Rukloje Vokietijos karius šeštadienį aplankiusi gynybos ministrė Christine Lambrecht tvirtino, kad „mes užtikrinsime, kad brigada galėtų būti perkelta į Lietuvą per nedidelį laiko tarpą, per dešimt dienų“.
Kartu su ja spaudos konferencijoje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad šio termino pakanka reakcijai į pajėgų telkimą prie šalies sienų, o tai parodė ir patirtis Ukrainoje.
Tai papiktino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Lauryną Kasčiūną.
„Esminis dalykas, nežinau, kas ką sako, Lietuvos interesas, kai būsime pasirengę, brigada čia. Signalai, kurie verčia suabejoti tokia poziciją, o aukštojoje diplomatijoje kiekvienas žodis yra be galo svarbus, pasakytas viename ar kitame kontekste, negalime siųsti skirtingų signalų.
Kitaip tariant, 10 dienų modelis gali būti tik kaip laikinas sprendimas, iki tol, kol mes būsime pasiruošę ir surišime savo pasiruošimo grafiką su vokiečių pasiruošimo grafiku.
Čia turi būti pagrindinis akcentas, o ne kad po 10 dienų, to užteks ir panašiai. Kitaip tariant, kai krizė prasideda, reikia kuo daugiau NATO pajėgų turėti čia“, – antradienį Seime žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, kitą trečiadienį A. Anušauskas bus kviečiamas į NSGK posėdį.
„Mes kalbėsimės šiuo klausimu. <...> Manau, kad visiems reikia susikoordinuoti ir komunikuoti vieną ir tą patį“, – teigė L. Kasčiūnas.
Gražulis pasiūlė rezoliuciją
Kilusį konfliktą tarp A. Anušausko ir L. Kasčiūno Seimo posėdžių salėje ėmėsi spręsti Regionų frakcijai priklausantis Petras Gražulis. Jis pasiūlė į Seimo posėdžio darbotvarkę įtraukti rezoliuciją dėl nuolatinio Vokietijos karių dislokavimo Lietuvoje.
„Kadangi du įtakingi vyrai susipliekė, tai yra NSGK pirmininkas Kasčiūnas ir krašto apsaugos ministras Anušauskas, dėl Vokietijos karinių vienetų buvimo Lietuvoje. Anušauskas sako, kad užtenka, kad jie būtų Vokietijoje ir per 10 dienų atvyks, Kasčiūnas sako, kad jie turi būti nuolat Lietuvoje.
Matau, kad į šitą ginčą įsitraukė ir prezidentas, ir užsienio reikalų ministras. Manau, kad šitą ginčą turi išspręsti Seimas“, – tvirtinant posėdžio darbotvarkę antradienį kalbėjo P. Gražulis.
Politikas sakė, kad dėl to parengė L. Kasčiūną remiančią rezoliuciją.
„Kaip liaudis sako, reikia Lietuvai nors vieno kreivo vokiečio. O jei bus kariniai daliniai, bus tvarka“, – tvirtino P. Gražulis.
Visgi jo siūlymui įtrakti rezoliuciją į antradienio darbotvarkę parlamentarai nepritarė.
Landsbergis: su Vokietija susitarta, kad brigada bus dislokuota Lietuvoje
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Lietuva su Vokietija vasarą susitarė dėl brigados dislokavimo šalyje, o ne šio kovinio vieneto pasirengimo atvykti į Lietuvą skubiai, jeigu to prireiktų.
Lietuvos pareigūnai anksčiau teigė besitikintys, jog brigada bus dislokuota nuolatos.
„Šiandien situacija yra de facto tokia ir vokiečiai tai patvirtino, kad taip, mes pas jus atvyksime, jeigu pavojus kiltų. Mes tą žinome, bet susitarimas yra ne toks“, – žurnalistams Seime sakė Lietuvos diplomatijos vadovas ir valdančiųjų konservatorių lyderis.
„Prezidento Nausėdos ir kanclerio Scholzo pasirašytas susitarimas kalba apie kovai pasiruošusią brigadą Lietuvoje“, – pridūrė jis.
Pasak ministro, Vyriausybė su Krašto apsaugos ministerija jau yra suderinusi infrastruktūros brigadai priimti planą.
„Iš tų datų yra aišku, kada Lietuva bus pasirengusi priimti brigadą. Ir turbūt nėra keista, kad norėtųsi, kad tiek ir ministras, ir apskritai iš Lietuvos nuskambėtų labai aiškus kvietimas vokiečius įvardinti, ar tos datos, kurias Lietuva teikia, yra priimtinos ir atitinka jų planavimo kalendorių. To neišgirdome“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Lietuvos prezidento Gitano Nausėdo ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo birželį pasirašytame komunikate rašoma, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
Susitarime pabrėžiama, kad iš pradžių šiai brigadai vadovaus Lietuvoje nuolat dislokuotas brigados priešakinis vadovavimo elementas, ją sudarys specialiai šiam tikslui skirtos Vokietijos kovinės pajėgos, kurias potencialiai papildys galimi tarptautiniai elementai.
Anot susitarimo, tai daroma siekiant, „kad būtų suformuota galinga ir išskirtinai tik šiam tikslui skirta kovinė formuotė, pasirengusi greitam dislokavimui ir panaudojimui“.
Komunikate rašoma, kad šios pajėgos bus integruotos į regioniniu mastu orientuotą, intensyvią ir išsamią pratybų programą, kurioje dalyvaus rotacinės pajėgos ir Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos pajėgos, siekiant pagerinti ir užtikrinti sąveiką, sanglaudą, kovinį veiksmingumą ir greito pastiprinimo galimybes.
Šiame pranešime minimas priešakinis vadovavimo elementas Lietuvoje dislokuotas rugsėjį.
Tikisi daugiau informacijos iš Anušausko
G. Landsbergis sakė besitikintis, kad A. Anušauskui yra žinoma daugiau informacijos apie galimą Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje nuolat.
„Bet keista, kodėl tada jis to nepasako“, – teigė užsienio reikalų ministras.
„Iki šiol Lietuvai nereikėjo kalbėti apie brigadų priėmimą, infrastruktūros pritaikymą ir taip toliau, todėl komunikuojant tokius faktus reikia labai labai tiksliai pasakyti, apie ką mes kalbame“, – pridūrė jis.
G. Landsbergis pabrėžė, kad kitais metais Lietuvoje vyks NATO viršūnių susitikimas, kur bus siekiama patvirtinti, jog tai, kas sutarta analogiškame susitikime šiemet Madride, pavyko pasiekti.
„Vien šituo remiantis turbūt norėtųsi žinoti aiškiai, ką pavyko pasiekti“, – sakė ministras.
Jis teigė neatmetantis, kad paaiškinti daugiau aplinkybių, išsigryninti „pozicijas ir aiškias komunikacines linijas“ į konservatorių frakciją pasikvies A. Anušauską ir kariuomenės vadovybę.
Madrido NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje rašoma, kad rytiniame Aljanso flange tarptautiniai batalionai iki brigados dydžio pajėgų bus didinami pagal poreikį.
Anot dokumento, sąjungininkai įsipareigojo rytiniame flange „dislokuoti papildomas tvirtas, vietoje esančias ir kovai pasirengusias pajėgas, kurios, kada ir kur to reikia, bus padidintos nuo esamų kovinių grupių iki brigados dydžio dalinių“.
Vokietija taip pat vadovauja Lietuvoje 2017 metais dislokuotam tarptautiniam batalionui. Panašūs vienetai dislokuoti kitose rytinėse NATO valstybėse, tik jiems vadovauja kitos valstybės.
