Nors pandemijos metu galėjo pasirodyti, kad gripas kažkur „dingo“, taip anaiptol nėra. Taip pat toli gražu nereikėtų numenkinti jo pavojaus, kuris neaplenkia ir vaikų.
„Gripas yra gerai žinoma infekcinė liga, žinomos jos komplikacijos ir ji tikrai gali smogti skausmingai“, – konstatavo VUL Santaros klinikų, Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja doc. dr. I. Ivaškevičienė.
Gripas pakerta ir visiškai sveiką vaiką
Ji atkreipė dėmesį į JAV duomenis, kurie rodo, kad pusė mirties atvejų, kurie buvo registruoti vaikų grupėje, prieš tai buvę absoliučiai sveiki vaikai.
„Taigi reikia nepamiršti, kad iki tol visą laiką buvęs super sveikas vaikas gali susirgti. Ligos nesirenka nei amžiaus, nei socialinio statuso. Nesinori kažkaip gąsdinti, bet gripo komplikacijos gali būti sunkios.
Paprastas būdas apsisaugoti nuo šios ligos – dabar yra pats geriausias metas pasiskiepyti. Šiemet 2–7 metų vaikams vakcina nuo gripo yra kompensuojama. Būtų idealu, jei vakciną galėtume kompensuoti visiems vaikams, bet ši pasirinkta amžiaus grupė – kaip pirmas žingsnis“, – pabrėžė gydytoja.
Ji apgailestavo, kad daugelis vis tik nepasimoko, kol patys sunkiai nesuserga.
„Vyrauja tas mitas, kad gripas – nieko pavojingo, tai lengva infekcinė liga. Visada kartoju, kad kiekviena infekcinė liga yra loterijos bilietas. Ir jei dažnai ištrauki gerą bilietą, transliuoji žinutę, kad viskas yra neblogai, bet jei ištraukti blogą bilietą, tada viskas liūdniau.
„Kiekviena infekcinė liga yra loterijos bilietas“, – sakė I. Ivaškevičienė.
Dalis mūsų pacientų, kas jau patenka į ligoninę, tikrai garantuoja, kad kitą sezoną skiepysis, tad labai norėčiau tikėti, kad taip ir daro. Kai pamato ligą iš arti, tai priverčia susimąstyti. Bet visada norėtųsi, kad kiekvienas savo kailiu nebandytų tų skaudžių pamokų“, – kalbėjo I. Ivaškevičienė.
Grūdintis – puiku, tačiau to nepakanka
LSMU Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas, vaikų intensyviosios terapijos gydytojas Darius Varaškevičius patikino, kad žmonių judėjimas ir bendravimas dabar yra labai aktyvus, glaudus, tad visi lengvai gali pasidalinti virusais, vaikai – ne išimtis.
„Jau yra vakcina nuo gripo, tai savo vaikus, anūkus paskiepijome. Visuomenėje gi, kaip ir su daugeliu ligų, yra įvairių nuomonių, bet vaikus irgi reikia skiepyti nuo gripo. Vaikai itin aktyviai dalyvauja socialiniame gyvenime, lanko kolektyvus, tad tai padeda apsisaugoti“, – kalbėjo gydytojas.
Be to, jis pabrėžė, kad skiepytis reikia nepaisant to, kiek yra grūdinamasi ir stiprinamas imunitetas.
„Kai pats buvau vaikas, nuo 10–11 metų mokiausi sportinėje klasėje ir kadangi sovietiniais laikais nebuvo karšto vandens, maudėmės po šaltu vandeniu, ir nuo laiko lig šiol kiekvieną rytą maudausi po šaltu vandeniu, pakankamai aktyviai gyvenu, ir dviračiu kartais važiuoju į darbą, tad grūdinimosi užtenka. Jei nelyja, visada einu į savo penkiaminutę iš savo į kitą pastatą kokius 500 metrų su pižama net ir žiemą per lauką ir man nieko neatsitinka, nes organizmas prie to pripratęs.
Bet aš skiepijuosi, ne žinau, kad yra visiškai kiti mechanizmai. Taip, jei organizmas užsigrūdinęs, žymiai mažesnė tikimybė, kad žmogus susirgs. Tačiau kai kalbame apie vaikus, jų imuninė sistema dar ne iki galo susiformavusi, o paauglystėje vėl vyksta persitvarkymas, tad vyresni vaikai vėl yra nauja rizikos grupė“, – aiškino D. Varaškevičius.
Tarp komplikacijų – ir miokarditas, ir meningitas
Vaikų gydytojai priminė, kad gripas gali turėti įvairiausių komplikacijų, dalis jų – ir ilgalaikės.
„Pačios infekcijos metu gali kilti kvėpavimo takų antrinės infekcijos, gali būti ir paties viruso sukelta pneumonija (plaučių uždegimas), kai gali prireikti gydymo ligoninėje. Gali būti tokios komplikacijos kaip otitas ir panašūs kvėpavimo takų pažeidimai.
Jei tai būtų antrinė bakterinė pneumonija, tada prireikia vartoti ir antibiotikus, vaikas dar daugiau laiko praleidžia namuose, negali grįžti į kolektyvą. Pneumonijos gydymo eiga irgi gali būti visokia – nesunkiai išgydoma, o gali prireikti gydymo ligoninėje, ko turbūt vaikui nelinkėtų nė vieni tėvai“, – kalbėjo I. Ivaškevičienė.
„Taip, jei organizmas užsigrūdinęs, žymiai mažesnė tikimybė, kad žmogus susirgs. Tačiau kai kalbame apie vaikus, jų imuninė sistema dar ne iki galo susiformavusi“, – sakė D. Varaškevičius.
Ji įvardijo dar vieną labai pavojinga, bet retą komplikaciją – po gripo atsiradusius širdies raumens pažeidimus – miokarditus.
„Esame matę tokių atvejų, jie tikrai labai sunkūs, komplikuoti, reikalaujantys ilgalaikio gydymo ir priežiūros, stebėjimo. Bet kokia virusinė infekcija atveria kelius antrinėms bakterinėms komplikacijoms (viena jų – ir sepsis).
Dar viena gana dažna komplikacija – miozitas. Tai dažniausiai blauzdų raumenų pažeidimas, kai yra labai skausmingi raumenys, primena būklę tarsi po labai intensyvaus fizinio krūvio. Tai šis skausmas būna išreikštas kelis kartus stipriau, vaikai atsisako vaikščioti, jiems labai skauda, jie kenčia, tai labai nemaloni komplikacija. Jai praeiti reikia laiko, kartais – net gydymo ligoninėje“, – vardijo vaikų gydytoja.
Be to, ji pridūrė, kad po gripo labai būdingas užsitęsęs nuovargis, noras pagulinėti: „Visi šie dalykai neprisideda prie geresnės vaiko sveikatos ar gyvenimo kokybės. Skiepas nuo viruso gal ir neapsaugos, bet padės išvengti komplikacijų.“
D. Varaškevičiaus pastebėjimu, jei vystosi antrinės ar apskritai kelios infekcijos vienu metu, kai imuninė sistema silpsta, yra tikimybė išsivystyti ir neuroinfekcijai – meningitui ar encefalitui.
Neįprasti plaučių uždegimo požymiai
Nors šiuo metu portalo tv3.lt kalbinti gydytojai sakė dar nestebintys gripu sergančių pacientų srauto, bendrai viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sparčiai daugėja. Be to, ryškiau matomas dar nuo vasaros tebesitęsiantis atipinių pneumonijų (plaučių uždegimo) pakilimas.
„Dabar turime labai daug pneumonijų, kurių atipiniai sukėlėjai Mycoplasma pneumoniae, Chlamydia pneumoniae. Stebimi specifiniai simptomai, karščiavimo nėra daug, nebūna jokių kvėpavimo nepakankamumo požymių, bet vaikai kosti pakankamai ilgai, neretai suserga visa šeima.
Būna, atvyksta ilgai kosėjęs vaikas, nėra ryškių simptomų, bet rentgenologiškai matomas pneumonijos vaizdas, infiltracija plaučiuose, tai iškart pradėdavome gydyti, kad gautume greitesnį efektą. Juo labiau kad kaip ir atipine infekcija susergama lėčiau, lėčiau ir gyjama. Gamta nemėgsta tuštumos – kai kuriuos sukėlėjus, pneumokoką su vakcinomis iš populiacijos pašalinome, tai jo vietą užima kitas sukėlėjas“, – komentavo vaikų gydytojas.
Dar vidurvasarį šokęs susirgimas COVID-19 taip pat nepaleidžia lietuvių. Pasak D. Varaškevičiaus, prieš kokias 2–3 savaites buvo ženklus padaugėjimas, nors praėjusią savaitę sergančiųjų koronavirusu sumažėjo.
„Prieš kelias savaites didžiąją dalį užkrečiamųjų ligų padalinio net 70 proc. sudarė susirgimai COVID-19 – visi mažiukai iki 2 metų amžiaus, kurie dar nesirgę ir neskiepyti. Po to buvo sumažėję, bet šios savaitės pradžioje, kai budėjau, naktį vėl tris sergančius atvežė – du iš Alytaus, tai susirgimai koronavirusu „banguoja“, bet jų nėra labai sunkių. Suaugusiųjų serga labai daug – stacionare virš 20 pacientų didžioji dalis guli su deguonimi“, – pastebėjo gydytojas.
Sunaikinta daugybe gydymo istaigu , kaimuose vyksta zmoniu genocidas , medikai tam neprieštarauja
Anksčiau be jokių super duper irengimu nustatydavo diagnozes . Dabar su visom aparatūrom nenustato pvz apendicito .
,, medikai ,, net nesugeba pamatuoti kraujo spaudimo !
Apie chemtreilus is viso visi tyli vandens prisipyle burnas .
O su savo vakcinom eikit nx . Gamintojai neatsako uz vakcinas .