Toks siūlymas supriešino visuomenės dalį, mat imta svarstyti apie tai, kad toks sprendimas galėtų tik paskatinti jaunas mergaites imtis neatsakingo lytinio elgesio. Kiti gi tvirtino, kad tokiame amžiuje ne lytiniai santykiai mergaitėms turi rūpėti, o mokslai.
Apie dažniausius mitus, susijusius su kontracepcija paauglėms, plačiau nuotoliniame pokalbyje pasakojo VUL Santaros klinikų gydytoja akušerė-ginekologė doc. dr. Žana Bumbulienė.
Abortai – ir jaunesnėms nei 14-os metų
Skelbiama, kad apie 40 proc. 11–12 klasės moksleivių teigia jau gyvenantys lytinį gyvenimą, o kas penktas tokius santykius pabandęs paauglys yra iki 15 metų amžiaus.
Medikų pastebėjimu, itin skausminga tai, kad dalies jaunų mergaičių gyvenimą itin traumuoja paauglystėje atliktas abortas, kurių per metus Lietuvoje pasitaiko 100–200.
„Nors nėra labai aiškios šios statistikos, mat gali pateikti tik valstybinės įstaigos, bet nepilnamečių abortų kasmet pasitaiko keli šimtai“, – sakė Ž. Bumbulienė.
Jos teigimu, kalbant apie jaunų merginų lytinio gyvenimo pradžią, mūsų šalis niekuo per daug nesiskiria nuo kitų Europos valstybių.
„Jei kalbame apie vidurkį, galime remtis tik anoniminės apklausomis – tokius tyrimus dažnai atlieka tiek VU, tiek Kauno klinikos ir faktiškai turime tą patį amžių – vidurkis yra tarp 16 ir 17 metų. Tad čia „sutelpa“ ir 15-metės, bet kitos pradės ir nuo 18 metų
Tiesa, pridūrė, ji blogiau Lietuva atrodo, kai lyginame abortų ir nėštumų skaičių toms pačioms paauglėms.
„Skausmingiausia, kai mes kalbam apie abortus ypač jaunoms panelėms iki 14 metų. Kuo panelės yra vyresnės, tuo abortų fiksuojama daugiau“, – pridūrė gydytoja.
Paaugliai renka informaciją iš interneto
Pasiteiravus, ar mūsų šalies paaugliai išties gauna pakankamai žinių apie apsisaugojimo būdus, Ž. Bumbulienė pabrėžė, kad Lietuvoje į tai dedama pakankamai pastangų dar mokykloje.
„Atrodo, kad stengiamės pateikti tą informaciją jaunimui. Bet ar išties ta informacija yra tik iš mokyklos ir ar jos moksleiviai gauna pakankamai – tikrai ne.
Tai priklauso ir nuo mokyklos, ir ar mokytojai, kaip jie tai sugeba perteikti, kalbėti tokiomis temomis. Paaugliai visgi labiau pasitiki gydytojais, o patys renka informaciją iš interneto, kuri vis dėlto ne visuomet yra tikra arba ne taip suprantama, todėl čia reikia papildomo paaiškinimo“, – pasakojo ji.
Gydytoja pabrėžė, kad šiuo metu kontraceptinių metodų pasirinkimas yra gana platus – tai ir ilgalaikė grįžtamoji kontracepcija, ir tabletės, žiedai, pleistrai, ir prezervatyvai, ir skubioji kontracepcija.
Skubioji kontracepcija skatina nesaugus santykius?
Vis dėlto kalbėdama apie pastarąją priemonę Ž. Bumbulienė akcentavo, kad tai negali būti dažno pasirinkimo apsisaugojimo būdas.
„Į klausimą, ar ši priemonė nėra traumuojanti merginų, yra saugi, atsakyčiau dvejopai. Ką mes laikysime saugumu? Jei tenka rinktis abortą ar kontracepcijos tabletę, tai, be abejo, renkamės ją.
Skubiosios kontracepcijos tabletė atitolina ovuliaciją ir tam reikia didesnio hormonų kiekio nei įprastoje tabletėje. Taigi jei teko ją panaudoti vieną kartą, nieko baisaus neįvyks, nes šios tabletės vienintelės juk parduodamos be recepto. Tad jei įvyko taip, kad santykių metu plyšo prezervatyvas, tai galima rinktis tokį variantą“, – sakė gydytoja.
Tačiau ji pabrėžė, kad dėl ši priemonė ir vadinama skubiąją kontracepcija, nes turėtų būti naudojama ypač retais atvejais.
„Kai ji vartojama dažnai, gali turėti žalos ir reikėti atstatinėti įprastą ciklą. Vis dėlto reikia žinoti, kad jei ovuliacija jau bus įvykusi, nėštumas vystysis toliau ir nesuveiks ir greitoji kontracepcija“, – pridūrė ginekologė.
Paklausta, ar lengvas šios skubiosios priemonės prieinamumas neskatina paauglių anksčiau pradėti lytinius santykius, medikė nebuvo linkusi su tuo sutikti.
„Jei paauglė rimtai ir atsakingai žiūri į santykius, žino kontracepcijos priemones, ji tikrai pasirinks saugias priemones. Juo labiau dėl to ji tikrai nueis pasitarti su gydytoju“, – tvirtino Ž. Bumbulienė.
Idealaus kontracepcijos metodo nėra
Paprašyta plačiau pakomentuoti tiek daug diskusijų sukėlusį hormoninių spiralių paauglėms kompensavimo klausimą, Ž. Bumbulienė pabrėžė, kad šis klausimas akušerių-ginekologų bendruomenėje buvo plačiai išdiskutuotas.
„Pradėkime nuo to, kad draugija visų pirma nusprendė kreiptis dėl šios priemonės kompensavimo visoms reprodukcinio amžiaus moterims.
Bet kadangi žiūrime į realias galimybes dėl finansų, tada nuspręsta prašyti, kad tai būtų tam tikro amžiaus moterims arba labiausiai pažeidžiamoms grupėms. Tai įvertinus ir pasirinkta 15–19 metų amžiaus merginų grupė. Noriu priminti, kad abortai jauname amžiuje yra ypač žalojantys ir nėštumas dar apskritai per ankstyvas“, – aiškino ji.
Gydytoja pabrėžė, kad kalbant apie paaugles nėra jokių medicininių priešparodymų kokiam nors kontracepcijos metodui.
„Tai iš esmės yra sveikos mergaitės ir joms viską galėtume skirti. O tada yra prioritetai, kas būtų saugiausia ir geriausia. Kuo skiriasi dabartinis jaunimas nuo ankstesnių laikų? Mergina anksčiau pradėdavo lytinį gyvenimą ištekėjusi, tai galėjo būti ir 16-os, ir 20-ies metų. O dabar, jei ir pradeda kartu gyventi 18, tuokiasi, gimdo būdamos 27-erių, tai ką tuomet daryti?“ – svarstė ji.
Šioje vietoje ji priminė, jog egzistuoja tam tikras suvokimas idealaus kontracepcijos metodo, kuris įtrauktų ir 100 proc. saugumą ir efektyvumą, tokią priemonę būtų galima nepriklausomai nuo gydytojo pradėti bet kada vartoti ir nustoti tą daryti, ji turėtų suteikti ir papildomos gerovės organizmui.
„Deja, tokios kontracepcijos nėra. Daug kam atrodo, kad jei pradedam kontracepcijos metodą, tai turi būti saugu ir efektyvu, bet taip nebūna. Tai žiūrim, kiek daugiausiai gali būti efektyviausia ir daugiausiai tai gali būti pasiekta 99 proc. Ir tai būtent yra ilgalaikiai metodai, kurie jau, viena, nuo vartotojo nepriklauso, nes įdėta spiralė jau tiesiog yra organizme.
Tabletes gi reikia gerti kiekvieną dieną. Ir nemanau, kad yra moteris, kuri nė karto neužmiršo. Juo labiau paauglės nepratusios vartoti kokį vaistą kiekvieną dieną tuo pačiu metu“, – aiškino medikė.
Hormoninė spiralė paauglėms – saugiausias pasirinkimas
Jos teigimu, kai kalbama apie spirales, tai galėtų būti 2 nėštumai iš 1000 mergaičių, o kontraceptinių tablečių atžvilgiu būtų kalbama apie 8 nėštumai iš 100.
„Todėl, kai kalbame apie efektyvumą kaip pirmą ir svarbiausią pasirinkimą, spiralė yra daug efektyvesnis pasirinkimas.
Kalbant apie saugumą, yra atlikta nemažai tyrimų, tarp jų – ir su spiralėmis. Kai kalbame apie spiralę, tai yra vietinis poveikis, ji veikia gimdoje, nėra veikiamas visas organizmas kaip vartojant tabletes ar naudojant pleistrą“, – vardijo ji.
Gydytoja sutiko, kad dalis mergaičių įvedant spiralę jaučia skausmą, bet tai tikrai vėliau nebuvo įvardyta kaip priežastis atsisakyti tokios procedūros kitą kartą.
„Yra atlikti tyrimai, kur mergaitėms nuo 12 iki 17 metų amžiaus įvedamos spiralės. Tai patyrusios nemalonų skausmą įvardijo tik dalis mergaičių. Tad tikrai apie tam tikrą nuskausminimą irgi reikėtų kalbėti. Vis dėlto, kai vėliau merginos buvo klaustos, ar tas skausmas turėtų įtakos kitam neigiamam pasirinkimui, tai atsakė, kad ne.
Ji atkreipė dėmesį, kad ir šios priemonės kaina ilgalaikėje perspektyvoje yra teigiamas aspektas.
„Gal vienkartinai ji atrodo didelė, bet keliems mėnesiams išdėliojus gaunasi vos keli eurai. Taigi šis klausimas ginekologų buvo labai plačiai išdiskutuotas“, – sakė Ž. Bumbulienė.
Gydytoja pabrėžė, kad visos pasaulio draugijos akcentuoja tai, kad spiralė yra pirmo pasirinkimo metodas paauglėms.
Mitas, kad netinka negimdžiusioms
Paklausta, ar tokios priemonės kompensavimas jaunoms merginoms nėra skatinimas nebijoti anksti pradėti lytinius santykius, medikė pabrėžė, kad ji būtų skiriama tik pas gydytoją apsilankiusiai paauglei.
„Taip bus tik su tomis mergaitėmis, kurios ateis pas gydytoją dėl kontracepcijos. Ir, patikėkit, jų tikrai nėra daug, jos paprastai ateina su mamomis. Prieš paskiriant yra surenkama anamnezė, viskas aptariama ir nematau tame nieko blogo“, – aiškino klinikų gydytoja.
Tačiau ji kartu neslėpė, kad esama hormoninių spiralių šalutinio poveikio, tačiau šią priemonę galima paskirti net širdies problemų turinčiosioms.
„Žinoma, kad šalutinis poveikis yra. Jei jų nebūtų, tai ir vaistas neveiktų. Jei yra geras poveikis, visada bus ir pašalinis. Pavyzdžiui, be jau minėto jaunoms mergaitėms būdingesnio skausmo įvedant spiralę pastebima, kad joms dažniau gali išskristi spiralės. Taip pat ilgesnį laiką gali užsitęsti kraujavimas, tepliojimas po jos įvedimo.
Be to, jei skiriant kontraceptines tabletes dažnai bijoma venų tromboembolijos, tai spirales galima skirti net širdies ligų turinčioms merginoms“, – kalbėjo Ž. Bumbulienė.
Kartu medikė paneigė mitus, kad negimdžiusioms moterims negalima dėti hormoninės spiralės. Taip pat ji pabrėžė, kad išėmus spiralę pastojimą galima planuoti iš karto.
Įspėja dėl lytiniu keliu plintančių ligų
Paklausta, ar ši priemonė nedidina negimdinio nėštumo rizikos, ginekologė tikino, kad tai vėlgi daugiau mitai.
„Kadangi pastojimo rizika čia yra žymiai mažesnė, tai ir negimdinio nėštumo rizika palyginus su moterimis, kurios nieko nevartoja, yra mažesnė.
Bet jei jau nėštumas įvyko, jis gali būti negimdinis. Bet lygiai taip pat yra aprašytų atvejų, kai moteris su spirale pastoja, normaliai išnešioja ir pagimdo sveikus kūdikius“, – pabrėžė ji.
Ginekologė kartu pridūrė, kad šis kontracepcijos metodas nuo lytiniu keliu plintančių ligų neapsaugos, todėl būtinai skatinama naudoti ir prezervatyvus.
Taip pat dar prieš įvedant spiralę rekomenduojama išsitirti dėl šių lytiniu keliu plintančių ligų – chlamidijų ir gonorėjos.
