Gyventojai bijo dėl migrantų: „Aš jau sutikčiau ir pensijos dalį paaukoti, kad tik jų mažiau būtų“

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Vytautas Sinica tvirtina, kad pirmiausia Lietuva privalo rūpintis savo nacionaliniu saugumu ir imti pavyzdį iš kaimynų lenkų – atsisakyti laikytis šio Europos Sąjungos susitarimo.

O naujasis vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius ragina sėstis prie bendro stalo ir ieškoti sprendimų, kaip išlaviruoti tarp migrantų priėmimo ir milijoninių sumų mokėjimo.

Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Šventiniu laikotarpiu Europą sukrėtė įvykis, kai Vokietijoje, Magdeburgo kalėdinėje mugėje, automobilis įlėkė į žmonių minią. Kruviną teroristinį išpuolį įvykdė Saudo Arabijoje gimęs ir nuolatinį leidimą gyventi Vokietijoje turėjęs užpuolikas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Sinica: imigracijos į Lietuvą mastas yra tapęs pavojingu reiškiniu

Trumpui žengiant į Baltuosius rūmus – netikėtas Lietuvos žingsnis: ar tai nesužlugdys mūsų?

Ministras nemato poreikio savivaldybių priešgaisrinių tarnybų jungti prie PAGD

Pusamžis psichiatras sužalojo virš 200 žmonių, 5 mirė. Toks išpuolis sukėlė diskusijas dėl nevaldomos migracijos visoje Europoje ir dėl to kylančio pavojaus valstybių saugumui.

Apie imigracijos srautus ir pavojų saugumui jau daug metų politikai diskutuoja ir mūsų šalyje.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas teigia, kad darome nepakankamai, o Europoje vykdomų teroristinių išpuolių kontekste turime iš naujo peržvelgti šalies imigracijos politiką.

„Su migracija susijusių klausimų saugumo iššūkiai kyla visur. Toje pačioje Vokietijoje matėme – vėlgi, tai nebuvo pirmasis kartas – kai žmogus su mašina įsirėžė į minią“, – kalbėjo politikas.

Gyventojai nerimauja

Po beveik dešimtmečio diskusijų Europos Parlamentas priėmė vadinamąjį migracijos paktą. Nuo kitų metų pradžios visos 27 valstybės narės įpareigojamos priimti migrantus arba mokėti pinigus. Lietuvai tektų priimti 158 migrantus kasmet arba sumokėti 3,16 milijonus eurų.

Dalis gyventojų į tokį sprendimą žiūri su nerimu:

„Aš jau sutikčiau ir pensijos dalį paaukoti, kad tik jų mažiau būtų.“

„Gal reiktų tuos migrantus priimt. <...> O kur jiem dėtis? O jeigu mum reikėtų išvažiuot? Taip pat ir mus gi priima.“

„Nu tai kaip tada bus? Lietuviai išvažiuoja, o privažiuoja...“

„Taip žiūrint politiškai, tai čia jau kaip ir priklausytų bendradarbiauti. O ar reikėtų? Gal, sakyčiau, kad nelabai.“

Politikai nesutaria

Tiesa, po pritarimo naujiems reikalavimams, Lenkija ir Vengrija iškart pareiškė, kad jų nesilaikys. Seimo narys Vytautas Sinica griežtai siūlo pasekti šių šalių pavyzdžiu. Teigia, kad toks susitarimas buvo nereikalingas ir neteisingas.

„Todėl, kad jis toks yra. Ką jis daro? Jis siunčia žinią visam likusiam pasauliui – o mes tikrai matom, kad daug aplinkinių žemynų atstovų yra labai suinteresuoti vykti į Europą – kad taip, Europa priima ir po to dalinasi“, – sakė V. Sinica.

Naujasis vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigia, kad negalime sau leisti nepritarti Europos Sąjungos susitarimui. O dėl siunčiamos žinutės apie Europos poziciją dar reikia sėsti prie diskusijų stalo.

„Apie tai reikia kalbėti, tikrai. Mes prisijungiame kaip šalis prie tų bendraminčių grupės ir ieškosime galimybės per diskusiją, kaip per teisėkūrą įteisinti tokią galimybę“, – sakė ministras.

Artėjant laikui, kai turėsime priimti sprendimą dėl Europos Sąjungos Migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimo, ministras primena, kad egzistuoja ir trečioji galimybė – turime alternatyvą vietoj 3 milijonų mokėjimo arba migrantų įsileidimo, siųsti žmogiškuosius išteklius į šalis, kurios migrantus įsileidžia.

Pasak politiko, racionaliausia yra apjungti visas alternatyvas ir rasti priimtiniausią sprendimą.

„Galimas miksas visų šitų sprendimų kartu. Galima dalį priimti, dalį sumokėti, dalį važiuoti“, – teigė V. Kondratovičius.

Visgi NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas tikina, kad negalima rizikuoti valstybės saugumu ir teisingas sprendimas būtų tiesiog sumokėti Europos Sąjungai.

„Aš pasisakyčiau už tai, kad turime būti solidarūs – padėkime Italijai, be jokios abejonės. Bet galbūt geriau paieškoti finansinės išraiškos“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei 200 tūkstančių užsieniečių. Daugiausia iš jų – Ukrainos karo pabėgėliai: beveik 90 tūkstančių.

Per metus nemenkai išaugo čia gyvenančių Baltarusijos piliečių skaičius – jų dabar virš 62 tūkstančių. Taip pat šalyje daugėja rusų – 15 tūkstančių. Kirgizijos piliečių – 6 tūkstančiai, o Tadžikistano piliečių – virš 5 tūkstančių.

Visą reportažą žiūrėkite straipsnio prafpensidžioje.