Apie tai, tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutavo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė ir gydytoja rezidentė Rūta Mikšytė.
Ar jūs turite idėjų? Ir galbūt dar papildykite apie tai, kas konkrečiai netenkina – ar pačios sąlygos, ar šita pati idėja, kuri kai kam pasirodė, ir žiniasklaidoje buvo tokių antraščių, tiesiog sovietinė?
R. Mikšytė: Jeigu norint patobulinti dabartinį variantą, būtų galima tas Asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kurios norėtų ir būtų suinteresuotos specialistu po kelerių metų, tiesiog paskelbti vienoje vietoje.
Kadangi šiuo metu šis veikiantis modelis daugiausiai yra sutartinis: patys būsimi rezidentai kreipiasi į įstaigas, kartais į gimtųjų miestų ligonines, ir tuomet asmeniškai diskutuoja. Jeigu norint patobulinti būtent šį modelį, būtų galima skelbti skaidriai, galbūt kokioje nors Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje, kur būsimas rezidentas tiesiog galėtų gauti informaciją, kontaktus ir tuo metu žinoti, kokių specialistų kuriuose regionuose reikėtų.
O kodėl kyla toks nepasitenkinimas? Visgi reikėtų paklausti, ir mes patys klausiame: koks yra tikslas? Galbūt dar priminčiau, kad gydytojas rezidentas jau rezidentūros metu dirba. Medicinos studijos trunka šešis metus ir įgyjamas Medicinos mokslų magistro laipsnis, tačiau šiuo metu mes kalbame apie rezidentūros studijas.
Tų studijų metu mes dirbame, tai yra dirbama pilnu etatu Lietuvos viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose. Tai nėra vien paskaitos ar seminarai, kaip galbūt įsivaizduojamos kitų sričių studijos – tai yra darbas. Tie gydytojai rezidentai iš tiesų kuria itin didelę pridėtinę vertę sveikatos sistemose.
Šiuo metu yra patvirtintos bazės tiek didžiuosiuose miestuose, tiek už jų, tai yra regionuose, kur gydytojai rezidentai gali atlikti dalį savo rezidentūros, ir jie tai puikiai daro. Tikrai turiu daug kolegų, kurie mielu noru važiuoja ir padeda, ir jiems patinka tuose regionuose, kurie yra mūsų bazėse. Galbūt aš nenorėčiau 100 proc. sutikti, jog jauni gydytojai nenori dirbti, kadangi jie išvyksta rezidentūros metu į tas bazes, kurios yra patvirtintos ir kiekvienoje rezidentūroje skirtingos, kad įgytų tas kompetencijas kitoje ligoninėje nei Kauno ar Vilniaus ligoninėse, ir tikrai yra kolegų, kurie atlieka kelis ciklus ar ciklą ir tuomet nori netgi sugrįžti.
Galbūt praplėtus tą bazių sąrašą, būtų didesnė galimybė pamatyti, kaip atrodo būtent šis darbas. Gydytojai ir netgi studentai atlieka savanoriškas praktikas, atlieka šešto kurso internatūrą kitose regionų ligoninėse ir pamato, kaip vyksta šitas darbas.
Praėjusiais metais, 2024 metais, mes darėme gydytojų rezidentų apklausą: kas yra iš tiesų svarbu darbo vietoje. Taip, atlyginimai yra svarbūs, tačiau ne mažiau ir netgi dar svarbesnę vertę turi organizacinė kultūra, komanda, mentorystė.
Tai yra ta komanda, kur tu gali saugiai jaustis, paklausti, pasitarti, kur organizacinė struktūra yra saugi ir skatinanti tobulėti. Tai visgi nėra vien apie atlyginimo dydį.
Štai nuskambėjo kolegės siūlymas, kad būtų galima kažkaip paskelbti apie tas vietas, kur būtų galima gydytojams padirbėti, bet matau žinią, kad irgi yra siūlymas: įstaigų sąrašą galėtų numatyti Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija. Tai iš esmės būtų tiesiog sąrašas, ar ne?
L. Šukytė-Korsakė: Taip. Tai nėra, kad mes tik parašysime, padarysime kažką, ir būtent tik į tą įstaigą gydytojai rezidentai galės važiuoti atlikti rezidentūrą. Rezidentūra yra rezidentūra, nes ne visose ligoninėse gali kai kurias tas rezidentūras atlikti, bet dirbti, dirbti kaip specialistas – tai jau tada turėtų grįžti į regioną.
Kolegė išreiškė lūkesčius, aišku, ir dėl darbo aplinkos, ir ne būtent ten alga. Aš visada sakau: suprantate, mes nepastatysime prie kiekvieno gydytojo prižiūrėtojo, kad jis tvarkingai dirbtų. Taip pat ir prie kiekvienos įstaigos, kad būtų kultūringai elgiamasi su tais pačiais gydytojais rezidentais.
Mes visko girdime, gauname ir raštų, ir nusiskundimų. Aš puikiai suprantu ir dėl įstaigų kultūros, ir dėl vertinimų. Dažniausiai gydytojams rezidentams būna didžiuliai krūviai, mes matome ir girdime, bet, suprantate, mes, Seimo nariai, negalime pastatyti po tikrintoją kiekvienoje įstaigoje, kad patikrintų, ar tas gydytojas rezidentas ir kalbės, kokie tie yra krūviai ir ar atitinka jų darbo lūkesčius.
Padarykime po vieną žingsnį, paskui žiūrėsime, ar pasiteisins, ar nepasiteisins. Geriau yra kažką daryti negu nieko nedaryti, nes šiandien dienai, kas yra sveikatos sistemoje, mes visi puikiai matome ir girdime, kiek trūksta specialistų, ir tikrai regionuose jų trūksta. Dar Vilniuje, Kaune tikrai užtenka, bet aplinkui yra liūdna.
Turimais duomenimis, Šiaulių ir Utenos regionuose yra didžiausias trūkumas. Esame girdėję istorijų, kad kai kuriose ligoninėse buvo ir mobingo apraiškų, ir kitų problemų. Galbūt dėl to ir tiek trūksta gydytojų?
L. Šukytė-Korsakė: Patys girdėjote apie Šiaulių ligoninės mobingo atvejus, ir šiandien dienai direktorius yra patrauktas iš pozicijos. Be abejo, atliekame ir auditus, kiek galime – tiek veiklos, tiek finansinius.
Suprantate, per metus laiko mes tikrai neapimsime tiek, kad visas tas įstaigas pažiūrėti. Tas pats buvo ir Utenos ligoninėje, bet labai gaila, kad negalėjau pati fiziškai dalyvauti tame jų susitikime su gydytojais.
Tikrai buvo išgirsta, ir specialistai sėdėjo bei pasakojo, koks yra mobingas. Tai yra nepateisinama, negali tokie dalykai vykti. Aš labai džiaugiuosi, kad šiandien dienai specialistai ir gydytojai rezidentai kalba ir gali drąsiai pasakyti, kad štai tokioje įstaigoje yra tokia problema, kad prašome, žiūrėkite ir darykite auditus, ar kvieskite Darbo inspekciją, kad tikrai vyksta mobingas ar vienoks, ar kitoks procesas.
Aš labai džiaugiuosi, kad apie tai kalba, kad tai nėra užsidarę kolektyvai, kaip būdavo anksčiau: „kas čia keisis, jeigu dar nukentėsim, iš darbo išmes“. Tikrai nebijo ir tikrai kalba.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
1, PANAIKINT PRIVELEGIJAS, SEIMO NARIAMS, KURIE DOVANU GAVO DRAUDIMA, PRIVACIOSE KLINIKOSE. GIRDEJAU LABAIMEGO PEDOFILU PARTIJA TUO UZSIIMT.
2, APMOKESTINT, "AKCIZU" PAPILDOMU IKAINIU PRIVATININKUS, O TUOS PINIGUS PANAUDOT, VALSTYBINEI, PVZ DIDESNIEMS ATLYGINIMAMS.
BĖDŲ NĖRA NEIŠPRENDZIAMU, YRA TIK IDIOTAI, KURIE UZSIIMA POPULIZMU.
Dabar įvarys Mums 6%, 15 Milijardu nori iš Mūsų atimti.
Pensijos eurais :
Vokietija – 1929
Ispanija – 1829
Lietuva – 650
Infoclaud. lt