Ž. Kaminskienė giria Prezidentūros pateiktas pataisas, kuriomis lengvinamas įsivaikinimo procesas, nustatant konkrečius terminus, kada nesirūpinę vaikais tėvai dar gali pasitaisyti.
„Ypač sveikintina idėja ir noras, kad vaikai kuo greičiau patektų į šeimas, tačiau kad įstatymas veiktų, yra labai svarbu, kaip institucijos juos įgyvendina. Galbūt ir dabar įstatymai teoriškai veikia, bet žiūrint procesus, susiduriama su tokiomis situacijomis, kai už spausdintuvo užkrenta bylos ir pusę metų žmonės laukia, kada bus priimti dokumentai, taip pat laukia mokymų ir pan. Tie procesai, kurie galėtų trukti keturis mėnesius, užtrunka metus ir daugiau“, – teigė vaikus įsivaikinusi moteris.
Nors prezidentės siūlomos pataisos, jei bus priimtos Seime, įsigalios tik nuo kitų metų, Ž. Kaminskienė viliasi, kad savivaldybės jau nuo dabar pradės imtis veiksmų ir nebežiūrės į darbą taip biurokratiškai.
Kaip vyksta įvaikinimas
Moteris papasakojo, kokie procesai vyksta, kai šeima nutaria įsivaikinti: problemų – iki kaklo, tačiau galiausiai vaikelis šeimoje, pastebi ji, viską atperka.
„Visų pirma pateikiami dokumentai, o tada laukiama mokymų. Mokymai – viena šviesiausių šiame procese dalių, kur sužinojai informaciją apie auklėjimą ir apie tai, kokių problemų tikėtis priimant į šeimą ne biologinį vaiką.
Po mokymų laukiamos išvados, lektoriai vertina, ar potencialūs įtėviai/globėjai gali įvaikinti/globoti. Sulaukus teigiamų išvadų, įtėviai/globėjai įrašomi į eilę Įvaikinimo tarnyboje ir įtėviai/globėjai laukia pasiūlymų. Čia atsiranda biurokratiniai niuansai. Mūsų konkrečiu atveju buvo 20 darbo dienų, registruoti laiškai keliauja, tikslina. Mes vėliau sužinojome, kad jau buvo du berniukai, kurie mums galėjo būti pasiūlyti dviems mėnesiams anksčiau, bet registruoti laiškai keliauja ilgai“, – ironiškai kalbėjo Ž. Kaminskienė.
Kitas dalykas, ko labai tikisi vaikus įvaikinantys ar globoti priimantys asmenys – kad būtų suteikiama pagalba, kai vaikai jau atsiranda šeimose.
„Nerturiu omenyje finansinės pagalbos, bet paslaugomis – psichologo paslaugomis, logopedo paslaugomis, fizinės raidos specialistų paslaugomis. Dabar situacija yra tokia – kai jau pasiimi vaiką, nesulauki net skambučio, kaip tau sekas – o gal įtėviai yra gilioje depresijoje“, – nurodė Ž. Kaminskienė.
Sunkumai laukė kitur
Su vyru 2,5 m. mergaitę globojanti Olga Malaškevičienė sako, kad sunkumai jų laukė ne auginant mergaitę ar ją adaptuojant, o bandant ją pasiimti į savo šeimą.
„Sunkumai mūsų laukė visai kitur – ne namuose, su vaiku nebuvo jokių problemų, ji ilgiau nei metus gyvena ir džiaugiasi, o mes dar labiau džiaugiamės. Problemos buvo teismo salėse ir biurokratiniuose kabinetuose. Vaikas nuo šešių mėnesių devynis mėnesius augo globos namuose. Tai buvo todėl, kad mama itin epizodiškai tą vaiką aplankydavo – čia buvo ta situacija, kad galbūt mama pasiims ir augins tą vaiką. Po 9 mėn. buvo priimtas sprendimas, kad mama nepasitaisys ir vaikas buvo atiduotas į mūsų šeimą. Mes tik po 11 mėn. ir tik samdomo advokato dėka tapome nuolatiniais globėjais. Biologiniams tėvams tuo pačiu nėra atimtos teisės – tik laikinai sustabdytos.
Apie šitos mažos mergaitės įvaikinimą, kuri mane vadina mama, tėtį – tėčiu, seses – sesėmis, nes ji gyvena šeimoje, mes negalėsime kalbėti dar metus. Tokia yra sistema“ ,– nurodė O. Malaškevičienė.
Moteris sako negalinti pasakyti, kuri viena institucija labiausiai trukdo įsivaikinimo procesui. Pasak jos, atrodo, visi žmonės, su kuriais jie susidūrė, nuoširdžiai vykdo savo darbą, tačiau pati sistema yra netinkama.
„Mūsų atvejis – mes turime nuolatinę globą, mamai laikinai sustabdyta globa. Tai gal jau įvaikinimas galėtų būti? Ne, negalėtų. Reikia kreiptis po metų – po to, kai nustatyta nuolatinė globa. Kodėl po metų? Atsakymas „žinote, mes buvome pas vieną teisėją, kuris klausėsi, kodėl taip anksti kreipiamasi (dėl įsivaikinimo – red.), nes kreipėsi po 7 mėn. Tiesiog visi veikia pagal savo teorinius suvokimus ir pagal tai, kaip patys išmano“, – nurodo O. Malaškevičienė.
Pasak jos, jeigu Prezidentės siūlomos įstatymo pataisos jau veiktų, jos globojama dukrytė būtų įvaikinta jau dabar.
Sisteminė valstybės nepriežiūra
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis spaudos konferencijoje Prezidentūroje žurnalistams nurodė, kad būtina keisti dabartinę situaciją, kuomet kai kurios šeimos vaikų įsivaikinimui ar globai laukia po kelerius metus.
„Kai kalbame apie sisteminę nepriežiūrą, kuomet vaikai paimami iš šeimų, kai tėvai jų neprižiūri, šiuo atveju sisteminė nepriežiūra yra iš valstybės pusės. Kažkuria prasme tai yra tam tikras nusikalstamas piktnaudžiavimas demokratinėmis procedūromis.
Yra atlikta daug tyrimų ir visi žinome, kad institucinė globa daro žalą vaiko raidai, ypač pirmiesiems metams. Čia valstybė turi daryti viską, kad vaikas greičiau atsirastų šeimoje. Apibendrinant, viskam, kas skatina vaiko atsiradimo šeimoje greitumą, reikia pritarti“, – kalbėjo ministras.
L. Kukuraitis teigia, kad nėra vieno kaltojo dėl šios užtemptos įvaikinimo ir globos procedūros. Todėl ministras sako, kad reikia vieno žmogaus – koordinatoriaus, kuris padėtų šeimoms, norintiems įsivaikinti ar pradėti globoti.
„Tame ir problema, kad nėra įvaikinimo koordinatoriaus, kuris padėtų patektų į globą. Yra daug institucijų – ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba, ir globos namai, ir teismas, kurios veikia atskirai, bet vieno asmens, kuris padėtų vaikui ir šeimai padėtų greičiau praeiti tą procedūrą, nėra. Tad praktiškai visos institucijos savo etapuose gali piktnaudžiauti užlaikydamos procedūrą“, – kalbėjo ministras.
Koordinatoriaus atsiradimas nėra siūlomas Prezidentūros pataisose, tačiau L. Kukuraitis teigia, kad jis atsiras su kitais įstatymo paketais, kurie bus svarstomi artimiausiu metu.
Pokyčiai
Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui įstatymų pataisas, kurios numato daug naujovių, susijusių su rizikos šeimose augančiais vaikais, globos ir įvaikinimo procesais. Prezidentė numato konkrečius terminus, kas turi vykti su neprižiūrimais ar smurtą patiriančiais vaikais, įteisinti profesionalius globėjus ir pagerinti sąlygas įsivaikinantiems vaikus asmenims.
Prezidentė siūlo, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybai ( VTAT) gavus informaciją apie bet kokius vaikų teisių pažeidimus ar nederamą elgesį su vaikais, Tarnyba turi ne vėliau kaip per vieną dieną (nesvarbu, ar darbo diena, ar savaitgalis, ar šventinė diena) imtis priemonių vaiko apsaugai užtikrinti – nedelsiant paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos (pavyzdžiui, apgyvendinti vaiką su motiną krizių centre, šeimynoje ar perduoti jį budinčiam globėjui), parengti darbo su šeima planą ir etc. Iki šiol šis terminas buvo nekonkretus – apibrėžiamas kaip „nedelsiant“, o tai galėjo tęstis net kelias savaites ar dar daugiau.
Jeigu per du mėnesius, kai vaikas buvo paimtas iš šeimos, tėvų elgesys nesikeičia – jie nepriima siūlomos pagalbos, nesistengia išsivaduoti iš priklausomybių, pagal prezidentės pataisas VTAT privalėtų kreiptis į teismą su prašymu laikinai riboti jų tėvystės teises. Laikinas tėvystės ribojimas privalo būti peržiūrimas ne vėliau kaip per 12 mėn. Per šį laiką su tėvais turi būti nuolat aktyviai dirbama, o tėvams, rodantiems akivaizdžias pastangas keistis, vaikai gali būti grąžinami ir anksčiau nei per 12 mėn. Jei tėvai per šį laiką visgi nepradeda rūpintis savo vaikais, VTAT turi kreiptis į teismą ir prašyti laikiną tėvystės ribojimą pakeisti nuolatiniu. Taip biologiniai tėvai praranda teises į savo vaikus, o šiems atveriamas kelias būti įvaikintiems.
Iki šiol jokių terminų nebuvo, todėl tėvai galėdavo kad ir dešimt metų turėti laikinai apribotas tėvystės teises. Toks vaikas nėra įvaikinamas, jis tarsi „pakimba“ globos įstaigoje.
„Terminai atsiranda su aiškiu tikslu. Vaikas neturi kabėti ir būti tėvų neveiklumo, neatsakomybės ir nenorėjimo rūpintis bei institucijų, kurios turi rūpintis vaiko teisėmis, neveiklumo auka. Čia atsiranda aiškūs terminai, kada ir viena pusė – biologiniai tėvai, ir kita pusė – institucijos, besirūpinančios vaiko teisėmis ir apsauga – žino, kiek laiko viena pusė turi taisytis, o kita padėti tai pusei, kuri turi taisytis, arba, jei neįvyksta pozityvus pokytis ir vaikui nesukuriama saugi aplinka grįžti į šeimą, imtis žingsnių sekančiam etapui. Šiai dienai didžioji problema globos ir įvaikinimo procese yra įsitempę laike šie visi procesai“, – nurodo prezidentės patarėja L. Antanavičienė.
Keičiasi įvaikinimas
Prezidentė siūlo suteikti pirmenybę įsivaikinti šeimynoms arba giminėms, jau laikinai globojantiems įvaikinamą vaiką. Jei be tėvų globos likusios vaiko brolis/sesuo jau yra įvaikintas ar globojamas šeimoje, VTAT numatoma pareiga tokį vaiką siūlyti įtėviams/globėjams, kurių šeimoje auga jo brolis/sesuo.
Prezidentūra taip pat siūlo prilyginti vaiko priežiūros sąlygas (išmokas, atostogas) įsivaikinusiai šeimai toms sąlygoms, kuriomis naudojasi biologiniai tėvai gimus vaikui. Atskaitos taškas – ne vaiko amžius, o vaiko atsiradimo šeimoje data. Taip įtėviai galės naudotis tomis pačiomis socialinėmis garantijomis (pavyzdžiui, atostogomis) kaip ir šeimoje gimus vaikui. Šiuo metu įtėviai, įsivaikinę vaiką, gauna tris mėnesius atostogas – po pataisų galės rinktis metus arba dvejus su atitinkamai mažėjančiomis išmokomis.
2016 m. vyriausias įvaikintas vaikas buvo 9 metų, trys vaikai 7-9 metų, iš viso įvaikinti buvo 78 vaikai.
Taip pat siūloma užtikrinti nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tiek biologiniams tėvams, tiek globėjams ir įtėviams, tvarkant dokumentus įvaikinimui ir globai, atstovaujant teismuose. Įvaikinančius asmenis siūloma atleisti nuo žyminio mokesčio – 41 euro.
Prezidentė taip pat siūlo didinti amžiaus cenzą būsimiems įtėviams nuo 50 iki 55 metų. Taip pat siekiama užtikrinti globoti ir įvaikinti pasirengusių žmonių saugumą – atsisakyti šiuo metu taikomo įpareigojimo bylos dokumentuose biologiniams tėvams atskleisti būsimų įtėvių asmens duomenis.
Įteisinama galimybė, kad teismas dar įvaikinimo procese gali priimti sprendimą perkelti vaiką į šeimą daug anksčiau, kol sprendžiamos biologinių tėvų problemos ar kol sutvarkomas „teisinis statusas“ įvaikinimui. Visgi, jei vaikas jau būna perkeltas į šeimą, o biologiniai tėvai pasitaiso, jis grąžinamas biologiniams tėvams.
2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis, į savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą buvo įrašytos 9665 šeimos. Vaikų jose buvo 18 664.
Vaikų globos namuose praėjusių metų gale buvo 3218 vaikai. 2015 m. gale – 3275 vaikai.
2016 m. gruodžio 1 d. duomenimis, 70 sutuoktinių Lietuvoje įvaikino 78 be tėvų globos likusius vaikus – įvaikintos 33 mergaitės ir 45 berniukai.
