Klaipėdos visuomenės sveikatos centre gyventojų skundų dėl nepakeliamos smarvės vien šiemet sulaukta per 700-us. Šalia uostamiesčio įsikūrusių įmonių skleidžiamą dvoką kenčiantys klaipėdiečiai pasakoja, kad pasitaiko dienų, kuomet aštrus fekalijų, mėšlo ar nuotekų kvapas nesisklaido visą dieną.
„Yra tokių dienų kai jis yra nuolat ir netgi jau esame ekspertai, žinome: smirda Grigeo, pareina kvapas iš Brandos, pareina iš KRATC, jau galime atskirti tuos kvapus“, – pasakoja Ketvergių bendruomenės pirmininkė Rasa Kuzavienė.
Ir dėl smarvės, ir dėl juodų dulkių Klaipėda viešumoje šiemet skambėjo kaip niekada. Tad ir uostamiečio skandalai valdžią paskubino keisti higienos normas. Sveikatos apsaugos viceministras tikisi, kad nuo 8-ių iki 5-ių vienetų sumažinus ribinę kvapų koncentracijos ore normą, besiskundžiančiųjų smarve sumažės. Mat ją skleidžiančios įmonės turės pertvarkyti savo vykdomą veiklą.
„Gyventojai visoje Lietuvoj pradėjo skųstis dėl gyvulininkystės kompleksų, ir ten tikrai yra daug netvarkos, kada netinkamai susumtom jos yra saugomos ir kaupiamos. Ta padėtis bet kuriuo atveju turėjo keistis. Ta pati situacija ir Klaipėdoje. Kada mes turėjom kompleksą Klaipėdos rajone, kada kelios įmonės turi tas taršias veiklas“, – sako Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.
Sumažintiems normatyvams įgyvendinti skirtas 5-erių metų pereinamasis laikotarpis. Nemalonių kvapų varginami klaipėdiečiai mano, kad jis per ilgas ir palankus tik teršėjams. Jie netiki ir tuo, kad dvokas iš miesto dings. Mat tyrimai rodo, jog maksimali kvapų koncentracijos ore vertė neviršijama, net kai miestas skendi smarvėje.
„Juk kvietimai buvo tada, kai žmonėms buvo tikrai nemalonu. Tai kas tada būtų, jeigu tos medžiagos viršytų ribines vertes, tai jau, matyt, nebebūtų kam kviesti pagalbos. Būtumėm iškritę tiesiog“, – teigia R. Kuzavienė.
„Žmogaus uoslė, kaip mums aiškina specialistai, užuodžia 1 kvapo vienetą. Jeigu būtų palikta 3-4 kvapo vienetai, iki gyvenamosios aplinkos neateitų, iki miesto“, – sako Bandužių bendruomenės pirmininkė Ligita Girskienė.
Nemaloniais kvapais orą teršiančių įmonių vadovai taip pat nepatenkinti: esą įmonėse pažeidimų nenustatoma, tad reikalavimai griežtinti veiklą ir skleidžiamus kvapus be pagrindo, paisoma tik žmonių skundų.
„Tai yra diletantų pasvarstymai. Vieni žmonės tiki energetiškai įkrautu tualetiniu popieriumi, kiti tiki, kad yra gyvybė marse, treti tiki visokiausiais paramanais. Tačiau mes remiamės savo veikloj įstatymais, mes remiamės oficialių institucijų išvadomis, tyrimais ir investuojame į pažangą tiek, kiek mes sugebame ir tiek, kiek galime skirti lėšų“, – sako KRATC atstovas ryšiams su visuomene Arūnas Liubinavičius.
Ne kartą dėl nemalonių kvapų kaltinti „Klaipėdos vandenų“ atstovai tikina, kad už naujausias technologijas, kad tik nemalonaus kvapo būtų mažiau atseikėti turės patys gyventojai, už vandenį mokėdami brangiau.
„Yra „š“ fabrikas, bet ne šokolado fabrikas, visos valyklos turi specifinį kvapą. Gerai, uždengsim gravitacinius – virš 100 tūkstančių, gerai uždengsim smėliagaudes apie milijoną, uždengsim pirminius – dar du milijonai, tai iš kur tuos pinigus gausi? Duokit, uždengsim, jokių problemų nebus, bet tada kaina vandens – automatiškai“, – pasakoja AB „Klaipėdos vanduo“ direktorius Algirdas Špučys.
Na, o dar viena atliekų perdirbimo įmonė šalia uostamiesčio jau kelis kartus investavo, kad nemalonūs kvapai neterštų oro. Jos atstovai tikina, kad sugriežtėjus reikalavimams teks svarstyti ar beverta dirbti.
„Mes ir dabar esam jau tris kartus pamažinti. Ir svarstysim, skaičiuosim ar mums išvis beapsimokės, ta prasme, dirbti ir daryti investicijas, galbūt mes eisime užsidarymo keliu“, – teigia UAB „Branda LT“ direktorius Evaldas Stakė.
Visuomenės sveikatos specialistai neatmeta, kad ateityje higienos norma dėl oro taršos tik dar labiau griežtės.
„Tai dar nereiškia, kad higienos norma vėliau nebus vėl peržiūrima. Jeigu sakykime tai nepasiteisins, reiškia, kaip sakant, inicijuosim arba informuosim, kad iš tikrųjų dar reikia žiūrėti, dar reikia kažką keisti“, – pasakoja skyriaus vedėja Asta Šlepetienė.
Sveikatos apsaugos viceministras tikina, kad 5-ių europinių kvapo vienetų riba – kompromisinis variantas, turintis tenkinti tiek įmonių atstovus, tiek ir gyventojus. Juolab, kad tokia pati ribinė vertė taip pat galioja Latvijoje ir Estijoje. Beje, vakaruose kai kur ši riba dar griežtesnė. Pavyzdžiui, Vokietijoje leistina kvapų koncentracijos ore riba siekia vos 1-ą vienetą.
