Kaip aiškino doc. dr. Vaidotas Gurskis Kauno klinikų surengtoje konferencijoje „COVID-19 infekcija ir vakcinacija: ką galime padaryti geriau?“, jau užtektų bent 25 proc. viena doze paskiepytos populiacijos tam, kad sumažėtų sergamumas šia infekcija ir dėl jos hospitalizuojamų ligonių srautas.
Jis pabrėžė, kad kartu sudėjus tuos, kurie jau yra persirgę, tokiu atveju bendras imunizuotos visuomenės rodiklis šoktelėtų iki 40 proc.
Anot V. Gurskio, antras vakcinacijos žingsnis – iki masinės vakcinacijos paskiepyti kuo daugiau vyresnių nei 50 m. amžiaus grupės asmenų. Kartu nurodoma, kad juo labiau tą daryti turėtų skatinti faktas, kad šiuo metu apie 40 proc. ligoninėse gydomų pacientų amžius siekia 50–63 m.
Taip siekiant kolektyvinio imuniteto formavimosi būtų daugiau kaip 55 proc. imunizuotos populiacijos ir daugiau nei 60 proc. imunizuotų suaugusiųjų. Trečio etapo metu jau būtų pereinama į masinę vakcinaciją ir kolektyvinio imuniteto suformavimą.
Didžiosios lenktynės: viruso plitimas ar visuotinė vakcinacija
Kaip teigė LSMU Infekcinių ligų klinikos profesorė Auksė Mickienė, šiuo metu vyksta lenktynės tarp viruso ir vakcinacijos tempo.
„Šiuo metu vyksta, jeigu galima taip pavadinti šitą laikotarpį, didžiosios lenktynės tarp to, kas ką nugalės – ar viruso plitimas ir jo mutacijos, ar mes su visuotine gyventojų vakcinacija“, – sakė ji.
Anot jos, patys naujausi duomenys apie vakcinavimo procesą iš Izraelio, Jungtinės Karalystės (JK) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) nuteikia optimistiškai.
„Medicinos mokslui šie metai buvo ne tik didelių iššūkių, bet ir didžiulių galimybių metai. Tiek daug mes sužinojome apie šį patogeną ir net vakcinos buvo sukurtos per rekordiškai trumpą laiką. Tai sunkiai suvokiama ir tai didžiulis pasididžiavimas. Tačiau ar šiandien mes jau žinome viską? Tikrai ne.
Ko mes dar nežinome iki galo – tai yra imuniteto trukmė po natūraliai prasirgtos infekcijos ir po vakcinacijos. Mes iki galo nežinome, koks yra šansas perduoti virusą kitam, jei esi prasirgęs arba paskiepytas. Ir kokia yra vakcinų apsauga nuo vis atsirandančių mutacijų. Tačiau ką neabejotinai žinome apie COVID-19 vakcinas – kad jos apsaugo nuo sunkiausių ligos formų, nuo hospitalizacijos ir mirties. Ir jos leidžia mums nukrauti gydymo įstaigas. Tai svarbiausia žinutė“, – pabrėžė A. Mickienė.
Sumažėjo sergamumas ir į ligonines guldomų asmenų skaičius
Kauno klinikų alergologė klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė, kartu su kolege A. Mickiene parengusi pranešimą apie tai, kaip vakcinacija sekasi kontroliuoti COVID-19 ligą, pabrėžė, kad matomas akivaizdus ryšys tarp skiepų ir mažėjančio hospitalizuojamo asmenų skaičiaus ir sergamumo.
„Žinome, kad nuo COVID-19 ligos kenčia visas pasaulis, kiekvieną dieną skaičiuojam milijonus sergančiųjų Ir netekčių, kaip bebūtų gaila, irgi yra daug. Tačiau vakcinacijos procesas įsibėgėja visame pasaulyje ir tai teikia labai daug vilčių“, – sakė ji.
Anot jos, žvelgiant į vakcinacijos procesus pasaulyje, galima pasidžiaugti, kad JAV yra paskiepyta daugiau nei 100 mln. gyventojų
„Beveik 40 proc. gavo bent vieną vakcinos dozę ir didžiausia paskiepytų asmenų dalis yra vyresnių nei 65 m. Aišku, čia pirmauja Izraelis – jie yra paskiepiję daugiau nei 60 proc. vyresnių žmonių populiacijos, taip pat apie 50 proc. yra paskiepijusi JK. Europoje tas rodiklis yra maždaug 15 proc.“, – duomenis pateikė gydytoja.
Ji pažymėjo, kad, žinoma, jog ir naujų ligos atvejų kiekis taip pat yra mažėjantis.
„Aišku, ir mūsų visų pastangų dėka, bet vakcinacija čia neabejotinai svariai prisidėjo. Štai Izraelis, kuris pirmauja ir šioje pozicijoje, taip pat JK, matome, kad naujų atvejų skaičius yra žymiai sumažėjęs, vertinant paskutinį mėnesį. Mirtys nuo COVID-19, galima sakyti, atkartoja situaciją – mirčių kiekis dramatiškai per paskutinį mėnesį mažėjo. Galvojama, kad dėl vakcinacijos toks spartus mažėjimas ir tapo galimas“, – kalbėjo I. Bajoriūnienė.
Jos pastebėjimu, Izraelyje atlikti tyrimai rodo, kad apskritai infekcijos atvejų skaičius vyresnių nei 60 m. grupėje, yra ženkliai mažesni nei jaunesnių, iki 50 m. amžiaus, asmenų.
„Net 20 proc. sumažėjo atvejų skaičius lyginant šias dvi pacientų grupes. Patekimas į ligoninę dėl šios ligos, lyginant vyresnio amžiaus žmones ir jaunesnius, sumažėjo arti 40 proc. Taigi tai labai viltingi duomenys“, – sakė gydytoja.
Pakartotinis užsikrėtimas retas, tačiau neaišku, kaip bus su atmainomis
Komentuodama dabartinę vakcinavimo statistiką Lietuvoje I. Bajoriūnienė priminė, kad visų grupių asmenų gyventojų vakcinavimas jau siekia 18 proc.
„Daugiausia paskiepytų asmenų yra vyresni nei 65 m. Būtent nuo 70 m. ir vyresnių turime arti 50 proc. paskiepytų asmenų“, – sakė ji.
Imunologė priminė, kad aktyvus natūralus imunitetas, kuris susidaro persirgus, apsaugo nuo COVID-19 ligos pasikartojimo.
„Žinoma, kad reinfekcija persirgus šia liga yra labai reta. Taip pat žinome, kad maždaug 80–100 proc. asmenų jau antrąją ligos savaitę turi suformuotą imuninės sistemos apsaugą, t.y. formuojasi specifiniai antikūnai. Šitas efektas išlieka 5–7 mėnesius. Žinoma, formuojasi ir specifiniai T limfocitai, jų išlikimo trukmė turėtų būti panaši.
Tačiau persirgę COVID-19 liga gali užkrėsti ir perduoti virusą kitiems imliems asmenims. Ir išvengti viruso perdavimo imliems asmenims gali būti įgyjamas tik vakcinacijos pagalba. Aišku, yra ir neatsakytų klausimų, nėra aišku, ar imunitetas persirgus gali mus apsaugoti ir nuo naujų viruso formų ir klausimas, ar įgijus specifinį imunitetą jis išliks ilgą laiką ir nereikės revakcinuotis praėjus ilgesniam laikui nei pusmetis ar metai“, – konstatavo I. Bajoriūnienė.
Ji pridūrė, kad taip pat daug nežinomųjų lieka, ar tiek persirgus, tiek pasiskiepijus įgyjamas pakankamas imunitetas prieš naujas viruso atmainas.
„Daugelis vakcinų buvo sukurtos dar prieš identifikuojant naujus viruso variantus“, – priminė medikė.
Anot jos, nors infekcijų mažės, jei didės vakcinacijos aprėptis, tačiau aišku, kad kaukės, atstumas, rankų higiena iš mūsų gyvenimo dar ilgai nesitrauks. Taip pat ne mažiau svarbus liks ir greitas naujų atvejų išaiškinimas ir izoliavimas.
