Straipsnyje apžvelgiamos rekomendacijos, kaip reikėtų stebėti pacientus, persirgusius sunkia COVID-19 ligos forma, kad būtų išvengta arba laiku diagnozuota šios ligos sukeltos pasekmės asmens sveikatai.
COVID-19 gali pasireikšti labai įvairiai: nuo besimptomių ligos formų iki sunkios pneumonijos, ūmaus kvėpavimo nepakankamumo, ūmaus respiracinio distreso sindromo ir mirties. Tačiau nėra duomenų apie natūralią sveikimo eigą po COVID-19 ligos sukeltų plaučių pažeidimų.
Taip pat nėra informacijos apie gydymo reikalingumą, esant išliekantiems plaučių intersticiumo pakitimams. Persirgus COVID-19 pneumonija ir atlikus radiologinius tyrimus, plaučių pažeidimas gali pasireikšti skirtingomis intersticinėmis plaučių ligos formomis, pavyzdžiui, organizuojančia pneumonija, nespecifine intersticine pneumonija, plaučių fibroze.
Organizuojanti pneumonija atsiranda, kaip plaučių reakcija į įvairius pažeidimus (infekcija, vaistai, uždegiminės ligos ir kt.). Gerai žinoma, kad organizuojanti pneumonija yra jautri gydymui gliukokortikoidais. Skyrus gydymą, daugeliui pacientų organizuojančios pneumonijos pokyčiai išnyksta. Jei atlikus kompiuterinę tomografiją matomi retikuliniai pokyčiai — tikėtina mažesnė teigiamo atsako į gydymą gliukokortikoidais tikimybė ir didesnė ligos progresavimo bei išsivystymo į plaučių fibrozę galimybė.
Daugėjant COVID-19 persirgusių pacientų skaičiui, didėja dėmesys SARS-CoV2 viruso sukelto plaučių pažeidimo pasekmėms, ypač fibrozei. Nors organizuojanti pneumonija ir kvėpavimo funkcijos sutrikimas nustatomas nedidelei daliai COVID-19 persirgusių pacientų, didėjant užsikrėtimų skaičiui ir tęsiantis pandemijai, šių pacientų skaičius gali labai išaugti.
Anksti diagnozavus COVID-19 sukeltą plaučių pažeidimą ir paskyrus gydymą, galima išvengti negrįžtamų pakitimų, pavyzdžiui, plaučių fibrozės bei kvėpavimo funkcijos sutrikimų.
Sergančiųjų COVID-19 liga gydymui ir priežiūrai paskelbta daug tarptautinių gairių. Tačiau, kaip stebėti bei gydyti pacientus, persirgusius COVID-19 liga, kuriems išlieka respiraciniai simptomai, pakitimai krūtinės ląstos rentgenogramoje, nėra. Yra publikuoti atskirų centrų ar draugijų siūlomi stebėjimo algoritmai.
Straipsnyje pateikiami tarptautiniame žurnale išspausdinti LSMU Pulmonologijos klinikos siūlymai dėl pacientų, persirgusių COVID-19, stebėjimo dėl ankstyvo plaučių pažeidimo ir kada reikėtų detalesnio gydytojo pulmonologo ištyrimo.
Pacientų, kurie persirgo COVID-19 ir buvo gydyti ambulatoriškai, stebėjimas dėl ankstyvo plaučių pažeidimo
Pacientams, kuriems rentgenograma neatlikta, radiologiniu tyrimu pneumonija nenustatyta bei pacientų, kuriems buvo nustatyta pneumonija, tačiau dinamikoje radiologiniu tyrimu patvirtinta pilna rezorbcija ir kvėpavimo sutrikimų simptomų nėra, stebėjimas dėl plaučių pažeidimo nebūtinas.
Išliekant, progresuojant ar atsirandant naujiems kvėpavimo sutrikimų simptomams, reikalinga šeimos gydytojo konsultacija. Šeimos gydytojas atlieka tyrimus: bendras kraujo, C reaktyvinis baltymas, EKG, SpO2, dviejų krypčių krūtinės ląstos rentgenograma bei kitus tyrimus pagal poreikį. Jei atlikus tyrimus įtariama plaučių embolija ar kita ūminė būklė, pacientas siunčiamas į Skubios pagalbos skyrių.
Esant neaiškiems radiologiniams pokyčiams ar įtariant COVID-19 sukeltą plaučių pažeidimą, pacientas siunčiamas gydytojo pulmonologo konsultacijai. Pacientai, kurie respiracinių simptomų nejaučia, tačiau kartojant plaučių rentgenogramą išlieka pakitimai, taip pat turi būti siunčiami gydytojo pulmonologo konsultacijai dėl galimo plaučių naviko patikslinimo.
Pacientų, persirgusių COVID-19 pneumonija, stebėjimas dėl ankstyvo plaučių pažeidimo
Pacientams, kurie persirgo COVID-19 pneumonija ir yra gydomi ambulatoriškai, tikslinga skirti šeimos gydytojo konsultaciją 2–4 savaičių laikotarpyje. Šeimos gydytojas atlieka tyrimus: C reaktyvinis baltymas, EKG, SpO2, dviejų krypčių krūtinės ląstos rentgenograma bei kitus tyrimus pagal poreikį.
Jei išlieka arba atsiranda nauji pokyčiai rentgenogramoje, išlieka kvėpavimo sutrikimų simptomai, gydymo deguonimi poreikis, įtariamas COVID-19 sukeltas plaučių pažeidimas, pacientas siunčiamas gydytojo pulmonologo konsultacijai.
Gydytojo pulmonologo konsultuojamiems pacientams atliekama krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija su intraveniniu kontrastavimu pagal plaučių embolijos protokolą, įvertinant dėl galimos plaučių embolijos ir intersticinės plaučių ligos. Jei nustatoma plaučių embolija, pacientas gydomas pagal plaučių embolijos protokolą.
Jei nustatoma intersticinė plaučių liga, papildomai atliekama spirograma, dujų difuzijos tyrimas, šešių minučių ėjimo mėginys, o pagal klinikinę situaciją — plaučių audinio biopsija. Atlikus papildomus tyrimus, pacientas aptariamas intersticinių plaučių ligų daugiadalykės komandos konsiliume (IPL MDK), kuriame patvirtinama intersticinės plaučių ligos diagnozė bei gydymo taktika.
Jei nenustatyta nei plaučių embolija, nei intersticinė plaučių liga, pacientas gydomas pagal patvirtintą kitą diagnozę.
Tęsiantis COVID-19 pandemijai, daugėja COVID-19 liga ir jos sunkia forma persirgusių pacientų skaičius. Nėra daug informacijos apie COVID-19 ligos sukelto plaučių pažeidimo eigą. Labiausiai nerimą kelia negrįžtamos pasekmės, pavyzdžiui, plaučių fibrozė, kuri dažniau būdinga sunkia COVID-19 ligos forma sirgusiems asmenims. Tinkamas persirgusių COVID-19 liga pacientų stebėjimas ir laiku suteikta pagalba gali padėti išvengti šių negrįžtamų pasekmių.
Parengė: doc. Kristina Biekšienė, dr. Neringa Vagulienė, LSMU MA Pulmonologijos klinika
Šaltinis: infocovid.lt
