Lietuvos banko duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį mūsų šalyje veikiančių bankomatų skaičius sumažėjo dvigubai. Gerokai sumažėjo ir bankų skyrių, kuriuose galima gauti grynųjų. Nors jų galima gauti kai kuriose parduotuvėse, tačiau jos veikia ne visada, o ir kai veikia, nebūtinai turi pakankamą sumą.
Portalo tv3.lt skaitytoja Ramutė, gyvenanti Biržų rajone ,pasakojo, kad jau artimiausias bankomatas yra už 18 kilometrų.
„Gerai, kad netoliese esančioje parduotuvėje galima atsiskaityti banko kortele. Tačiau turgaus prekeiviai priima tik grynuosius, tad jeigu baigiasi grynieji pinigai turguje apsilankyti jau nebegaliu.
Tikrai būtų gerai, jei bankomatas būtų arčiau namų“, – sakė moteris.
Grynųjų klausimas tapo dar svarbesnis nuo šių metų pradžios, kai įsigaliojo įstatymo pataisos, pagal kurias darbo užmokestį galima mokėti tik į darbuotojo sąskaitą.
Bankomatai bus įrengti arčiau gyventojų
Praėjusį birželį finansų rinkos dalyviai susitarė per vienerius metus užtikrinti, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvos gyventojų grynųjų pinigų išgryninimo vieta (bankomatas ar kita bankomatui lygiavertė vieta) būtų pasiekiama iki 10 km atstumu nuo gyventojų deklaruotos gyvenamosios vietos arba 99 proc. gyventojų – iki 20 km atstumu.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, įgyvendinant memorandumą dėl grynųjų prieinamumo didinimo jau pasirašyta sutartis su infrastruktūros tiekėju, projekto partnere tapo bendrovė „Worldline Lietuva“.
„Susitarti dėl projekto įgyvendinimo eigos bei formalumų dar pernai buvo itin svarbu, kad tiekėjas galėtų iš anksto užsisakyti reikalingą įrangą ir planuoti įgyvendinimą.
Be to, diskusijų metu išsigrynino sprendimas visose vietovėse, kuriose leis techninės galimybės, įrengti būtent bankomatus, kaip gyventojams patogiausią grynųjų pinigų išdavimo būdą“, – teigė LBA prezidentė Eivilė Čipkutė.
100 naujų bankomatų
„Swedbank“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė sakė, kad įvairiose šalies vietovėse, iš viso bus įrengta 100 naujų išgryninimo vietų, kurių sąrašas bus paskelbtas naujoje interneto svetainėje (tačiau kol kas ji neveikia, – red. past.) .
Tikslus naujųjų pinigų išgryninimo vietų sąrašas bus paskelbtas tiekėjui atlikus infrastruktūros plėtros galimybių vertinimą. Visų memorandumą pasirašiusių finansų rinkos dalyvių klientai naujai įrengtose vietose galės išsigryninti pinigų tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir iš savo banko bankomatų“, – žadėjo J. Gumuliauskienė.
Anot jos, grynųjų pinigų prieigos taškų plėtra buvo sutelkta į vietoves, kuriose gyvena iki 4 tūkst. gyventojų“, – sakė banko atstovė.
LBA duomenimis, įgyvendinus memorandumą, galimybė išsigryninti pinigus bus prieinama ne mažiau kaip 191 šalies mieste bei miestelyje.
Asociacija skaičiuoja, kad šiuo metu šalyje veikia 1044 bankomatų, per 2200 „Perlo“ terminalų, grynųjų pinigų išdavimo paslauga teikiama ir bankų partnerių „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ ir kitų parduotuvių kasose bei „Narvesen“, „Lietuvos spaudos“ kioskuose, iš viso – apie 4 tūkst. taškų.
Siekė užtikrinti paprastesnį grynųjų prieinamumą
Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Politikos, kontrolės ir emisijos skyriaus vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė sakė, kad nepaisant mokėjimo kortelių populiarumo, mokėjimai grynaisiais išlieka reikšminga mokėjimo priemone, todėl ir buvo inicijuotas Tarpusavio supratimo memorandumas dėl grynųjų pinigų prieinamumo.
„Grynųjų pinigų naudojimui atsiskaitymams prekybos vietose įtaką daro gyventojų įpročiai, finansinis ir skaitmeninis raštingumas, taip pat ir asmeninis pasirinkimas bei tai, kad kai kurios prekybos ar paslaugų vietos nepriima atsiskaitymų negrynaisiais pinigais.
Tikėtina, kad šiais metais uždraudus atlyginimus mokėti grynaisiais dalis gyventojų dažniau atsiskaitys banko kortelėmis“, – teigė Lietuvos banko specialistė.
Anot E. Lisinskaitės, iki pandemijos gyventojai dažniau atsiskaitydavo grynaisiais pinigais.
„Europos Centrinio Banko (ECB) apklausos duomenimis, 2019 m. Lietuvoje 68 proc. visų mokėjimų prekybos vietose atlikta grynaisiais pinigais, o pagal 2016 m. analogišką apklausą – 75 proc.
2020 ir 2021 m. gyventojų atsiskaitymo įpročiams įtaką darė pandemija. Gyventojai dažniau atsiskaitymams rinkosi mokėjimo būdus, kai atsiskaitoma negrynaisiais. ECB apklausos duomenimis, 2020 m. grynieji pinigai mokėjimams buvo naudojami rečiau – taip teigė 27 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų, o bekontaktės mokėjimo kortelės dažniau – tą nurodė daugiau kaip trečdalis Lietuvos gyventojų“, – komentavo Lietuvos banko atstovė.
Pandemijos metų auga banko kortelių populiarumas
E. Lisinskaitės teigimu, kaip pagrindinė priežastis rečiau rinktis grynuosius pinigus buvo nurodoma augantis kitų atsiskaitymo priemonių patogumas – ypač bekontakčių atsiskaitymų limito padidinimas ir bekontakčių atsiskaitymų terminalų įrengimas.
„Taip pat Lietuvos banko statistika rodo, kad keičiasi mokėjimo kortelių naudojimo tendencija. 2020 m. mokėjimo kortelės pradėtos dažniau naudoti atsiskaitymams, daugiau nei pusė lėšų panaudota mokėjimams kortele, o ne išsigryninimui. Taigi grynųjų pinigų išėmimo iš sąskaitos poreikis mažėja“, – sakė E. Lisinskaitė.
65 proc. žmonių teigia nesusiduriantys su sunkumais, pasiimdami grynuosius pinigus iš sąskaitos, o likusiems kyla vienokių ar kitokių sunkumų“, – komentavo E. Lisinskaitė.
Ji priminė, kad finansų įstaigos įsipareigojo naujas grynųjų pinigų prieigos vietas įrengti iki 2022 m. liepos 1 d.
„Šiuo metu projekto įgyvendinimas vyksta pagal planą. Finansų rinkos dalyviai nusprendė Memorandumą įgyvendinti įrengiant bendrus bankomatus, kuriuos administruos nepriklausomas tiekėjas. Pasirašius sutartį su juo, prasidės darbai, susiję su prieigos vietų fiziniu patikrinimu bankomatų įrengimo tinkamumui. Toliau bus užsakoma įranga, ruošiamos vietos naujiems bankomatams ir atliekamas jų įrengimas“, – komentavo Lietuvos banko atstovė.
Skundėsi, kad be galimybių paso negali naudotis bankomatais
Praėjusiais metais, kai į didelius prekybos centrus, buvo nuspręsta įleisti gyventojus tik turinčius galimybių pasą, žmonės ėmė skųstis, kad negali pasinaudoti bankomatais.
Portalo tv3.lt skaitytoja Dovilė tuo metu pasakojo, pritrūkus grynųjų pinigų mažame mieste sunku rasti bankomatą, o ir radus pasinaudoti juo galima tik turint galimybių pasą.
„Nuvykusi į Telšius pirmiausia ne lankytinų objektų ieškojau, bet bankomato, nes ne visuose muziejuose ar lankytinose vietose galėjau atsiskaityti kortele. Jį radau miesto centre, viename prekybos centre. Tačiau, kad į jį patekčiau, turėjau pateikti galimybių pasą. Man tai problemų nesukėlė, nuskenavo galimybių pasą ir galėjau naudotis bankomatu.
Tačiau ką daryti žmonėms, kurie gyvena mažesniuose miesteliuose, kur apskritai nėra bankomatų, o artimiausias už keliasdešimt kilometrų, kur patekti galima tik su galimybių pasu?“– retoriškai klausė moteris.
Gyventojai patys renkasi neturėti galimybių paso?
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius sakė, kad teikdamas kasdienes finansines paslaugas bankas visada vadovaujasi nustatytomis klientų aptarnavimo tvarkomis, kurios galioja šiuo pandemijos laikotarpiu.
„O turėti ar neturėti galimybių pasą, yra individualus kiekvieno kliento pasirinkimas. Ir asmenys, kurie nusprendžia jo neturėti, iš anksto žino, kad be galimybių paso dalis viešų vietų ir prekybos centrų jiems tampa neprieinami.
Nepaisant to, miestuose yra užtektinai grynuosius pinigus priimančių bankomatų, kurie veikia ne prekybos centrų patalpose, tad jais naudotis galime be galimybių pasų. Informacija apie tikslią tokių bankomatų vietą yra viešai prieinama banko internetinėje svetainėje arba išmaniojoje programėlėje“, – komentavo banko atstovas.
Siūlė grynuosius imti ne tik iš bankomatų
O SEB banko mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė pažymėjo, kad kai kurie bankomatai yra įrengti prekybos centrų viduje, atsižvelgiant į klientų patogumą – saugi aplinka, lankoma vieta, kurioje teikiamos ir kitos klientams reikalingos paslaugos.
„Taip pat SEB banko klientai grynųjų pinigų nemokamai gali pasiimti ir prekybos centrų kasose. Ši „cash back“ vadinama paslauga teikiama ir didžiųjų prekybos tinklų, ir mažesnių tinklų parduotuvėse, į kurias patekti galimybių paso nereikia. Be to, per mėnesį iš kasų prekybos vietose nemokamai paimama grynųjų pinigų suma yra neribojama.
Banko duomenys rodo, kad dažniausiai pinigų išgryninimo kasose paslauga naudojasi didmiesčių – Vilniaus ir Kauno – gyventojai. Kita vertus, daugiau negu penktadalis visų tokio pobūdžio pinigų išgryninimo operacijų atliekama ir mažesniuose miestuose, kur paprastai būna mažiau bankomatų“, – komentavo banko atstovė.
