G. Nausėda prezidento pareigas eina nuo liepos 12 d.
Daro viską visiškai kitaip
G. Nausėda savo kadencijos pradžioje feisbuke yra gana aktyvus. Oficialiame puslapyje jis dažniausiai dalijasi oficialiais sveikinimais, pareiškimais, akimirkomis iš susitikimų su Lietuvos ir užsienio politikais.
O asmeniniame profilyje, kurį turi kur kas ilgiau nei yra įsikūręs Daukanto aikštės rūmuose, prezidentas nevengia pasidalinti ir akimirkomis iš asmeninio gyvenimo. Pavyzdžiui, iš grybavimo.
Politinių kampanijų strategas ir komunikacijos konsultantas Mindaugas Lapinskas portalui tv3.lt tvirtino, kad G. Nausėdos komanda pasižiūrėjo, kaip savo komunikaciją konstravo buvusi šalies vadovė, ir nusprendė viską daryti atvirkščiai.
„Jeigu D. Grybauskaitė nerodydavo laisvalaikio, tai mes rodykime. Jei D. Grybauskaitė pas save už tvoros su aviliais kažką darydavo, tai mes eikime į mišką. Jei D. Grybauskaitė su pensininkais susitikdavo, tai mes su gražiais futbolininkais“, – kalbėjo M. Lapinskas.
Pasak komunikacijos konsultanto, G. Nausėdai kurti gerą įvaizdį padeda ir tai, kad dažnai į įvairius renginius su juo vyksta žmona Diana.
„Jie atrodo, kaip ganėtinai standartinė lietuviška šeima. Kai dalyvauji vienas, tai atrodo ne taip natūraliai“, – įsitikinęs M. Lapinskas.
Viešųjų ryšių agentūros „Nova Media“ vyresnysis partneris Arijus Katauskas vertindamas prezidento komunikaciją kadencijos pradžioje teigė, kad G. Nausėda ir jo komandą neišpildė visų pažadų, kuriuos dalino.
„Buvo žadėta daug intensyvaus darbo su žiniasklaida, bendravimo, vos ne kassavaitinių susitikimų. Bet to nelabai dabar matome“, – kalbėjo A. Katauskas.
Pašnekovo teigimu, gana pasyvią komunikaciją galėjo lemti ir tai, kad politinėje padangėje po koalicijos ir vyriausybės suformavimo įsivyravo štilis, o ir pats G. Nausėda nepatyrė didelių komunikacinių krizių, į kurias reikėjo sureaguoti.
Šalta pradžia
A. Katauskas tvirtina, kad D. Grybauskaitė ir G. Nausėda yra visiškai skirtingi žmonės komunikacine prasme. Pašnekovo teigimu, pirmojoje kadencijoje D. Grybauskaitės retorika buvo griežta, pasižymėjo šaltu tonu ir aiškiai apibrėžtomis bendravimo taisyklėmis.
„Reikia pripažinti, kad buvo labai skirtingas laikotarpis. D. Grybauskaitė atėjo į postą pačiame krizės įkarštyje ir nuotaikos, temos, apie ką kalbama viešojoje erdvėje, buvo visiškai kitokios nei dabar“, – sakė A. Katauskas.
Pasak komunikacijos eksperto, D. Grybauskaitė savo komunikacijos kryptį, kaip bendrauja su visuomene, žiniasklaida ir politikais, suformavo dar prieš įžengdama į Daukanto aikštės rūmus. Kitas veiksnys, dėl kurio skiriasi G. Nausėdos komunikacija kadencijos pradžioje ir D. Grybauskaitės, yra susijęs su technologijomis.
„Politikai nebuvo tokie aktyvūs socialiniuose tinkluose, kokie yra dabar. Skirtumas yra gana aiškiai matomas“, – tvirtino A. Katauskas.
Jautė visuomenės spaudimą
Antrosios kadencijos metu šalies vadovės įvaizdis viešojoje erdvėje kiek pakito. D. Grybauskaitė nevengė dalintis savo laisvalaikio akimirkomis, pavyzdžiui, kaip marinuoja grybus ar lankosi vietose, kurios retai sulaukia aukščiausių šalies pareigūnų vizito – kebabinėse.
„Antrosios kadencijos metu, gal ir pirmos pabaigoje, kritika, kuri keliavo D. Grybauskaitės atžvilgiu, dėl jos šaltumo vis intensyvėjo. Panašu, kad prezidentės komanda suvokė, kad reikalingas tam tikras aktyvesnis bendravimas, ne vien tik oficialia linija“, – kalbėjo A. Katauskas.
Pašnekovo teigimu, tuo metu politinėje komunikacijoje Lietuvoje pradėjo įsigalėti socialinės medijos, kurios atvėrė kelią visai kitokiam bendravimui. A. Katauskas svarsto, kad prie pasikeitusios prezidentės komunikacijos prisidėjo keletas veiksnių: spaudimas iš visuomenės, tai, kad 2014 m. prezidento rinkimuose prireikė antrojo turo.
„Akivaizdu, kad pokyčių komunikacine prasme reikėjo. D. Grybauskaitė išlaikė bendravimo su žiniasklaida taisykles, tačiau aktyvesnis tiek laisvalaikio, tiek bendravimo su visuomene eksponavimas leido prezidentei tikėtis kitokio nušvietimo viešojoje erdvėje“, – dėstė A. Katauskas.
Anot komunikacijos specialisto, D. Grybauskaitė, išlaikė savo charakterį ir stilių, tačiau sugebėjo adaptuotis prie to meto aktualijų.
„Manau, kad tai buvo prezidentės komunikacijos evoliucija, kuri rodė akivaizdų analizavimą to, kokie yra komunikaciniai rezultatai ir būtinų pokyčių įdiegimą, priklausomai nuo situacijos“, – svarstė A. Katauskas.
M. Lapinskas dėl antrojo D. Grybauskaitės komunikacijos etapo yra skeptiškas.
„Aš smarkiai abejoju, taip nuoširdžiai, ar ta jos pakeista retorika kažką įtikino. Nes jaučiasi iš kūno kalbos, iš balso tono, iš sakinių konstrukcijos... Atrodė ganėtinai nenatūralu ir suvaidinta“, – tvirtino M. Lapinskas.
Pasak pašnekovo, dabartinis šalies vadovas viešojoje erdvėje atrodo daug natūraliau nei jo pirmtakė.
„Tikėtina, kai atvažiuoja pasižiūrėti varžybų, jam rezultatas bent jau 50 proc. įdomus, skirtingai nuo D. Grybauskaitės, kuriai rezultatas būdavo kokiais 5 proc. įdomus“, – šalies vadovų elgesį vertino M. Lapinskas.
Išgyvena transformaciją
„G. Nausėda išgyvena, mano nuomone, transformacinį laikotarpį nuo to momento, koks jis buvo prieš keletą metų, siekiantis žiniasklaidos dėmesio ir darantis viską, kad jo gautų ir dabar. Mes dar nematome tikrojo G. Nausėdos komunikacinio veido, nes jam nebuvo laiko pasirodyti. Iš kitos pusės, spaudimo pasirodyti buvo per mažai“, – samprotavo A. Katauskas.
M. Lapinsko teigimu, G. Nausėdos komunikacija bus itin priklausoma nuo to, ar prezidentas imsis nepopuliarių sprendimų.
„Kol tu varijuoji temomis, kurios visiems patinka ir nelendi į sunkius sprendimus, gali būti toks pakankamai geras ir gražus, baltas ir pūkuotas. Kai pradedi priimti sunkius sprendimus ar užimti kažkurią pusę, tokiu atveju prasideda problemos“, – analizavo komunikacijos konsultantas.
A. Katausko teigimu, aktyvesnę G. Nausėdos komunikaciją turėtume išvysti prasidėjus rudens Seimo sesijai, kurios metu bus priimamas metinis valstybės biudžetas
„Akivaizdu, kad prezidentūra turės būti aktyvesnė komunikacijoje tuo laikotarpiu. <...> Prezidentui, kaip ekonomistui, gali tekti labai daug padirbėti“, – mano pašnekovas.
A. Katauskas tvirtina, kad pirmieji G. Nausėdos kadencijos metai bus įdomūs dėl to, kad daugelis politikų labai suaktyvės prieš kitais metais vyksiančius Seimo rinkimus. Komunikacijos specialisto teigimu, G. Nausėda turės reaguoti į kai kuriuos veiksmus, nes dalis politikų gana agresyviai pradėjo gvieštis prezidento rinkiminės kampanijos metu pristatytą „gerovės valstybės“ koncepciją.
„Čia ir spręsis prezidentūros ir prezidento retorikos stilius“, – įsitikinęs A. Katauskas.
D. Grybauskaitės oficialų „Facebook“ puslapį mėgsta virš 379 tūkst. žmonių, o G. Nausėdos – virš 42 tūkst. socialinio tinklo vartotojų.
