad renovuotų ar naujos statybos namų gyventojai už šildymą mokėjo bent kelis kartus mažesnes sumas.
Vilnietė dalijasi, kad nerenovuotame name už 3 kambarių butą sumokėjo 50 eurų.
Kita moteris, nurodanti, kad gyvena užmiestyje, nerenovuotame name, už 39 kvadratinių metrų butą sumokėjo itin didelę sumą – net 119 eurų.
Pora, gyvenanti 130 kvadratinių metrų name dalijasi sumokėję net 250 eurų.
Kuršėnuose gyvenanti moteris pasakoja, kad gyvena daugiabutyje be renovacijos, kuriame „šildo beprotiškai“ ir visada turi būti atsidaryti langai. Moteris už šį 58 kvadratinių metrų butą susimokėjo 115 eurų.
Kaune, nerenovuotame daugiabutyje, 49 kvadratinių metrų 2 kambarių bute gyvenantys žmonės už šildymą sumokėjo 79 eurus, tačiau skundžiasi, kad namie šalta.
O štai už 73 kvadratinių metrų butą vilnietė susimokėjo 149 eurus.
Lietuviai atvirauja, kad su neramumu laukia žiemos ir bijo sąskaitų už šildymą.
„Mes žiemą, kai šaltesnis oras būna, sumokame apie 180-190 eurų 64 kv. bute“, – dalijasi moteris.
„Žiemą moku už 1 kambario butą apie 30 kv. iki 90 eurų“, – pasakoja gyventoja.
„Tai po nauju metu dvigubai bus, nes viskas brangsta!“ – svarsto internautai.
Šiemet šiluma pigesnė nei pernai
„Gijų“ Klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė aiškino, kad šių metų spalio mėnesio šilumos kilovatvalandė pigo 7 proc. lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu.
Anot jos, remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šių metų spalis buvo vėsesnis (1,4 laipsnio) nei pernai, vidutinė lauko oro temperatūra siekė +6,9 laipsnio.
„Spalio mėnesį sostinėje šilumos „Gijų“ klientams šilumos kilovatvalandė kainavo 5,42 ct/kWh be PVM arba 5,91 ct/kWh su 9 proc. PVM, kai tuo tarpu praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu šiluma kainavo 5,83 be PVM arba 6,35 ct/kWh su 9 proc. PVM.“ – nurodo ji.
Taip pat R. Jasiulionienė atkreipia dėmesį, kad sąskaitų už šildymą dydį lemia keli veiksniai: šilumos kaina, lauko oro temperatūra, suvartojamas šilumos kiekis, energetinis šildomo pastato efektyvumas.
„Sąskaita už 50 kv. m. buto šildymą energetiškai efektyviame daugiabutyje siekia vos 12 Eur, renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita yra apie 30 Eur. Nerenovuotame daugiabutyje gyvenantys klientai vidutiniškai už šildymą mokės 51 Eur. Nors šilumos kaina visiems gyventojams vienoda, tokius sąskaitos skirtumus lemia pastatų energetinis efektyvumas, darantis tiesioginę įtaką šilumos suvartojimui.
Senų, neprižiūrėtų ir energetiškai neefektyvių daugiabučių namų gyventojai moka didžiausias sąskaitas už šildymą, kadangi per nesandarias pastato vietas prarandama daugiau šilumos, patiriami ženkliai didesni šilumos nuostoliai“, – pabrėžia ji.
Vis dėlto ji nurodo, kad praėjusiais metais sezonas prasidėjo tik spalio 14 d., todėl paslaugų tiekimo laikotarpis buvo beveik dukart trumpesnis. Dėl šios priežasties lyginti spalio mėnesio sąskaitas yra nekorektiška.
Įspėja, kokia žiema laukia – ar reikės daug mokėti?
Daugelis svarsto, kokia lauko temperatūra bus žiemos metu bei kaip tai atsilieps sąskaitoms.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika teigia, kad, remiantis pastarųjų metų tendencijomis, vis dažniau gruodis tampa vis šiltesnis, o oro temperatūra šiuo laikotarpiu neišsilaiko žemiau nulio.
Meteorologinės prognozės rodo, kad lapkritis turėtų būti šiltesnis ir drėgnesnis nei vidutiniškai.
„Nepaisant to, gali pasitaikyti ir šaltesnių dienų, ypač antroje lapkričio pusėje, atnešančių plikledį ar net snygį“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas G. Valaika.
Anot jo, tuo laikotarpiu dažnai krenta šlapdriba ar lietus, o neigiama temperatūra ilgiau neišsilaiko. Visgi, kadangi Lietuvoje žiemą oro temperatūra dažnai svyruoja apie nulį, plikledis gali būti dažnas reiškinys.
„Žiemos tampa ne tik šiltos, bet ir dažnai besniegės arba mažasniegės – vyrauja lietus ir šlapdriba, dėl to didėja plikledžio tikimybė. Tokia žiema gali būti ir ši. Taip pat galima tikėtis staigių temperatūros šuolių“, – teigia G. Valaika.
Meteorologas G. Valaika primena, kad Lietuvoje jau keliolika metų nebuvo speigų, kai temperatūra nukrenta žemiau nei –30 °C.
„Anksčiau pasitaikydavo metų, kai užšaldavo net Baltijos jūros priekrantė ir vandens nuo kranto nesimatydavo. Dabar tokie dalykai mažai tikėtini. Šaltos žiemos buvo 2002–2003, 2009–2010 bei 2010–2011 m., kai fiksuoti stiprūs šalčiai ir gausus sniegas. Na, o dabar tenka konstatuoti, kad jau 12 žiemų iš eilės buvo šiltos“, – sako meteorologas.
Kiek už šildymą gyventojai mokėjo pernai?
Vilniečius jau pasiekė pirmos 2024–2025 m. šildymo sezono sąskaitos už spalio mėnesį teiktas centralizuoto šildymo paslaugas. Šilumos kilovatvalandė Vilniuje pigo beveik trečdaliu, o spalis buvo šiek tiek šiltesnis, todėl tai atsispindi ir sąskaitose už šildymą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 22 eurus, sename, energetiškai neefektyviame – 37 eurus. Spalio mėnesį prasidėjus šildymo sezonui sostinėje šilumos kilovatvalandė pigo 27 proc., palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu.
Pirmąjį šių metų šildymo sezono mėnesį Vilniaus šilumos tinklų klientams šilumos kilovatvalandė kainavo 5,83 ct be PVM, kai praėjusių metų pirmą šildymo sezono mėnesį šiluma kainavo 8,02 ct/kWh be PVM.
Sąskaitų už šildymą dydį lemia keli veiksniai: šilumos kaina, lauko oro temperatūra, suvartojamas šilumos kiekis, energetinis šildomo pastato efektyvumas. Šiemet lauko oro temperatūra išliko panaši kaip ir praėjusiais metais.
Pernai sostinėje šildymo sezonas pradėtas spalio 14 d., t. y. dviem dienom anksčiau nei 2023 metais, tačiau toks dienų skirtumas didesnės įtakos šilumos suvartojimui nepadarė.
„50 kv. m. buto renovuotame daugiabutyje vidutinė šildymo sąskaita siekia apie 22 eurus, pernai šildymas tuo pačiu laikotarpiu vidutiniškai kainavo 29 eurus. Nerenovuotame daugiabutyje vidutinė spalio mėnesio šildymo sąskaita yra 37 eurai, pernai – 47 eurai“, – teigia VŠT Klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė.
2024 m. lapkritį sąskaitos siekė net 166 eurus
Pernai po pirmųjų sąskaitų už šildymą, Vilniaus šilumos tinklų komunikacijos komandos vadovė Monika Merkytė komentavo, kad reikšmingiausiai sumažinti išlaidas už šildymą padeda būsto atnaujinimas, t. y. pastato renovacija.
„Renovuotų daugiabučių namų gyventojai moka bent 40 proc. mažesnes sąskaitas už šildymą, palyginti su senais daugiabučiais“, – skaičiavo bendrovės atstovė.
Anot jos, šiuo metu energetiškai neefektyvūs pastatai sudaro 64 proc. visų centralizuotai šildomų daugiabučių namų Vilniuje.
„Lapkričio mėnesio duomenimis, didžiausia sąskaita už 50 kv. m. buto šildymą buvo net 166 eurų“, – komentavo M. Merkytė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
