Vieni nutukimo ne tik kad nelaiko rimta liga, bet dar ir klaidingai tai vadina apsileidimu – esą tokie asmenys paprasčiausi tinginiai, kurie nesugeba nustoti valgyti.
D. Danys nuosekliai stengiasi šį mitą paneigti ir pabrėžia, kad paprastai ant chirurginio stalo jau gulasi tie, kurie nuėjo ilgus kryžiaus kelius kovodami su dideliu svoriu.
Apie nutukimo mastą ir priežastis šiandienos pasaulyje, per didelį vartotojiškumą ir kaip chirurgiškai kovojama su nutukimu – portalo tv3.lt interviu su pilvo (abdominaliniu) chirurgu medicinos mokslų daktaru Donatu Daniu.
Nutukusių ir antsvorį turinčių žmonių mastas grėsmingai didėja. Kokia situacija Lietuvoje – viskas juda tik blogyn?
Nutukimas kaip liga yra labai paplitusi ir, žiūrint pasauliniu mastu, Lietuva nei pirmauja, nei atsilieka. Skaičiuojama, kad nutukimas tarp žmonių vidutiniškai paplitęs apie 20 proc. Ir pasaulinėje praktikoje yra stebimas ligos didėjimas, įvairiose šalyse skaičiai gali kisti nuo 20 iki 30 proc. Bet bendrai laikoma, kad daugiau nei kas penktas žmogus yra nutukęs. Aišku, didžiausi skaičiai yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur kas 3 žmogus turi didesnį nei 30 kūno masės indeksą (KMI). Mes gi atitinkame Europos lygį, ligos paplitimas toliau didėja ir šiandien kas penktas mūsų gyventojas turi problemų dėl nutukimu. Deja, žengiame koja kojon su pasaulinėmis tendencijomis.
Nutukimas – ne vien dėl maisto pertekliaus
Stereotipiškai nutukusį žmogų įsivaizduojame kaip tą, kuris daug valgo, jo racione dominuoja nesveikas maistas, nelabai jis ir sportuoja. Tad didžiausias nutukimo kaltininkas ir yra gyvensenos veiksniai?
Nutukimą sąlygoja daug veiksnių. Viena priežasčių – genetinė, nes jei matome, kad seneliai, tėvai turėjo šią bėdą, tai polinkį į nutukimą turi ir vaikai. Bet tai nėra taisyklė, vis tik labiausiai įtaką daro gyvenimo būdas. Ir ne vien maistas, netinkamas jo pasirinkimas, dažnas užkandžiavimas. Liūto dalį sudaro kelių elementų kompleksas – mityba, fizinis aktyvumas, stresas, miego kokybė, taip pat ir aplinka, kuri mus supa. Tai yra pagrindiniai baziniai kriterijai, kurie dažniausiai ir sąlygoja, ar svoris linkęs didėti, ar lieka didelis ir nesiseka jo numesti ilgam laikui.
Vadinasi, kai kada žmogus gali gerai maitintis, bet jei bus daug streso, mažai miego – bus problemų ir su svoriu?
Tikrai taip. Todėl kai prasideda gydymas, dietologai paskiria dietą, jei pakankamai neįsigilinama į gyvenimo įpročius, supančią aplinką, gali nebūti rezultatų. Galbūt šeimoje yra blogas pavyzdys, raginantis užkandžiauti, gal yra naktinis darbas, kiti patiria labai didelį stresą darbe, o po to nejučia prisivalgo, atsiranda emocinis valgymas, kai žmogus nusiramina ir tampa laimingesnis tik pasisotinęs maistu. Kiti sako, kad nieko nevalgo, nes net nejaučia, kaip prisivalgo. Tad koks specialistas – dietologas, chirurgas, mitybos specialistas, šeimos gydytojas – begydytų nutukimą, turi kompleksiškai atkreipti dėmesį į žmogų supančią aplinką, kodėl konkretus žmogus turi didesnį KMI.
Minėjote miego svarbą – svarbi čia ir miego trukmė, ir kokybė?
Miegas leidžia organizmui pailsėti. Jei žmogus nepakankamai miega – tik keturias valandas ar dirba naktinį darbą, automatiškai miego kokybė yra visai kitokia, nėra giliojo miego, vyksta būdravimas, o neišsimiegojimas veda į nuolatinį nuovargį. Nepailsėjęs organizmas visai kitaip reaguoja – jo visi gynybos mechanizmai išsijungia, taip automatiškai didėja paciento noras prisivalgyti, dažniau užkandžiauti, tokie žmonės yra labiau mieguisti, pavargę. Dėl to gyvenimo būdas tampa sėslesnis, vartojama daugiau maisto.
Matyt, apie alkoholį nėra ko ir kalbėti, kad jis svorio reguliavimui turi neigiamą įtaką.
Alkoholis turi didelę riziką, jei kartu su juo, kaip dažnai būna įprasta, vartojame labai riebų maistą. Jei yra kažkokia šventė, vartojami kaloringi užkandžiai, tai prie gero neveda.
Pas chirurgą – jau nuėjus kryžiaus kelius
Kaip suprantu, „iš akies“ nutukimo nediagnozuosi, pagrindinis rodiklis – būtent KMI?
Tai yra labai senas, bet patikimas kriterijus. Aišku, tai nėra nuosprendis, nes jei kalbėsime apie atletą, kuris turi daug raumenų, jo nelaikysime nutukusiu, nors jo KMI bus daugiau nei 30. Tokie žmonės ir nesikreipia į mus. Mes kalbama apie žmones, kurie kovoja su antsvoriu, dideliu svoriu, kuris jau trukdo gyventi. Tada KMI, tai yra kūno svoris, dalintas iš ūgio kvadratu, turi didelę svarbą. Kai jis viršija 30, jau laikome I laipsnio nutukimu, tai jau yra liga. Antsvoriu laikoma, kai KMI yra nuo 25 iki 30, o normalus kūno masės indeksas – nuo 18 iki 25. Kai mūsų svoris didėja, KMI pasiekia virš 30, 40, 50, 60, tai jau yra super nutukimas. Būna pacientų, kai KMI yra net 80 ir daugiau. KMI tiesiog padeda orientuotis, kokio sunkumo turime bėdą, o toliau jau vertiname gretutines ligas, kurių sergant nutukimu gali būti ne viena – tai ir cukrinis diabetas, ir širdies bei kraujagyslių ligos, ir kt.
Kada šie pacientai praveria chirurgo kabineto duris?
Nutukimo gydymo būdų yra labai daug ir nėra taip, kad galime pagal tam tikrą KMI dydį paskirti standartišką gydymo schemą. Iš pradžių stengiamasi apsibrėžti, kokia sutrikimo priežastis. Kai tai dažniausiai yra su gyvenimo būdu susijęs sutrikimas, padedant dietologui, kartais prireikia ir psichoterapeuto, koregavus gyvenseną, galime numesti 10, 15, 20 kilogramų.
Šiais laikais mūsų skrandžiai tikrai yra per dideli. Vartojimas, vartojimas, vartojimas – šiandien ne tik įvairias paslaugas vartotojiškai išbandome, bet ir ant kiekvieno kampo sulaukiame įvairių maisto pasiūlymų, galime valgyti daug, nesustodami, neišėję iš kabineto, namų gauti skaniausią maistą – picą, mėsainį ir panašiai.
Tačiau kai svorio mesti nesiseka, toliau žmogus siunčiamas pas gydytojus specialistus – tai gali būti ir chirurgo konsultacija, jei yra endokrininių problemų – pas endokrinologą. Bet jei kūno masės indeksas yra labai didelis, viršija 40, tinkamiausias gydymo būdas – chirurginis.
Tad kai pacientas savo jėgomis jau būna viską išbandęs – keisti fizinį aktyvumą, mitybos įpročius, gyvenimo būdą, gal ir paskirtas medikamentinis gydymas, jei tai neveikia, paskutinė stotelė yra chirurginis būdas.
Matote ir labai jaunų stipriai nutukusių žmonių?
Ateina tiek nuo 18 metų, tiek vyresni suaugę žmonės, virš 40-ies, 30-ies. Bet būna ir 20-ies, 22-ejų, jauniausi, aišku, yra 18-os, kurie ateina vos sulaukę pilnametystės ar kitą kartą atveda tėvai ir sako, kad turi problemų, kurias norisi spręsti.
Šiais laikais mūsų skrandžiai tikrai yra per dideli
Liaudiškai tokios operacijos, apie kurias kalbame, vadinamos paprastai – skrandžio mažinimo. Kokius dažniausiai šiandien gydymo būdus apima šis apibrėžimas?
Čia yra keletas skirtingų operacijų – dabar daugiausiai pasaulyje taikomos dviejų tipų operacijos. Jos abi pakankamai vienodai efektyvios, bet turi skirtingas indikacijas pagal paciento sutrikimus, gretutines ligas. Jei yra labai didelis KMI ir turime didelį refliuksą, metabolinius sutrikimus, yra endokrininės ligos, renkamės, galima sakyti, drastiškesnę metabolinę chirurgiją – tai yra apylankos operaciją. Pacientams rodome paveikslėlį, kaip atrodys žarnynas, mes jį rekonstruojame – operacijos metu iš didelio skrandžio suformuojame mažą ir dalį žarnyno apeiname, jis nedalyvauja virškinimo trakte.
Kita viena dažniausiai atliekamų operacijų yra skrandžio rezekcija, kurios metu nieko nepakeičiame, tik stipriai sumažiname skrandį – apie 80 proc. jo pašaliname. Tai yra pirmo pasirinkimo operacija, nebent yra daugiau lydinčių ligų, tada renkamės skrandžio apylankos operaciją.
Kai pacientai ateina į konsultacijas po 6 mėnesių, neretai jų net nepažįstame, kad operavome, nes žmonės drastiškai pasikeičia – ne tik kūnas, bet ir veidas, bruožai. Kai netenkama 50, 70 kilogramų, tai yra didžiuliai pokyčiai.
Tokios operacijos yra saugios, trunka 1–1,5 valandos, priklausomai nuo žmogaus kompleksijos. Ir jei matytumėte iš šono, kaip po to atrodo tos mažos žaizdelės – tai yra šių laikų laimėjimas, kai galime pro mažas kaip rakto skylutes išoperuoti, sumažinti skrandį ir padėti gydyti nutukimą.
Ir vienos, ir kitos operacijos metu skrandis sumažėja drastiškai – apie 80–85 proc. Aišku, gal pacientui tai skamba drastiškai, bet fiziologiškai mums to pilnai pakanka, kad būtų galima normaliai maitintis, gyventi ir neturėti didelių šalutinių reiškinių. Šiais laikais mūsų skrandžiai tikrai yra per dideli. Vartojimas, vartojimas, vartojimas – šiandien ne tik įvairias paslaugas vartotojiškai išbandome, bet ir ant kiekvieno kampo sulaukiame įvairių maisto pasiūlymų, galime valgyti daug, nesustodami, neišėję iš kabineto, namų gauti skaniausią maistą – picą, mėsainį ir panašiai.
Paradoksalu, bet maisto perteklius – mūsų civilizacijos rykštė?
Taip, tai yra vakarietiškas gyvenimo būdas, čia ir yra bėda. Kai skrandis mažas, nenorime taip stipriai valgyti ir tik pradėdami valgyti greitai pasisotiname.
Jei žmogus jaučia, kad padidėjo riebalų kiekis, ima veržti drabužiai, darosi sunkiau judėti, matyt, čia dar nereikėtų kalbėti apie tokias drastiškas operacijas?
Visada vertiname ne tik KMI, bet koks tas nutukimas – ar pilvinis, kokių priežasčių sąlygotas, kur labiau pasiskirstę riebalai. Bet jei yra antsvoris, KMI nėra didelis ar dar tik 1 laipsnio nutukimas, galima pasiūlyti ne tik dietologo ar medikamentinį gydymą, bet intragastinį balioną. Tada be kažkokių didelių operacijų į skrandį implantuojamas balionas, kuris sumažina skrandžio tūrį ir taip mūsų riebalai gali tirpti – per kokį pusę metų kūno masę galima sumažinti 10–15 proc.
Taip pat yra taikomos ir endoskopinės skrandžio sulankstymo operacijos, tada skrandžio tūris irgi drastiškai sumažėja. Bet kai KMI viršija 35, 40, jau ir tokie mažiau intervenciniai būdai yra mažiau efektyvūs nei chirurginis.
Numesti po operacijos 50–60 kg – įprastas rodiklis
Turbūt klaidinga galvoti, kad atsigulti ant operacinio stalo – visada lengviausias kelias.
Taip tikrai nėra. Tie, kurie nesusiduria su tokia problema, yra lieknesni, normalaus KMI, galvoja, kad chirurginis gydymas yra kaip lengviausias kelias. Vos ne paspaudei mygtuką ir susimažino skrandis. Taip nėra – tai vienas sunkesnių kelių. Į konsultaciją retas kuris ateina niekaip neišbandęs tvarkytis su svoriu. Jie kaip tik ateina papasakoti, kaip kelis metus vargsta, bando mesti svorį įvairiais būdais – protarpiniu badavimu, įvairiomis dietomis, sporto trenerio patarimais. Jie jau būna atsikankinę ir apsilankymas pas chirurgą jau būna kaip paskutinė stotelė. Dažniausiai apie tai žmonės galvoja pusmetį, metus, tai nebūna spontaniškas sprendimas.
Taigi žmogus turi daug visko praeiti ir iki operacijos, ir po jos. Vėliau labai būtina sekti, kas valgoma, nes ne visą sunkiai virškinamą maistą žmogus gali toleruoti. Tad tai ir yra sveikatos labui atliekamos operacijos, kurios sąlygoja, kad ne tik krenta svoris bet, kas labai svarbu, pradeda gerėti žmogaus sveikata gretutinių ligų atžvilgiu. Tos ligos regresuoja – susireguliuoja cukraus kiekis kraujyje, regresuoja cukrinis diabetas, pagerėja kraujospūdžio kontrolė. Judėjimas tampa visiškai kitoks, jei iki tol žmogus neužlipdavo į 3 aukštą, po operacijos tikrai gali lengvai užlipti į 5 aukštą ir dar daugiau.
Judėjimas suteikia ir norą socializuotis, parodyti save. Tuos pacientus matome ir socialinėje medijoje, jie nori viešintis, rodo, kaip atrodė prieš operaciją ir po jos. Kai pacientai ateina į konsultacijas po 6 mėnesių, neretai jų net nepažįstame, kad operavome, nes žmonės drastiškai pasikeičia – ne tik kūnas, bet ir veidas, bruožai. Kai netenkama 50, 70 kilogramų, tai yra didžiuliai pokyčiai.
Pamenate, kiek daugiausiai kilogramų yra netekęs jūsų pacientas?
Yra atvejis, kai pacientas neteko daugiau nei 100 kilogramų, aišku, jis yra aukštas, svėrė virš 200 kg. Šiaip 50–60 kg yra įprastas rodiklis, kiek galime tikėtis numesti praėjus metams po operacijos. Aišku, tai priklauso nuo to, koks didelis buvo pacientas. Jei moteris sveria 100 kg, nebus taip, kad ji neteks 60 kg, nes tai jau nebus sveika. Esminis dalykas, kad pokyčiai yra labai dideli. Bet tai nėra estetinė, o gydomoji nutukimo operacija.
Minėjote, kad po operacijos apskritai pasikeičia maisto toleravimas. Ar tai mažina atkryčio riziką?
Rizika grįžti į didelį svorį nėra didelė, bet dalis pacientų grįžta, nes pradeda vartoti skystą kaloringą maistą, užkandžiauti ir tai veda prie to, kad svoris gali grįžti. Bet dažnai kai yra mažas skrandis ir bandoma vartoti labai kaloringą, riebų, aštrų maistą, pacientas nelabai to toleruoja. Paragavęs tokio nesveiko maisto, jis automatiškai kaip ir gauna per nagus ir kitą kartą nebenori. Dažniausiai pacientai kaip tik pradeda labai mėgti įvairias skaidulines medžiagas – daržoves, salotas, žuvies produktus, vištieną. Ir visa tai jau skamba kaip sveikesnis maistas.
Ar tokios operacijos yra kompensuojamos valstybės?
Gal kažkada ir bus, kad Lietuvoje jos bus visiškai kompensuojamos, bet kol kas apmokamos tik dalinai. Nutukimu sergantys pacientai yra dideli ir mums viduje reikia kažką padaryti, neturime vietos tarp riebalų. Dėl to yra specialūs instrumentai, kurie mums labai padeda – sutaupo operacijų laiką, jas pagreitina, jos tampa saugios. Šie instrumentai yra labai brangūs ir jų valstybė, deja, nekompensuoja. Taigi, tai yra dalinai kompensuojamos operacijos, tie pacientai, kurie nori kuo greičiau operuotis, patenka į nekompensuojamųjų grupę. Tokios operacijos yra tris kartus brangesnės, nei dalinai kompensuojamos. Bet šiaip, lyginant su Amerika, Europos šalimis, net Jungtiniais Arabų Emyratais, kainos ir kokybės santykis mūsų šalyje yra labai aukštas.
Daug norinčiųjų tokiu būdu gydytis nutukimą, o gal kiti kaip tik bijo?
Lietuvoje nėra daug chirurgų, kurie atlieka tokias operacijas, nes tai yra sudėtinga. Šioje srityje besispecializuojančių chirurgų per visą Lietuvą suskaičiuotume kažkur apie 10. Operacijų valstybinėse įstaigose yra atliekama apie 500–700 per metus. Kiek jų yra privačioje praktikoje, skaičiai nėra tiksliai žinoma, bet tokių operacijų poreikis yra didelis. Aišku, ne visi pacientai to nori – kitą kartą ko nors iš giminės paklauskite, ar žino apie tokį gydymą, tai atsakys, kad nežino ir nenori žinoti.
Kaip pasukote į šią sritį?
Chirurgo duona yra labai sunki fiziškai – ne tik reikia daug žinoti, mokėti. Šios operacijos pilvo chirurgijoje turbūt yra vienos sudėtingiausių. Bet mane visada žavėjo iššūkiai, sunkios, įdomios operacijos, dideli pokyčiai. Tai kartu ir nuolatinis tobulėjimas, mokymasis. Daug metų iš pradžių daugiausiai atlikdavau storosios žarnos operacijas gydant onkologines ligas, bet paskui kažkaip palaipsniui perėjau į sritį, kurią aš pasirinkau, o gal ji mane pasirinko. Nes kai patenki ten, kur patinka, ką darai, automatiškai ir toliau norisi tobulėti, siekti, padėti kitiems kovoti su nutukimu.
Neteko susidurti su stereotipiniu požiūriu, esą vos ne „lašinius“ pjaustote, mažinate pilvus, o nieko rimto negydote. Ar lietuviai jau supranta, kad nutukimas visų pirma ne grožio reikalas, o liga?
Kad tai yra liga, Lietuvoje žmonės dar mažai supranta. Bet tikrai „lašinių“ nepjaustau, tai daro plastikos chirurgai (šypsosi). Jie jau daugiau estetiniais tikslais daro dideles rekonstrukcines plastines operacijas. Mes tik padedame pacientams grįžti į teisingą kelią mitybos klausimais. Tad pas mus tikrai nereikia ateiti gražintis, bet gydytis.
Aišku, dažniau dėl nutukimo kreipiasi moterys, tad dalis jų, mažėjant KMI, tokią operaciją laiko ne tik reikalingą dėl sveikatos, bet ir svarbią estetiniu požiūriu. Kitos sulaukia ir žymiai daugiau dėmesio, ir save labai nori rodyti viešumoje. Viena iš paskutinių istorijų, kai pacientė po pusės metų numetė 50 kilogramų ir atėjusi skundėsi, kad vyras jos nepaleidžia (juokiasi). Sako, kad taip išgražėjo, net prieš vestuves tokia nebuvo. Tai reikia suvokti, kad tai keičia ne tik pačių žmonių, bet ir artimųjų gyvenimą. Kaip minėjau, keičiasi ir mitybos, gyvensenos ypatumai, tad vyrams tikrai reikia pasistengti, nes moterys išoriškai pasikeičia labai stipriai.
Dėkoju už pokalbį.
