įvaikinimas

Lietuvoje netrukus bus uždaryti paskutiniai vaikų globos namai. Pagrindinis tokios pertvarkos tikslas – suteikti galimybę ir taip likimo skriaustiems vaikams tapti visaverčiais bendruomenės nariais. Tuo permainos šioje socialiai jautrioje srityje nesibaigia. Mat nuo šių metų liepos 1-sios pradeda veikti naujas nuolatinio globotojo institutas.

Dvylikametė tauragiškė Kornelija (vardas pakeistas) bus pirmasis Lietuvos vaikas, kurią šiemet įsivaikins ir į tolimą šalį gyventi išveš Naujosios Zelandijos piliečių šeima. Lietuvoje tai labai retas atvejis. Sudėtingo likimo mergaitė, du jos broliai ir sesuo augo vaikų globos įstaigoje. Į „Tauragės kurjerį“, prašydamas pagalbos, kreipėsi mergaitės brolis Erikas.

Nuo kitų metų Lietuvoje turėtų nelikti vaikų globos namų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, vaikai arba bus įvaikinti šeimų, arba perkelti į bendruomenės namus. Pastaruosiuose gyvens po 8 globotinius, vaikai įsikurs butuose arba namuose ir kartu mokysis paprasčiausių buities darbų. Vis dėlto ministerija pripažįsta, kad įvaikintų vaikų vis dar per mažai. Esą visuomenė neigiamai žiūri į globotinius.

„Tėvai paprastai“ tinklalaidės vedėjas, trijų vaikų tėtis Simonas Urbonas, daugiavaikė mama Eglė Vaitkevičienė ir psichologė, įvaikinimo ir globos specialistė Rugilė Ladauskienė susitiko pasikalbėti apie įvaikinimą ir globą. Kodėl nereikia slėpti nuo vaikų, kad jie yra įvaikinti? Penkiolikos vaikų globėja Eglė Vaitkevičienė teigia, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo kilmę ir šaknis. „Jei slepiame nuo vaiko tiesą, sukeliame mitą, kad įvaikinimas ir globa yra blogai“, – sako moteris.

Šį sekmadienį sveikiname savo brangiausią žmogų – mamą. Specialioje motinos dienai skirtoje „TV Pagalbos“ laidoje į studiją atvyko ir širdį paliečiančiais pasakojimais apie mamą pasidalijo 18 vaikų. Tiesa, šiuos 18 likimų sieja ne tik panašios istorijos – jų visų globėja yra ta pati moteris, priėmusi juos į savo glėbį jiems sunkiausiu gyvenimo momentu. Moterį, kurią šiandien vadina mama, Deimantė sutiko dar būdama vaikų namuose, kai jai buvo dvylika metų.

Ši istorija prasidėjo jau seniai, kai maža mergaitė, serganti Dauno sindromu, buvo palikta savo mamos, rašoma brightside.me. Ją atstūmė 20 skirtingų įsivaikinti norėjusių šeimų, ir jos ateitis atrodė labai miglota. Tačiau viskas pasikeitė, kai į jos gyvenimą atėjo vyras, vardu Luca Trapanese. Čia prasidėjo emocijų kupina Albos ir Lucos, jos įtėvio, kelionė.

Kaimynai sunerimo kelias dienas nepastebėję jokio veiksmo namuose, kuriuose gyveno močiutė su pusantrų metukų anūke. Sunerimę žmonės nusprendė laužti duris, tačiau patekus į namus, juos apėmė siaubas – šalia mirusios močiutės gulėjo sušalęs, leisgyvis vaikelis. „TV Pagalbos“ studijoje apsilankė Kristina. Dabar jau suaugusi, septynis vaikus turinti moteris, būtent ji kadaise buvo išgelbėta iš namų, kuriuose ji buvo įkalinta su mirusia močiute.

Vieną sausio mėnesio rytą Julia Tinetti pabudo nuo geros draugės Cassandra Madison žinutės: „Ar jau gavome rezultatus?“. Tokia rytinė žinutė tapo jos kasdienybės dalimi kelioms savaitėms po to, kai ji atliko DNR testą, kad daugiau sužinotų apie savo kilmę. Tąkart J. Tinetti prireikė minutės, kad prasibudintų prieš patikrinant savo kompiuterį. Tačiau šį kartą rezultatai jau buvo aiškus, o atidariusi nuorodą ji buvo tokia apstulbusi, kad itin greitai uždarė kompiuterį.

Inga prieš kelis metus sužinojo baisią diagnozę – vėžys. Išsigandusi, vieniša ir serganti moteris „TV Pagalbos“ studijoje kreipėsi į savo artimiausią žmogų, prašydama nelaimės atveju pasirūpinti jos vaikais. Inga viena augino 12-metį sūnų ir 9-erių dukrą. Berniuko tėtis mirė jam dar negimus, o mergaitės – jos atsisakė. Sužinojusi, kad serga vėžiu ir nežinodama, kiek dar gyvens, išsigandusi moteris savo noru patikėjo vaikus globėjams, kad šie nematytų kenčiančios mamos.

Per karantiną Lietuvoje sumažėjo įvaikinimų skaičius – pernai iš viso įvaikinta 80 vaikų, kai ankstesniais metais į namus gyventi iškeliaudavo apie pusantro šimto vaikų. Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos piliečiai įvaikino 51 vaiką, užsieniečiai – 29. 2019 metais Lietuvos ir užsienio piliečių buvo įvaikinti 108 vaikai, 2018 metais – 159, 2017 metais – 139, 2016 metais – 157, pranešė Statistikos departamentas. Įtėvių laukia gerokai daugiau vaikų.

Karantinas tėvų smurto prieš vaikus nesustabdė, o socialinių darbuotojų pagalbos telefonu šaukiasi net patys mažamečiai. Pernai pranešimų dėl šeimose skriaudžiamų vaikų tarnybos gavo net penktadaliu daugiau nei užpernai. Tiesa, pasitvirtino mažiau atvejų, tačiau tarnyba aiškina, kad specialistai per pandemiją tiesiog neturėjo galimybių važiuoti tiesiai pas šeimas. Dalis smurto atvejų liko nefiksuoti.

Daugelis Kalėdų neįsivaizduoja be laiko su artimais žmonėmis, šypsenų, nuoširdaus dėmesio ir džiugių akimirkų. Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų-pagalbos centro vyr. socialinė darbuotoja Aušra Kučinskienė sako, kad stebuklingų emocijų per šventes netrūksta ir čia, mat kiekvienas darbuotojas daro viską, kad vaikai jaustųsi lyg tikruose namuose.

Ohajo valstijoje gyvenantis 29-erių Robertas Karteris prieš pusantro mėnesio padovanojo bene didžiausią gyvenimo stebuklą. Jaunas vyras įsivaikino 5 vaikus ir dabar globotinius apgaubia savo meile ir rūpesčiu. Pats Karteris augo vaikų globos namuose, nes jo tėvai turėjo problemų su alkoholizmu. Jis ir jo devyni broliai bei seserys buvo padalinti į skirtingus globos namus, kas, jo teigimu, buvo dar skaudesnis dalykas nei paėmimas iš tėvų.

Moteris papasakojo, kaip suartėjo su dukra, kurią buvo atidavusi įvaikinimui. Adriana Collins pastojo mokydamasi universitete. Tai sužinojusi mergina sutriko, nes ji negalėjo leisti sau finansiškai išlaikyti kūdikį. Vis dėlto Adriana svajojo vieną dieną tapti mama, todėl sprendimas atiduoti vaikelį jai buvo labai skaudus. Širdį paliesiančiame tekste, ji rašė: „Aš visada svajojau būti mama. Tačiau ne dabar.

Per penkis šių metų mėnesius įvaikinti 27 Lietuvoje be tėvų globos likę vaikai, ketvirtadienį pranešė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Įstaigos duomenimis, iš jų 12 įvaikino užsienyje gyvenančių lietuvių, mišrios arba užsieniečių šeimos. Didžioji įvaikintų vaikų dalis –19 vaikų – yra mažamečiai, iš jų 14 vaikų – iki trejų metų amžiaus, penki vaikai – iki šešerių metų amžiaus.

Rasa panorusi globoti du savo alkoholikės sesers pamestus vaikus iš Vaiko teisių tarnybos gavo neigiamą atsakymą. Jauną nuosavame name gyvenančią moterį šokiravo vaiko teisių sprendimas, kuriame buvo parašyta, jog „vaikų kambarys neatitinka europinių standartų“. Laidos „Prieš srovę“ kūrybinė grupė nuvyko į Rasos namus patikrinti, ar iš tiesų moters namuose ko nors trūksta ir išvydo tvarkingą vaikų kambarį su visais būtiniausiais daiktais.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis,  šiemet buvo įvaikinti 23 Lietuvoje be tėvų globos likę vaikai. Iš jų 12 įvaikino užsienyje gyvenančių lietuvių arba užsieniečių šeimos. Šiuo metu įvaikinimo laukia 368 galimi įvaikinti vaikai. Didžioji jų dalis (73 proc.) – vyresnio amžiaus (nuo 10 iki 17 metų), o vaikai iki 3 m. amžiaus sudaro vos 3 proc.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) trečiadienį atmetė tėvų, siekusių panaikinti įvaikinimą, paaiškėjus vaikų ligoms, skundą. Kaip BNS informavo teismo atstovė Dovilė Skiauterienė, palikta galioti nepakeista apeliacinės instancijos teismo nutartis.

Užsienyje gyvenančių lietuvių pora, įsivaikinusi du broliukus iš Lietuvos, kreipėsi į teismą, siekdama šį įvaikinimą panaikinti, paaiškėjus, jog kaip sveiki įvaikinti berniukai turi sunkių sveikatos problemų. Byla pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, jis sprendimą skelbs kitą savaitę, balandžio pirmąją.

Užsienio šalies piliečių šeima įvaikino 17 metų tėvų globos netekusį nepilnametį Lietuvos Respublikos pilietį. Tai pirmas atvejis Lietuvos įvaikinimo organizavimo istorijoje, kai įtėviai surasti beveik ant pilnametystės slenksčio stovinčiam jaunam žmogui. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėjos Agnės Marčiukaitienės teigimu, vyresnio amžiaus tėvų globos netekusiems vaikams įtėvių šeimas surasti ypač sudėtinga.

Pernai Lietuvoje beveik perpus sumažėjo įvaikinimo laukiančių vaikų iki trejų metų, penktadienį skelbia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. „Dedamos visos pastangos, kad vaikas galėtų augti biologinėje šeimoje: taikoma atvejo vadyba, vaiką laikinai prižiūri budintys globotojai, jei reikia, ieškoma globėjų (rūpintojų) ir intensyviai dirbama su biologiniais tėvais, plėtojamas paslaugų ratas šeimai.

Prieš penkmetį dėl vieno tikslo susibūrusios ministerijos skandavo – 2020-ųjų Lietuva be globos namų. Visgi, metams prasidėjus šalyje vis dar daugiau nei pusšimtis tokių įstaigų, o juose gyvena bent 1,5 tūkst. vaikų. Įvairios organizacijos ministerijoms primena, jog problemos Lietuvoje ne tik dėl pačių globos namų, bet ir visuomenės požiūrio, lytinio švietimo, pastojusių paauglių, paslaugų suaugusiesiems, nusprendusiems globoti vaikus.

Dėl valdininkų klaidos jaunos kauniečių poros, Rūtos ir Pauliaus, svajonės sudužo į šipulius. Globoti, o vėliau ir įsivaikinti norėję tikrųjų tėvų apleistą mažametį berniuką Rūta ir Paulius patyrė akibrokštą – iki vaiko pasirodymo poros namuose buvo likusios tik trys dienos ir tetrūko vos vieno valdininko parašo. Tačiau jis dokumentuose taip ir neatsidūrė – vaikas buvo atiduotas kitai šeimai.

Vienuolika metų pas globėjus Amerikoje pragyvenusi vilnietė Luiza Rinkevičiūtė kreipėsi į teismą ir žada iš valstybės prisiteisti 0,5 milijono eurų už sugriautą gyvenimą. Moteris tikina buvusi parduota amerikiečių šeimoms, kuriose patyrė seksualinę prievartą, o vaikus globojančios šalies institucijos tam neva kelio neužkirto.

Vienuoliką metų pas globėjus Amerikoje pragyvenusi vilnietė kreipėsi į teismą ir žada iš valstybės prisiteisti pusę milijono eurų už sugriautą gyvenimą. Moteris tikina buvusi parduota amerikiečių šeimoms, kuriose patyrė seksualinę prievartą, o vaikus globojančios šalies institucijos tam neva kelio neužkirto. 31-erių Luiza nedrąsiai vaikšto sostinės gatvėmis ir dar vis graudinasi prisiminusi, kokia vaikystę jai teko išgyventi už Atlanto.

Miegoti labai mėgstanti meškutė gali būti rami, kad ateityje miego sąskaita jai maisto ieškoti neteks. Iš miegų žadinamai pandai Šišiao nė motais, kad jai laikas stiprintis šiltu pienu. Birželio 5-ąją gimusiai mažylei kol kas užvis geriausias užsiėmimas – miegas. Visgi jos prižiūrėtojai pavyksta besirąžančią Šišiao pabudinti ir pamaitinti. Beje, meškutė sulaukė ir geros, kiek neįprastos žinios. Nuo šiol ji turi globėjus ir jais tapo Kinijos maisto pramonės milžinė.

Atokiau nuo miesto šurmulio, apsuptas gelstančių miškų, stovi Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai-pagalbos centras „Šeimos slėnis“. Čia jau dvidešimt vienerius metus dirba dabartinė „Šeimos slėnio“ vadovė Renata Rimdžiuvienė. Apie tai, su kokiais iššūkiais susiduria „Šeimos slėnio“ vadovė Renata, papasakojo naujienų portalo tv3.lt straipsnių ciklui „Iš arti“, kuriame kiekvieną šeštadienį kviečiame susipažinti su skirtingų institucijų vadovais bei jų darbo užkulisiais.

Teisėjų kolegija antradienį paskelbė verdiktą didelio visuomenės dėmesio susilaukusioje kaunietės mergaitės įvaikinimo byloje, tačiau sprendimas nėra viešas. Vilniaus apygardos teismas bylą išnagrinėjo dar kovo 7 dieną. Portalo tv3.lt žiniomis, mergaitę nuspręsta leisti įvaikinti į Naująją Zelandiją. Sprendimas neskelbiamas viešai siekiant apsaugoti vaiko interesus.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį išnagrinėjo didelio atgarsio sulaukusią bylą dėl devynmetės mergaitės įvaikinimo šeimai iš Naujosios Zelandijos. „Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija baigė nagrinėti civilinę bylą dėl tarptautinio įvaikinimo ir procesinis sprendimas byloje bus skelbiamas kovo 26 dieną“, – BNS sakė teismo atstovė Vilma Budėnienė. Siekiant apsaugoti vaiko interesus, byloje priimtas sprendimas viešinamas nebus.

Apie įvaikinimą sklando nemažai mitų, kurie visiškai neatitinka tikrovės. Štai jie,  dažniausiai girdimi mitais apie įvaikinimą: Vaikai įvaikinami neatsižvelgiant į jų nuomonę Iš tiesų Lietuvos Respublikos įstatymai nustato, kad kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas. Sutikimą vaikas duoda teismui, be šio sutikimo įvaikinti negalima.

Šią savaitę Lietuva vėl prisiminė per visą Lietuvą nuvilnijusią istoriją dėl mažametės įvaikinimo į Naujosios Zelandijos šeimą. Kauno globos namų atstovas ketina skųsti teismo sprendimą, kuriuo buvo uždrausta 9-metę kaunietę įsivaikinti porai iš užsienio. Tai portalui tv3.lt patvirtino laikinai Kauno globos namų direktoriaus pareigas einantis Gintaras Bagdžiūnas: „Taip, skųsime. Daug komentuoti negaliu.

Kauno globos namai ketina skųsti teismo sprendimą porai iš Naujosios Zelandijos neleisti įsivaikinti devynmetės kaunietės. Tai portalui tv3.lt patvirtino laikinai Kauno globos namų direktoriaus pareigas einantis Gintaras Bagdžiūnas. „Taip, skųsime. Daug komentuoti negaliu. Mes matome ten nutartyje tam tikrų aspektų, dėl kurių galime skųsti ir viskas“, – teigė. G. Bagdžiūnas.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį priėmė galutinį sprendimą devynmetės kaunietės įvaikinimo į Naująją Zelandiją byloje. Tačiau, kadangi posėdis uždaras, visuomenei lieka paslaptimi, kokį sprendimą priėmė teismas. Pirmą kartą mergaitė su pora iš Naujosios Zelandijos susitiko prieš dvi savaites Kaune. Iki šiol devynmetė su pora bendravo ir nuotraukomis keitėsi elektroniniu paštu.

Devynmetė kaunietė, kurią ketinama įvaikinti į Naująją Zelandiją, šiuo metu gyvena nežinioje. Pradėjus įvaikinimo į užsienį procedūrą, jos 25-erių metų užsienyje gyvenantis brolis netikėtai pareiškė ketinantis kovoti dėl mergaitės globos teisių.

Nors į Naująją Zelandiją ketinamos įvaikinti 9-metės kaunietės brolis pareiškė norintis tapti jos globėju, vien jo noro nepakanka, pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Ministro teigimu, vyras pirmiausiai turi atitikti įvaikinimui reikalingus kriterijus, o norą tapti jo globotine turi pareikšti ir pati mergaitė. Vis tik galutinį žodį tars teismas.

Į Naująją Zelandiją bandomos įvaikinti devynmetės kaunietės brolis bando stabdyti įvaikinimo procedūrą ir mergaitės globos teises gauti pats. Vyras jau kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti įvaikinimo procedūrą. Žiniasklaidoje plačiai aprašyta devynmetės lietuvaitės, kurią ketinama įvaikinti į Naująją Zelandiją, istorija.

 Į „TV Pagalbą“ kreipėsi globėjos šeimoje augusios seserys Greta ir Monika. Merginos tikina išgyvenusios tikrą pragarą ir nutarė jų gyvenimą sutraumavusia istorija pasidalinti su visais. Paliktos likimo valiai mergaitės pačios prašėsi grąžinamos į vaikų globos namus, tačiau daugiau nei dešimt metų jos niekaip negalėjo ištrūkti iš smurtauti nevengusios globėjos Stasės namų. Į laidą atvyko tikra globėjos dukra Aušra, visą laiką gyvenusi kartu su įvaikintais vaikais.

Allison ir Josh Lewisai - pora auginanti penkis vaikus, iš kurių keturi buvo jų pačių ir vienas įvaikintas, nusprendė, jog nori įsivaikinti dar vieną vaiką. Tačiau šoko, kurį patyrė pora tikrai nesitikėjo. Jie pasisamdė surogatinę motiną, kuri turėjo jiems pagimdyti mažylį. Tačiau tik atvykę į ligoninę jie suprato, jog vietoj vieno vaiko – gaus du. Mat gimė dvynukai. „Sužinojus šią žinią aš tikrai išsigandau, mes to tikrai nesitikėjome. Dvynukai.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo vasaros susitikime su įvaikintus ir globojamus vaikus auginančiomis šeimomis. Beveik 300 vaikų, jų globėjų ir tėvų šventėje aptarė globos ir įvaikinimo procesus, dalinosi patirtimi, bendravo. Pasak šalies vadovės, apsisprendimas globoti vaiką – didelė atsakomybė, tačiau ji atneša dar didesnį džiaugsmą ir atpildo jausmą.

Seimas svarstys siūlymą keisti Civilinį kodeksą, kad be tėvų sutikimo būtų leidžiama įvaikinti apleistus vaikus. Parlamentarai šią savaitę po pateikimo pritarė nuostatai, kad įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu vaikas nuo gimimo negyvena su tėvais, tėvai jo neaugina, nelanko valstybinėje institucijoje daugiau nei vienerius metus. Taip pat vaikas tampa galimu įvaikinti, jeigu teismo keliu yra padarytas atskyrimas nuo tėvų.

Vykstanti vaikų globos namų pertvarka rodo kintančią situaciją Lietuvoje – vaikai perkeliami į bendruomenes ir šeimas. Tačiau kita įsivaikinimo statistika ir tyrimai rodo, kad lietuviai – išrankūs. Tai parodė ir Vaiko teisių apsaugos institucijos, pristačiusios praėjusių metų veiklos ataskaitas. Įsivaikinti norinčios šeimos ir toliau pageidauja sveikų, ne iš socialinės rizikos atgabentų vaikų iki 3 metų. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo globojami virš 9 tūkstančių vaikų.

Valstybė turi skatinti vaikų paėmimą iš globos įstaigų visomis įmanomomis priemonėmis ir lengvatomis, įskaitant didesnes išmokas globėjams, sako prezidentės vyriausioji patarėja socialinei ir ekonominei politikai Lina Antanavičienė. „Manau, pinigai turi būti, žmonės turi ir gyventi už kažką, ir vaikus aprūpinti, bet tai neturi būti jokiu būdu verslas“, – antradienį Žinių radijui teigė L.Antanavičienė, kalbėdama apie iniciatyvas Seime skirti didesnę piniginę paramą globėjams.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovas Robertas Šarknickas siūlo plėsti atvejus, kai vaiką galima leisti įsivaikinti be tėvų sutikimo. Civilinį kodeksą jis siūlo papildyti nuostata, kad įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu vaikas nuo gimimo negyvena su tėvais, tėvai jo neaugina, nelanko valstybinėje institucijoje daugiau nei vienerius metus, taip pat vaikas tampa galimu įvaikinti, jeigu teismo keliu yra padarytas atskyrimas nuo tėvų.

Įsivaikinti ar tapti globėju Lietuvoje sunku. Ir ne tik todėl, kad gali būti morališkai sunku auginti ne savo vaiką kaip savo. Daug sunkiau, sako globėjai, yra praeiti kryžiaus kelius institucijose, kad vaiką būtų galima priimti į šeimą. Besikuriančios Įtėvių ir globėjų asociacijos atstovė Živilė Kaminskienė sako, kad procesai, kurie galėtų užtrukti keletą mėnesių trunka metus ir daugiau. Tad nenuostabu, kad per metus Lietuvoje įvaikinama mažiau kaip 80 vaikų.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotoms pataisoms, kurios įteisintų budinčius globėjus, nustatytų metų terminą pasitaisyti tėvams, įtėviams garantuotų išmokas ir atostogas kaip vaiko gimimo atveju. Civilinio kodekso bei kitų teisės aktų pakeitimams buvo pritarta bendru sutarimu, toliau pataisas nagrinės Seimo komitetai, o svarstymas plenarinių posėdžių salėje vyks pavasario sesijoje.

Trejų metukų berniuką pagaliau įsivaikino Brownų šeima. Globos namuose mažylis gyveno 832 dienas. Naujoji šeima pasidalino vaizdo įrašu, kuris suspaudžia širdį. Visai neseniai Michaelis buvo liūdnas ir drovus. Dabar jo nuotaika visai kitokia – nauji namai su Brownais suteikė daug džiaugsmo, rašo metro.co.uk. Globos namuose berniukas buvo 832 dienas. Pasirodo, šeima jau nuo 2015 metų stengėsi įsivaikinti mažylį, tačiau procesas užtruko. Visgi Brownai sako, kad Michaelio buvo verta laukti.

Du įvaikius su buvusiu vyru Tomu Cruise'u auginanti Nicole Kidman suvaidino įmotę bendrovės „Weinstein“ biografinėje juostoje „Liūtas“ (Lion), kuri buvo parodyta Tarptautiniame Toronto kino festivalyje, praneša „The Hollywood Reporter“. Sekmadienį festivalyje N.Kidman atsakė į klausimą, kaip jai sekėsi kurti motinos vaidmenį filme, pasakojančiame apie australų porą, kuri įsivaikina Kolkatos gatvėje surastą penkiametį.

Sudėtingą santykių periodą išgyvenę ir aktoriai Angelina Jolie ir Bradas Pittas susitaikė ir net planuoja šeimos pagausėjimą. Šaltinių teigimu, ant skyrybų slenksčio kelis mėnėsius balansavusi žvaigždžių pora išsprendė visus savo nesutarimus ir jaučiasi artimi kaip niekad. Viena gausiausių Holivudo šeimų, šešis vaikus auginantys A. Jolie ir B. Pittas, netgi norėtų įsivaikinti septintą vaiką.

19-metis Shane'as Burke'as iš Didžiosios Britanijos, kuris vaikystėje buvo atiduotas įvaikinti, pasinaudodamas šiuolaikinėmis technologijomis sugebėjo rasti savo biologinę motiną, tačiau pradėjus bendrauti, vaikino jausmai pakrypo netikėta linkme. Rose Bestall susilaukė kūdikio, kai jai pačiai buvo vos 15 metų. Nors kurį laiką ir augino Shane'ą, kai jam sukako penkeri, aplinkybės privertė moterį atiduoti sūnų įvaikinti.