Šiemet gydytojus stebino ne tik netipiškas gripo sezonas, pagausėję susirgimai vėjaraupiais, streptokoko A sukeltomis infekcijomis.
Štai dabar stebimas metapneumoviruso, kurio aktyvumas įprastai būna vasario–kovo mėnesiais, sukeltų infekcijų pagausėjimas.
Per dieną gali „peršokti“ į bronchitą
Žinute apie tai socialiniame tinkle pasidalino Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Justė Latauskienė.
„Dabar labai plinta metapneumovirusas – čia ta „slogytė“, kur per dieną į bronchitą „peršoka“ ir dar duoda savaitės trukmės įkyrų karščiavimą (šalia prie to teoriškai įmanomas konjuktyvitas, viduriavimas ar bėrimas, bet praktikoje jie reti). Jo plitimas siejamas su COVID-19 pandemija – kelių metų užteko, kad užaugtų vaikučių karta juo nepersirgusi „namie“.
Dauguma suserga ir perserga būdami maždaug dviejų metukų amžiaus, o dabar daug serga vaikščiodami maždaug 6–7 metų amžiaus. Anksčiau nuo visų kvėpavimo takų infekcijų jis sudarydavo kelis procentus, dabar kai kuriuose vietose sudaro pusę ir vertinamas antroje vietoje po RSV“, – aiškino gydytoja.
J. Latauskienė pridūrė, kad specifinio gydymo užklupus šiam virusui nėra – naudojami simptominiai vaistai, arbata ir būtinas poilsis:
„Mirtys nuo šio viruso labai retos, daugiausiai – senyviems asmenims. Sergantys lėtinėmis ligomis, kas be ko, juo serga sunkiau.“
Kilo nuo gyvūnų
Gydytoja pridūrė, kad pats virusas identifikuotas 2001 metais, o stebėtas ir pavadinimo neturėjęs dar 50 metų iki tol.
„Šiaip žmonėse cirkuliuoja ~130 metų, „peršokęs“ nuo paukščių. Greitojo testo jam nustatyti nėra, vakcina kuriama, bet dar I bandymų fazėje“, – paaiškino ji.
Užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas patvirtino, kad metapneumovirusas (MPV) cirkuliuoja labai seniai, tad tikrai negalėtų sukelti tokios grėsmės kaip ką tik praūžusi pandemija.
„Mirtys nuo šio viruso labai retos, daugiausiai – senyviems asmenims. Sergantys lėtinėmis ligomis, kas be ko, juo serga sunkiau.“
Tačiau ypač mažiems vaikams, vyresniems, daugiau lėtinių ligų turintiems asmenims šis virusas gali būti pavojingas ir net paguldyti į intensyviosios terapijos palatą.
„Metapneumovirusas priklauso virusų grupei, kuri sukelia kvėpavimo takų ligas, tai – vadinami paramikso virusai. Šiai virusų šeimai priklauso tokie virusai kaip paragripas, respiracinis sincitinis virusas, tymai, kiaulytė. Kas įdomu, genetiškai šie virusai artimi paukščių RSV ir metapneumovirusui – prieš kelis šimtmečius „peršokęs“ nuo gyvūnų šis virusas tapo žmonių virusu.
Kalbu apie tai, kad taip pat, kaip buvo ir su koronavirusu, dabar visi labai stebi paukščių gripo viruso H5N1 protrūkį. Stebima, kad neatsitiktų taip, kad vėl turėtume kažkokius naujus virusus, kurie „peršoka“ iš gyvūnų, tampa žmonių virusais ir sukelia pandemijas. Bet, kalbant apie metapneumovirusą, tai jis tikrai nesukels pandemijos, nes jau seniai cirkuliuoja“, – aiškino profesorius.
Gali pakliūti ir į intensyviąją terapiją
S. Čaplinsko pastebėjimu, šis virusas pasireiškia įprastais peršalimo ligų simptomais.
„Jis pažeidžia viršutinius kvėpavimo takus, užgula nosį, lydi bendras nuovargis, kosulys, dusulys, gali būti karščiavimas. Paprastai liga trunka nuo 2 iki 7 dienų. Bet lygiai taip pat, kaip ir kiti kvėpavimo takų virusai, ypač mažiems vaikams, neišnešiotukams, vyresnio amžiaus žmonėms, gali sukelti ir sunkesnę ligą – bronchiolitą, pneumoniją, tai yra plaučių uždegimą.
Tokie žmonės gali atsidurti ir intensyviosios terapijos skyriuje. Amerikoje ir kitose šalyse yra stebimas neįprastas šių susirgimų šuolis, dalis patenka ir į intensyvios terapijos skyrių“, – kalbėjo profesorius.
„Bet lygiai taip pat, kaip ir kiti kvėpavimo takų virusai, ypač mažiems vaikams, neišnešiotukams, vyresnio amžiaus žmonėms, gali sukelti ir sunkesnę ligą – bronchiolitą, pneumoniją.“
Virusas plinta oro lašeliniu būdu, užkrėsti gali ir besimptomiai žmonės: „Bet jau turėdamas aiškius simptomus, savaime aišku, žmogus yra labiau užkrečiamas.“
Pašnekovo teigimu, dauguma vaikų šiuo virusu pirmą kartą užsikrečia iki 5 metų amžiaus.
„Štai, pavyzdžiui, 25 metų stebėjimo duomenys Amerikoje rodo, kad pagal plaučių infekcijas vaikams, jei vaikui prireikia hospitalizacijos, antra dažniausia to priežastimi būna būtent šis virusas, jis yra antroje vietoje po RSV“, – pridūrė jis.
Epidemiologinės priežiūros nevykdo
Savo ruožtu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nurodė, kad nacionaliniu mastu nėra vykdoma šio viruso epidemiologinė priežiūra:
„Šis virusas nėra įtrauktas į privalomai registruojamų užkrečiamųjų ligų sąrašą, todėl NVSC duomenų apie sergamumą MPV neturi.“
S. Čaplinskas gi pabrėžė, kad, jo manymu, svarbu ne tik daugiau kalbėti apie tokius virusus, bet ir turėti respublikinę strategiją, aiškias metodines priemones.
„Galų gale turi būti ne tik žmogiškieji, bet ir finansiniai resursai, kad būtų sustiprintas budrumas dėl šių infekcijų, pagerinta jų diagnostika. Taip pat kaip ir neužtenka vien kalbėti apie sumažėjusias vaikų vakcinacijos apimtis.
Ypač minint Vaikų gynimo dieną, norisi palinkėti, kad kuo greičiau būtų individualiai atliepta į tėvų nuogąstavimus dėl vaikų skiepijimo. Taip pat būtina prisiminti tai, kas buvo gerai išmokta pandemijos metu – kosėjimo, čiaudėjimo etiketas, rankų ir paviršių higiena. To reikėtų laikytis visada“, – pabrėžė profesorius.
