Nauja „Gym+“ reklama neprasprūdo žmonėms pro akis. Joje vaizduojama blondinė moteris su augintiniu šunimi, o šalia ir prierašas: „Graži tik savo augintiniui? Būk graži iš tikrųjų!“.
Panašaus tipo reklama vaizduojama ir su pagrindiniu veikėju vyru ir neva jo motina, o prieraše sakoma: „Gražus tik savo mamai? Būk gražus iš tikrųjų!“ Visgi, šios reklamos pasirodė juokingos tikrai ne visiems.
Štai, lyčių lygybės ekspertė Rugilė Butkevičiutė sako tokią „Gym+“ reklamą vertinanti, kaip eilinę prarastą galimybę pritraukti daugiau žmonių sportuoti ir kovoti su gyventojų nutukimo problema Lietuvoje.
„Žinutė, iš principo, yra tokia, kad tu nesi gražus, ateik pas mus ir būsi gražus“, – komentuoja lyčių lygybės ekspertė.
Pašnekovės teigimu, tiek vyrai, tiek moterys per savo gyvenimą susiduria su įvairiais neigiamais stereotipais ir diskriminacijos apraiškomis, kai yra kalbama apie žmogaus kūno išvaizdą.
„Turbūt kiekvienas žmogus turi skeletų savo spintoje, kurie mus verčia į save žiūrėti nelabai gerai arba net skriausti savo kūną, kad atitiktume tam tikrą standartą“, – sako R. Butkevičiūtė.
O tokia reklama, skatinanti pirkti narystę sporto klube, sužadinant žmonių gėdos, nepilnavertiškumo ir kaltės jausmus dėl savo kūno išvaizdos, pridaro daugiau žalos nei naudos.
Be to, R. Butkevičiūtė priduria, kad sporto klubų reklamose dažnai vaizduojami modeliai atrodo sportiški, o tai sukelia žmonėms nerealistiškus lūkesčius.
Kadangi net ir pradėję sportuoti ir fiziškai sustiprėję žmonės, pamatę, kad vis tiek neatitinka reklamose vaizduojamų modelių standartų, dažnai galiausiai nusivilia savimi ir meta sportą.
„Neveikia tas dalykas, nes žmonės, kurie sportuoja dėl gėdos ar kaltės jausmo ir siekia tapti gražesniais išvaizdos prasme, o ne dėl sveikatos, susiduria su nusivylimu“, – aiškina R. Butkevičiūtė.
„Gym+“ direktorius: „Žmonės turi teisę reikšti savo nuomonę“
„Gym+“ direktorius M. Badikonis aiškina, kad nauja sporto klubo reklama yra humoristinė, skatinanti sportuoti, o joje jis neįžvelgia nieko įžeidžiančio.
„Skatiname sportuoti tiek vyrus, tiek moteris, nes sportas mus padaro gražesnius vidumi ir išore, gerina sveikatą, pakelia nuotaiką, ugdo valią, suteikia energijos, ne tik suteikia harmoningas kūno formas. Visa tai kartu ir yra grožis“, – tvirtina M. Badikonis.
Sporto klubo direktorius pabrėžia, kad šmaikščios, ryškios ir nuotaikingos reklamos yra mėgstamos „Gym+“ bendruomenės narių, o tai smarkiai prisideda ir prie to, jog sporto klubas per pastaruosius keletą metų tapo didžiausiu, sparčiausiai augančiu ir moderniausiu sporto klubų tinklu Lietuvoje.
Jo teigimu, ši reklama buvo sukurta apgalvotai, vadovaujantis statistiniais veikos duomenimis ir reklamos tendencijomis.
„Tikime tuo, ką darome, esame patenkinti šios reklamos rezultatu ir neketiname nieko keisti. Ji (reklama – aut. past.) atitinka šmaikštų, betarpišką, linksmą mūsų prekės ženklo komunikacijos toną“, – aiškina „Gym+“ direktorius.
O paklaustas ką sporto klubo vadovas galvoja apie dalies žmonių viešojoje erdvėje išreikštus neigiamus atsiliepimus apie dabartinę reklamą, M. Badikonis teigia, kad žmonės turi teisė reikšti savo nuomonę.
„Visuomenė įvairialypė ir žmonės turi teisę reikšti savo nuomonę. Perdėtai reaguodami į kiekvieną neigiamą komentarą, ypač socialiniuose tinkluose, juos sureikšmindami, tikrai iškreiptume situaciją. Humoras turi teisę gyvuoti viešojoje komunikacijoje“, – tikina M. Badikonis.
Skatinti sportuoti reikėtų kitaip
Apie tai, kas pritrauktų žmones daugiau sportuoti, R. Butkevičiūtė paklausė ir savo „Instagram“ sekėjų, kurie pasidalino, kokios reklaminės žinutės labiau skatintų apsilankyti sporto klube.
„Rašė, kad pritrauktų, jei būtų skatinama ateiti dėl sveikatos, stiprumo, judėjimo naudos. Dėl sporto suteikiamos galimybės senatvėje lakstyti su anūkais. Jei sakoma, kad sportas padės nuimti stresą ar ką nors panašaus“, – sekėjų atsakymais dalinosi lyčių lygybės ekspertė.
Anot R. Butkevičiūtės, taip pat buvo siūloma skatinti žmones sportuoti sporto klubuose, siūlant „ateiti išsikrauti“, „sustiprinti savo kūną“, „mylėti savo kūną per judesį“, „kūnu rūpintis šiandien“ ir kitais panašiais šūkiais.
Be to, pašnekovė atkreipia dėmesį, kad, nemažai atsiliepimų teigė, kad ypač moterys susiduria su daugiau nerimo dėl stereotipų, kaip jos turi atrodyti ir jaustis darbo vietoje, savo namuose ir panašiose vietose, o šį nerimą padeda numalšinti būtent sportas.
Taip pat siūlyta sporto klubuose inicijuoti ir vadinamąsias „atvirų durų“ dienas tiems, kurie nelabai sportuoja ar mėgsta sportuoti. O jų metu žmonės būtų supažindinami su sporto klubais.
Daugiau dėmesio reikėtų skirti ir atrenkant reklamų modelius. R. Butkevičiūtė akcentuoja, kad dabartinėse sporto klubų reklamose trūksta daugiau įvairių tipų kūnų ir amžiaus įvairovės tarp vaizduojamų modelių.
„Tai tu kai matai tuos kūnus, pasižiūri į savo kūną, nu nelabai atitinka tas vaizdas. Nelabai tu įsivaizduoji, kad kada nors galėsi taip atrodyti, nes turbūt ir negalėsi atrodyti, kaip tie modeliai.
Tai labai trūksta kūnų įvairovės, amžiaus įvairovės. Nuo pat mažų dienų žiūrint į tokias reklamas, tarsi skatinama, kad jeigu nebūsi pasportavęs, būsi negražus ir liksi vienas arba tik tai su savo šuniu“, – kalba lyčių lygybės ekspertė.
Atsiliepė ir Raskevičius
Į sporto klubo „Gym+“ reklamą savo socialiniuose tinkluose sureagavo ir seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius.
Jo teigimu, šią sporto klubo reklamą jis vertina, kaip sveiką provokaciją pakalbėti apie tai, kokią žalą sukelia toksiški lyčių stereotipai.
„Reklama yra akivaizdžiai kelianti diskusiją, nes socialiniuose tinkluose jau kyla bruzdesys, ar šie retoriniai klausimai nesuponuoja, kad „iš tikrųjų“ graži moteris ar gražus vyras yra vien tik apie sveiką, įgalų, raumeningą ir „pasportavusį“ kūną. Suprask, gyvename „tuštučių“ visuomenėje, kur žmogaus vertę apibūdina vien tik jo ar jos sekėjų skaičius socialiniuose tinkluose.
Aš pats nemažai sportuoju ir nevengiu Instagram'o paskyroje įsikelti nuotraukų iš salės „be marškinėlių“. Gal kai kam tai atrodo kaip „tuštybės mugė“, man kiekvienas patiktukas po tokia nuotrauka yra savotiška pergalė prieš praeities „demonus“.
Esu pasakojęs, kad mokykloje (ypač 7-8 klasėje) turėjau nemažai bėdų su patyčiomis. Didžioji dalis patyčių buvo homofobinės, tačiau tyčiojosi ir dėl išvaizdos – buvau apkūnus, dėl ankstyvo brendimo buvo padidėjusi krūtinė („su papais“), o fizinio lavinimo pamokų negalėjau pakęsti, nes bijojau kamuolio. Šita žaizda dėl netobulos išvaizdos liko visam likusiam gyvenimui – visada maniau, kad nesu fiziškai „patrauklus“, pakankamai „vyriškas“ ar dar bala žino koks.
Salėje esu pridaręs daugybę klaidų – įsitaisęs stuburo išvaržą, valgęs nereikalingus papildus, badavęs iki skrandžio opos ir kilnojęs svorius nemokėdamas to daryti. Ir visas šitas klaidas dariau tol, kol sportavau dėl kitų, o ne dėl savęs. Reikėjo daug metų, kol supratau, kad sportas duoda daugiau energijos, leidžia geriau išsimiegoti ir po darbo dienos nukrauna blogas emocijas, nes salėje dirbi rankomis, o ne galva. Ir kad sportuoti reikia taip ir tiek, kad pirmiausia būtum gražus SAU PAČIAM. Nes svarbiausiai yra tai, kaip jautiesi, o ne tai, ką apie tave kalba kiti.
Todėl „Gym+“ reklamą vertinu kaip labai sveiką provokaciją pasikalbėti apie tai, kokią žalą kiekvienam iš mūsų sukelia toksiški lyčių stereotipai. Gal rudens sezone turėsime daugiau motyvacijos gyventi sveikai, reguliariai sportuoti ir atsisakyti žalingų įpročių. Ir į porto salę ateis daugiau žmonių, kurie nori ne „gražiai atrodyti“, o tiesiog „gerai jaustis“. To visiems mums ir linkiu“, – savo socialiniuose tinkluose rašė T. V. Raskevičius.
Reklamos atspindi visuomenės stereotipus
Tai jau ne pirmas kartas, kai viešojoje erdvėje žmonės pasipiktina „Gym+“ sporto klubo reklama ir jų skleidžiamomis žinutėmis.
Štai, prieš keletą metų sporto klubas dalinosi reklama, kurioje vaizduojami moters sėdmenys su prierašu – „Ne, tai aišku, jis myli tave už akis“. O vyriškas atitikmuo rodė pasportavusio vyro kūną su prierašu: „O taip, jai tikrai svarbiausia tavo humoro jausmas“.
R. Butkevičiūtės teigimu, tokios reklamos tik tai parodo, kad žmonės, kurie kuria tokio tipo reklamas atspindi visuomenėje vyraujančius stereotipus apie žmogaus kūną – jog tik tam tikrą išvaizdą atitinkantys žmonės yra sėkmingesni ir labiau mylimi nei kiti. Taip pat mėginama prisitraukti klientus, sukeliant jiems gėdos ir nepilnavertiškumo jausmus.
„Iš kitos pusės gali būti, kad trūksta kūrybiškumo. Tai mes einame su tuo pasakymu, kad „būsi gražus – būsi mylimas“. Turėsi daugiau partnerių, šeimą. Tai vat prisidedama prie to grožio standarto ir tas grožio standartas jis yra tipinis“, – sako pašnekovė.
Ragina netylėti
Pamačius reklamas, kurios gali nekorektiškai vaizduoti žmogų ar jo kūną, R. Butkevičiūtė akcentuoja, jog reikia netylėti ir dalintis tuo viešojoje erdvėje bei apie jas pranešti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, kad institucija galėtų atitinkamai įvertinti reklamą.
Pasak lyčių lygybės ekspertės, reikia rodyti, kad visuomenė jau yra išaugusi iš stereotipinio kūno vaizdavimo bei dalintis, kokiais kitais būdais reikėtų komunikuoti, kad būtų sprendžiama prastėjanti žmonių fizinės sveikatos problema.
„Tą gali daryti kiekvienas gyventojas arba gyventoja – išreikšti savo nuomonę. Ir jeigu tokios nuomonės banga yra didesnė, reakcijų daugiau, tai atkreipiamas ir to pačio verslo dėmesys“, – aiškina R. Butkevičiūtė.
